Investicijos didina pinigų vertę
Kai įprastomis sąlygomis infliacija per metus siekdavo apie 2–3 proc., kasdieniame gyvenime ji likdavo praktiškai nepastebima. Tai dažniausiai reikšdavo, kad prekės ar paslaugos brangsta nežymiai arba brangimas fiksuojamas tik tam tikrose jų kategorijose.
Infliacijos rodikliui priartėjus prie 10 proc. ar ją viršijus, kaip šiuo metu yra Baltijos šalyse, padidėja daugelio kategorijų prekių ir paslaugų kainos, o išaugusias pragyvenimo išlaidas pajunta daugelis gyventojų.
Jei vyraujant aukštai infliacijai laikoma tam tikra pinigų suma grynaisiais arba sąskaitoje, po metų ar ilgesnio laiko už ją įsigyjama mažiau prekių ir paslaugų. Todėl siekiant ilgalaikių taupymo tikslų, rekomenduojama santaupas „įdarbinti“ – investuoti į bendrovių akcijas, įsigyti obligacijų ar kitų vertybinių popierių bei gauti tam tikros grąžos.
Kaip tai veikia pensijų fondo lėšas
Pensijų fonduose kaupiamas gyventojų lėšas infliacija veikia ir jos poveikis toks pat, kaip ir bet kuriai kitai pinigų sumai – ji mažina sukauptos pinigų sumos vertę. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad lėšos pensijų fonduose yra periodiškai investuojamos ilgam laikotarpiui − tai padeda atsverti vidutinės infliacijos įtaką ir padidinti sukauptų lėšų vertę.
Nepaisant 2021 m. fiksuoto per paskutiniuosius 18 metų didžiausio infliacijos dydžio, remiantis Lietuvos banko atlikta analize, lyginant bendrą svertinį pensijų fondo vieneto vertės pokytį su infliacija nuo 2004 metų, vidutinė metinė pensijų fondų grąža sudarė 5,8 proc. ir aplenkė infliacijos rodiklį, kuris siekė 3,3 proc.
Kaip reikėtų elgtis toliau
Geriausią grąžą akcijų rinkos atneša tada, kai infliacija vyrauja 2–3 proc. ribose. Toks infliacijos lygis Vakarų šalyse laikomas optimaliu, nes jis leidžia ekonomikai plėtotis ir tuo pačiu metu neskatina įvairių disbalansų formavimosi.
Kai infliacijos lygis perkopia 5–6 proc., išauga ekonomikos perkaitimo tikimybė, ir reaguodami į tai centriniai bankai ima didinti bazines palūkanas. Tuomet pabrangsta skolinimasis žmonėms ir verslui, mažėja vartojimas ir ekonomikos „apsukos“ sulėtėja. Tai galiausiai paveikia įmonių rezultatus, jų augimo perspektyvą, finansų rinkose krinta jų akcijų kaina ir sumažėja investicijų į jas vertė. Dėl to investicijų grąža vyraujant didelei infliacija yra santykinai mažesnė.
Tačiau didesnės neigiamos įtakos investicijų grąžai turi ne didelė infliacija, o defliacijos laikotarpiai, kai produktai ir paslaugos pinga plačiu mastu. Todėl galvodami apie savo investuojamų lėšų vertę, labiau turėtume baimintis pastarojo reiškinio. Visgi kol kas prielaidų susiformuoti ilgalaikei defliacijos aplinkai nėra.
Svarbu pabrėžti, kad II pakopoje kaupiantiems gyventojams jokių aktyvių veiksmų šiuo metu imtis nereikia. Kadangi absoliučios daugumos jų lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo strategiją, jų rizika valdoma atsižvelgiant į kaupiančiojo amžių, ir kas mėnesį pervedamos ir investuojamos lėšos padeda ilgainiui eliminuoti tokių rinkų svyravimų, kokius stebime nuo šių metų pradžios, įtaką.
