Derybos dėl algos taps daug sunkesnėmis
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ komentavo, kad šiuo metu daugiau besikreipiančių darbuotojų dėl atleidimų ar mažinamo atlygio nėra, tačiau darbuotojai su nerimu laukia rudens. Manoma, kad dėl didėjančių kainų galimybės kažką įpirkti bus vis mažesnės.
„Sąskaitų kiekvienas darbuotojas kiekvieną mėnesį laukia su nerimu ir su nerimu skaičiuoja, kaip jas reikės apmokėti. Kai įsijungi radiją ar televiziją, ekonomistai prognozuoja rudenį dar sunkesnį, ypatingai dėl šildymo kainų, kietojo kuro, kas turi nuosavus namus. Tai mes jau turėjome dvi diskusijas savo viduje apie tai, galiu pasakyti, kad tikrai darbuotojai nerimauja“, – teigė I. Ruginienė.
Kalbant apie galimybę rudenį darbdaviams didinti algas pašnekovė pabrėžia, kad nėra pagrindo manyti, jog tai įsuktų dar didesnę infliaciją. Anot jos, apie tai diskutuota ir Trišalėje taryboje, kur Lietuvos bankas nurodė, kad atlyginimų kėlimas nors ir duoda netiesioginį efektą kainoms, bet nedidelį.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad dažniausiai atlyginimai didinami ne rudenį, o paaiškėjus įmonės rezultatams, po žiemos. Bet kokiu atveju darbuotojas turėtų pokalbiui būtų itin pasiruošęs, nes šį kartą susitarti dėl didesnės algos gali būti itin sunku.
„Reikia vertinti situaciją. Pasižiūrėti kaip gyvuoja įmonė, kokie rezultatai. Gaila mes neturime tokios praktikos, ar retai ją turime, kad žinome, kaip sekasi įmonei. (…) Labai priklausys nuo įmonės, sektoriaus, to, kokia aplinka, kaip pačiai įmonei sekėsi susitvarkyti su išbandymo laikotarpiu. (…) Penkių metų laikotarpyje vidutinis atlyginimas augo apie 70 proc. Tai, kad ir kaip tos kainos bekiltų 2022 metais, iš tiesų atlyginimai gerokai labiau augo nei kainos.
Jeigu mes vertiname iš šių metų perspektyvos, šiais metais iš tiesų infliacija yra aukštesnė nei kylantys atlyginimai, bet reikia žiūrėto visada ilgesnį laikotarpį, ne tokį trumpą. Kokie tie pokalbiai bus su darbdaviais? Daug įtemptesni nei iki šiol buvo“, – sako M. Dubnikovas.
Minimalią algą kelti reikia, bet klausimas kaip
Lietuvoje šiuo metu minimali mėnesio alga (MMA) siekia 730 eurų neatskaičius mokesčių arba 550 eurų „į rankas“. Liepą Lietuvos bankas pasiūlė, jog MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pačiu įspėjo, kad reikėtų sekti ekonominę situaciją ir MMA didinimą galbūt net nukelti.
I. Ruginienė tvirtina, kad verslininkams kiekvienas sezonas atrodo sunkus, tad MMA didinimo nukelti dėl iššūkių kupino rudens nereikėtų.
„Reikia suprasti, kad darbuotojams sunki kiekviena diena. Mes nematome jokio pagrindo nukelti šitą klausimą. Matome visas prielaidas didinti darbo užmokestį. Tą rodo Lietuvos banko paskaičiavimai, vadovaujantis susitarta formule, kurie atspindi šios dienos situaciją. Kiek mes atidėliotume tą klausimą, vis tiek visi rodikliai rodo, kad MMA turi būti didinama ir rudenį gal pamatysime, kad net didesniu skaičiumi“, – sako darbuotojų atstovė.
Tuo tarpu M. Dubnikovas tvirtino, kad minimalios algos kėlimas nors ir gali kai kuriuos verslus „pribaigti“, tai nėra dažnas reiškinys.
„Dabar artimiausiu metu turėsime bankrotus, kurie vadinsis paramos negražinimu. Tai bus nauja mada apie kurią diskutuosime einant metams į pabaigą, kai baigsis kovidinė parama, matysime įvairių smulkių verslų kritimą. Ar gali minimali alga pribaigti verslus? Gali. Kai kuriuos gali, bet tai nėra didžioji dauguma verslų. Regionuose, kur yra vienas ar keli darbuotojai, tokie verslai apskritai sudėtingi ir trapūs. Nors truputį į vieną pusę krypt ir nebelieka. Tokių gali būti, nereikia absoliutinti. Nepražudys, minimali alga turi būti didinama, bet suprantu ką kalba Lietuvos bankas, kokie siūlymai teikiami.
Visų pirma turime vadovautis formulėmis tam, kad automatizuotume MMA kėlimą ir minimizuotume politinės įtakos darymą. Bet šioje situacijoje mes turime situaciją, kuri nėra matyta Vakarų pasaulyje, turbūt, keturiasdešimt metų. Tokios infliacijos nebuvo. Tai beprecedentė situacija ir kodėl yra delsiama. Norima timptelti laiką, tarsi per veidrodėlį pažiūrėti, kas už kampo laukia, nes niekas nežino“, – sako M. Dubnikovas ir pritaria, kad Lietuvos banko pasiūlytas MMA dydis tinkamas, tačiau reikėtų diskutuoti ar minimali alga turėtų būti didinama vienu kartu, o galbūt dalimis – tai yra, nuo sausio pakelta alga tam tikru proc., o nuo, pavyzdžiui, balandžio pasiekta ir užsibrėžta suma.
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė prieštarauja ir patikina, kad nieko toks nukėlimas neišspręstų.
„Balandį norėsis dar truputį du mėnesius pažiūrėti, o po to norėsi dar rudenį pažiūrėti, nes neapibrėžtumas, manau, dar tęsis ilgą laiką. Nuolatos, kai turime tas diskusijas, visada yra neapibrėžtumas, visada darbdaviai nežino, kaip bus toliau ir visada yra ta baimė kelti didesniu skaičiumi arba pasiūlymas iš viso nebekelti algos.
Manau, kad reikia imtis ryžtingesnių veiksmų ir šiandien darbuotojams didinti pajamas, tuo pačiu būdu galima bus tą patį vartojimą suaktyvinti, kuris bus naudingas tiems patiems verslininkams“, – teigė I. Ruginienė ir paminėjo, kad net Lietuvos banko skaičiavimais jie visada susidera per mažą minimalią algą lyginant su infliacija.
„Atsukame 10 metų atgal, žiūrime į ilgesnę perspektyvą, 2012 m. dar neturėjome euro, minimali alga buvo 850 litų, dabar jau kalbame apie didesnį skaičių eurais, kas reiškia, kad MMA per dešimt metų paaugo 3,5 karto. O per tą dešimt metų infliacijos realiai tik šiais metais buvo daug“, – į tai atsakė M. Dubnikovas.
Tačiau I. Ruginienė replikavo: „Kas kainavo litą, jau net ne vieną eurą, o daugiau kainuoja. Žiūrėkime ir viską įvertinkime, negalima skaičių iš konteksto išimti. LB pasakė, kad kiekvienais metais mes per mažai susitariame“.
„Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pašnekovai taip pat aptarė, kad dabartinės MMA skaičiavimo formulės nereikėtų apsunkinti įtraukiant Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pasiūlytu kriterijumi – darbo našumu. O taip pat, panašu, kad keičiasi derybų principas. Jei anksčiau buvo darbuotojo rinka ir šis galėjo išsiderėti geresnes sąlygas ir didesnės atlyginimą, ruduo gali atnešti darbdavio rinką, kai svertai bus verslo pusėje.
