Šių metų pradžioje vykusioje konferencijoje „Mano pensija“ Lietuvos banko atstovai pateikė informaciją, jog senatvėje pensija turėtų sudaryti 80 proc. buvusio atlyginimo, iš kurių 30 proc. – pirmos pakopos senatvės pensija, 20 proc. – antros pakopos ir 30 proc. – trečios pakopos išmokos.
„Banko atstovai auditorius informavo, kad skaičiavimai dėl proporcijų nėra atlikti. Mokslininkų nuomone, padidinus finansavimą pensijoms, būtų galima užtikrinti pirmos pakopos pensiją, sudarančią bent 60–70 proc. buvusių pajamų, kurios turėtų pakakti įprastoms gyvenimo sąlygoms išlaikyti.
Dar 10–15 proc. būtų realu prisidėti iš pensijų kaupimo. Pažymėtina, kad trečia pakopa prisidėtų santykinai mažiausia dalimi, nes yra orientuota į finansiškai raštingesnius ir didesnes pajamas gaunančius gyventojus“, – rašoma liepą paskelbtame pensijų sistemos pokyčių vertinime.
Kaip žinia, pajamų pakeitimo norma yra santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir gauto atlyginimo.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija „Delfi“ teigė, kad pirmosios pakopos, t. y. „Sodros“ galimybę užtikrinti 60–70 proc. turėtų darbo pajamų konkrečiai šiuo metu galima pavadinti išties be galo ambicingu ir kol kas ne ypač realistišku tikslu.
„Net ir 80 proc. pakeitimo norma reiškia, kad asmeninių pajamų lygis pensijoje sumenks penktadaliu. Vis dėlto, net ši riba daugeliu atvejų, deja, lieka tik siektinu rodikliu. Norisi tikėtis, kad sprendimų priėmėjai imsis veiksmų dėl mažos pensijos pakeitimo normos Lietuvoje“, – dėstoma jų pateiktame komentare.
Ten pat pastebima, kad, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, jog pakeitimo norma iš pirmosios pakopos ateityje gali būti dvigubai mažesnė, t. y. siekti apie 30–35 proc. nuo prieš ta buvusių pajamų.
„Valstybės kontrolė savo ataskaitoje taip pat identifikavo šią problemą – jog pakeitimo norma iš pirmosios pensijų pakopos („Sodros“) yra maža.
Net nėra labai svarbu, kokiais duomenimis, analitika ar skaičiuoklėmis (Lietuvos banko, „Sodros“, LIPFA) remsitės, išvada bus tokia pati. Lietuvos realijomis pensijos pakeitimo norma bus tuo naudingesnė gyventojui tiek, kiek maksimaliai jis išnaudos visus jam prieinamus kaupimo pensijai instrumentus. Kitaip sakant, būtina naudotis visomis trimis pakopomis: „Sodra“, su atlyginimu susieta antrąja bei visiškai liberalia trečiąja pakopa“, – rašoma asociacijos atsakyme.
Tuo metu Valstybės kontrolės veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Eivida Šlamė aiškino, kad Lietuvoje pensijų sistemai trūksta tikslų ir rodiklių.
„Pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose – galimybė kiekvienam papildomai, nesulaukus pensinio amžiaus, kaupti lėšas būsimajai pensijai ir senatvėje gauti išmokas iš kelių šaltinių. 2019 metais reforma prisidėjo prie efektyvesnės antros pakopos pensijų fondų veiklos, pavyzdžiui, įsteigti gyvenimo ciklo fondai, sumažinti administravimo mokesčiai, papildyti įmokų šaltiniai, nustatyta nauja išmokų tvarka.
Tačiau teisės aktuose ir strateginiuose dokumentuose nenustatyti papildomo kaupimo pensijai antros ir trečios pakopų fonduose tikslai ir rodikliai: aktyvių dalyvių ir dalyvaujančių darbdavių skaičius, taip pat nenustatytas iki pensijos buvusių pajamų pakeitimas gaunant išmokas – kokia dalimi kiekvienos pakopos išmokos turėtų prisidėti prie pensininkų pajamų.
Nėra suskaičiuota, kokias pajamų pakeitimo normas šiuo metu užtikrina atskirai antros ir trečios pakopų išmokos. Todėl vyrauja skirtingos nuomonės dėl pajamų pakeitimo proporcijų. Remiantis tarptautine praktika, pajamų pakeitimo norma, užtikrinanti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas, bendrai (iš visų pensijų pakopų) turėtų būti apie 70 proc., todėl svarbu vertinti, kokį pajamų pakeitimą užtikrina senjorų gaunamos išmokos atskirai iš kiekvienos pensijų pakopos.
Šalies mastu reikėtų nustatyti papildomo kaupimo pensijai antroje ir trečioje pakopose tikslus ir rodiklius, apimant iki pensijos buvusių pajamų pakeitimą, ir numatyti priemones jiems pasiekti“, –sakė ji.
Išmokos daugiausiai vienkartinės
Valstybės kontrolė vertinime dar pabrėžiama, kad šiuo metu kaupimo dalyviams daugiausia išmokama vienkartinių išmokų.
„2021 metais 72,6 proc. išėjusių į pensiją antros pakopos dalyvių dėl, pavyzdžiui, sustabdyto įmokų mokėjimo, nesukaupė pakankamai turto periodinėms išmokoms, todėl gavo vienkartinę. Trečioje pakopoje 2021 metais visos lėšos išmokėtos vienkartinėmis išmokomis“, – pateikiama dokumente.
Vis dėlto pastebima, kad daugėja antroje pakopoje sukaupusių 10 tūkst. eurų ar daugiau ir įsigyjančių pensijų anuitetus. „Sodros“ pensijų anuitetų skyrius „Delfi“ nurodė prognozuojantis, kad vienkartinės išmokos sudarys mažiau kaip pusę visų išmokų maždaug nuo 2025–2026 metų.
Savo ruožtu E. Šlamė pastebėjo, kad kaupimas senatvei yra ilgalaikis įsipareigojimas, reikalaujantis tam tikrą lėšų dalį skirti taupyti, siekiant papildomų pajamų išėjus į pensiją.
„Antroje pakopoje išmokos dalyviams mokamos atsižvelgiant į jų sukauptą pensijų turto dydį, kuris priklauso nuo gauto atlyginimo dydžio, kaupimo laikotarpio ir įmokų mokėjimo nuoseklumo.
Norint sukaupti pensijai kuo didesnę sumą, svarbu aktyviai dalyvauti ir mokėti įmokas, tačiau įmokų nemokančių dalyvių nemažėja ir 2021 metais jie sudarė beveik pusė – 47 proc. visų antros pakopos dalyvių. 2021 metais 72,6 proc. išėjusių į pensiją antros pakopos dalyvių dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nemokėjo įmokų dėl nedarbo, emigracijos, sustabdė kaupimą ir nesukaupė pakankamai turto periodinei išmokai gauti, todėl jiems išmokėtos vienkartinės išmokos.
Jų dalis mažėja, nes vis daugiau dalyvių sukaupia sumą, nuo kurios privaloma įsigyti anuitetą – 10 tūkst. eurų. 2020 metais tokių dalyvių buvo 239, o 2021 metais 754.
Didesnis kaupimas priklauso nuo bendros ekonominės situacijos, t. y. nedarbo lygio ir emigracijos mažėjimo, atlyginimų augimo, gyventojų apsisprendimo kaupti. Siekiant aktyvesnio ir nuoseklesnio dalyvių kaupimo būsimai pensijai, galėtų padėti didesnis darbdavių įsitraukimas prisidedant prie darbuotojo aprūpinimo senatvėje. Darbdavių įmokos suteiktų galimybę sukaupti daugiau turto ir gauti didesnes išmokas ateityje. Tam svarbus ir pačių darbuotojų suinteresuotumas ir finansinis raštingumas, norint geriau suprasti ir įvertinti galimybes darbdaviui papildomai prisidėti prie kaupimo senatvei“, – komentavo ji.
Tuo metu LIPFA priminė, kad vienkartines ir periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės, o anuitetus – „Sodra“.
„Jei dalyvio išmoką sudaro kelios išmokų rūšys (pavyzdžiui, atidėto anuiteto ir periodinių išmokų derinys), atitinkamai ir išmokų mokėtojai yra du – tiek pensijų kaupimo bendrovė, tiek „Sodra“.
Tendencijos išlieka aiškios – kuo ilgiau šalies gyventojai kaups papildomai ir jų atlyginimai didės, tuo tokių asmenų, galinčių įsigyti anuitetą, daugės. Turime suprasti ir tai, jog valstybė priėmė sprendimą dėl išmokų ribų indeksavimo, tad jau nuo kitų metų – jos turės didėti, tai reiškia, kad norint įsigyti anuitetą reikės sukaupti daugiau lėšų“, – pastebėjo asociacija.
Skirtingi anuitetai
Valstybės kontrolės vertinime įvardijama, kad 2021 metais Lietuvoje buvo 993 anuitetų gavėjai.
„Vidutinis „Sodros“ mokamas anuitetas buvo 63 eurai, didžiausias – 339 eurai. Atvejo tyrimo duomenimis, anuitetai pakeitė vidutiniškai 3 proc. jų gavėjų buvusio atlyginimo.
Pajamų pakeitimas daugiau sukaupusiems asmenims didesnis: sukaupus 60 tūkst. eurų ir daugiau – 8,7 proc., iki 15 tūkst. eurų – 2,5 proc. 2021 metais pensijų anuitetai sudarė vidutiniškai 9,1 proc. jų gavėjų senatvės pensijos“, – dėstoma dokumente.
E. Šlamė „Delfi“ komentavo, kad nors anuitetai pakeitė vidutiniškai 3 proc. jų gavėjų buvusio atlyginimo, tačiau pakeitimo normos varijuoja nuo 1,4 iki 10,6 proc.
„Tai rodo, kad pajamų pakeitimo norma proporcinga antros pakopos fonduose sukauptai sumai: kuo daugiau asmuo sumokėjo įmokų, tuo didesnį pajamų pakeitimą užtikrina anuiteto išmoka.
Kaupimui ir buvusių pajamų pakeitimui iš anuitetų ateityje įtakos gali turėti priimti politiniai sprendimai. Didesnį pajamų pakeitimą sukaupus daugiau turto, galėtų paskatinti nustatyti papildomo kaupimo pensijai tikslai ir rodikliai bei numatytos priemonės jiems pasiekti“, – pastebėjo ji.
Tuo metu LIPFA pabrėžė, kad „Sodros“ statistika atspindi įvairių kaupiančiųjų paveikslą: nuo kukliausio ir mažiausio indėlio, nedarbo etapų, sustabdžiusiųjų kaupimą iki uždirbančių sąlyginai didelius atlyginimus, atitinkamai ir sukaupiančius daugiausiai.
„Tad vidutinį antrosios pakopos indėlį į pensijos amžių pasiekusių gyventojų pajamas vertinčiau atsargiai, nes individuali patirtis yra išties skirtinga.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į niuansą, kad dėl pakankamai neilgo antrosios pakopos sistemos egzistavimo kol kas neturime žmonių, kurie nuosekliai kaupė visą darbingą laikotarpį, todėl bet kurie dabartiniai vertinimai apima tik tarpinių rezultatų, neapimančių viso darbo rinkai skirto laiko, analizavimą“, – pastebėjo jie.
Daugiau informacijos
Valstybės kontrolės vertinime dar priekaištaujama, kad pensijų fondai neskelbia apie realią kaupimo naudą, t. y. kiek padidėjo į dalyvio sąskaitą įmokėtos lėšos, kiek laiko kaupta, kokio dydžio mokamos išmokos, koks pajamų pakeitimas; neatliekama priežasčių, turėjusių įtakos sukauptos sumos dydžiui, analizė,
E. Šlamė pastebėjo, kad pensijų fondai skelbia savo finansines ataskaitas, Lietuvos bankas – apibendrintus fondų rezultatus ir pensijų fondų apžvalgas, todėl visuomenė informuojama, pavyzdžiui, apie dalyvių skaičių, turtą, investicijų grąžą, apskaičiuotą atlyginimą valdymo įmonei.
„Sodra“ analizuoja ir skelbia informaciją apie anuitetų dydžius. Esminis trūkumas, kad šalies mastu neskaičiuojama ir neskelbiama apie tai, kokią buvusio atlyginimo dalį sudaro dalyviams išėjus į pensiją mokamos išmokos, kokia per kaupimo laikotarpį buvo įmokėta lėšų suma, kiek ji padidėjo, kiek metų buvo kaupta, ar buvo kaupiama nuosekliai, kokio dydžio išmokos mokamos ir kt.
Tam galėjo turėti įtakos tai, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri analizuotų ir vertintų duomenis apie realią naudą pensijų kaupimo dalyviams išėjus į pensiją. Apibendrinta informacija apie realią kaupimo naudą išėjus į pensiją turėtų būti rengiama bendradarbiaujant visoms pensijų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, „Sodrai“, Lietuvos bankui, pensijų kaupimo bendrovėms.
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje veikia 18 metų ir būtų tikslinga skelbti, kokie yra kaupimo rezultatai: ne tik informaciją apie grąžą, bet ir dalyvių, kurie dalyvavo 15–17 metų, gaunamas išmokas ir priežastis, kurios turėjo įtakos išmokų dydžiui. Gyventojų finansinio raštingumo didinimas ir skelbiami apibendrinti duomenys, kiek per kaupimo laikotarpį buvo sukaupta lėšų ir kiek gaunama išmokų, nurodant priežastis, galėtų padėti žmonėms sąmoningai apsispręsti – dalyvauti ar nedalyvauti pensijų kaupime ir papildomas pajamas pensijai užsitikrinti alternatyviais būdais“, – sakė ji.
LIPFA taip pat dėstė, kad jai priklausančios įmonės savo klientams teikia ne tik nuolatines jų patikėto valdyti turto ataskaitas, informuoja apie pokyčius, dalinasi įžvalgomis apie rinką, konsultuoja asmeniškai, bet ir suteikia instrumentus patiems vertinti kaupimo perspektyvas bei tikėtiną būsimos pensijos dydį.
„Be to, išsamius ir tikrai didelius įvairių duomenų kiekius atiduodame atsakingoms institucijoms, kurios gali vertinti visą privataus pensijų kaupimo segmentą, kuomet kiekviena investicijų įmonė aptarnauja tik po atskirą jo fragmentą. Tai, kad pensijų sistema yra periodiškai peržiūrima ir reformuojama tik įrodo, kad ji iš akiračio neišnyksta. Savo ruožtu esame pasiruošę, jei tik reikės, teikti visus analizei bei įžvalgoms rengti reikalingus duomenis“, – atsakė asociacija.
Daugiau už infliaciją
Lietuvos pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį skaičiavo neigiamą -13,5 proc. svertinę grąžą. Vis dėlto, LIPFA aiškino, kad natūralu, jog augimo etapą keičia sulėtėjimas ar net nuosmukis.
„Tarptautinė finansinė patirtis rodo, kad ilguoju laikotarpiu uždirbama grąža lenkia infliaciją, todėl tokį finansinį produktą pasirinkęs asmuo ne tik išsaugo santaupas, bet ir uždirba. Lietuvos pensijų fondų generuojama grąžą per 18 metų veiklos laikotarpį buvo didesnės už šalyje fiksuotą infliaciją.
Lietuvos banko duomenis 2021 metais fiksuotas infliacijos dydis buvo didžiausias per pastaruosius 18 metų. Palyginus bendrą svertinį pensijų fondo (PF) vieneto vertės pokytį su infliacija (įvertinus visą PF veiklos laikotarpį), vidutinė metinė PF grąža sudarė 5,8, o infliacija – 3,3 proc.
Per pastarųjų 10 metų laikotarpį (2012–2021 metais) PF vidutinė metinė grąža buvo 7,6, o infliacija – 2,3 proc.“ – nurodė asociacija.
Panašiai apibendrino ir E. Šlamė.
„Pensijų fondų investicinis rezultatas ilguoju laikotarpiu yra didesnis nei infliacija. Lietuvos banko duomenimis, įvertinus visą kaupimo sistemos veikimo laikotarpį nuo 2004 metų, antros pakopos fondų vidutinė grąža buvo 5,8, o infliacija – 3,3 proc. Investicinės grąžos rezultatų palyginimas su infliacijos rodikliu parodo, kad pensijų fondai apsaugojo dalyvių turtą nuo nuvertėjimo ir jį padidino“, – pastebėjo ji.
Valstybės kontrolė vertinime dar pastebima, kad dėl demografijos tendencijų Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje. Europos Komisija prognozuoja, kad 2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus „sidabrinės ekonomikos“ dalyviai – 50 metų ir vyresni, mažėjančiam dirbančiųjų skaičiui vis sunkiau prisidėti prie vyresniosios kartos išlaikymo, todėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis bus santykinai mažesnis.
„Sprendžiant visuomenės senėjimo problemą, pamažu ilginamas pensinis amžius – iki 2026 m. jis turėtų pasiekti 65 metus, kaip daugelyje ES šalių“, – rašoma dokumente.
