„Vidutinis gyventojas išleidžia daugiau, gali už tuos pinigus nusipirkti daugiau ir išleidžia šiek tiek mažesnę dalį pajamų vartojimui negu 2016 metais. Taigi – gyvename šiek tiek geriau negu 2016 metais. Vidutiniškai (geriau)“, - penktadienį spaudos konferencijoje situaciją apibendrino Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.
Gyventojai 2021 metais maistui ir nealkoholiniams gėrimams (įskaitant natūrinį suvartojimą, bet neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse, restoranuose, valgyklose) skyrė beveik trečdalį (30 proc.) visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 131 eurą vienam asmeniui per mėnesį.
Palyginti su 2016 metais, šios išlaidos maistui namuose pernai išaugo 40,3 proc., jų lyginamoji dalis vartojimo išlaidose sumažėjo 1,5 proc. punkto, rodo Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo išankstiniai duomenys.
„Beveik pusė vartojimo išlaidų pernai buvo skirta maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms“, – teigia Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Ji atkreipė dėmesį, kad vis dėlto praėjusieji metai nebuvo įprasti vartojimo požiūriu.
„Dėl COVID-19 pandemijos buvo apribotos turistinės kelionės, vyko mažiau kultūrinių renginių ir tai, be abejo, turėjo įtakos vartojimų išlaidų lygiui ir jų struktūrai. Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2021 metais buvo 438 eurai vienam asmeniui per mėnesį, palyginti su 2016 metais jos padidėjo daugiau kaip 47 proc., arba 141 euru“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
„Įvertinus vartojimo kainų augimą, vartojimo apimtys, palyginti su 2016 metais, padidėjo 28 proc. “, – pridūrė ji.
J. Navickė: ES kontekste vartojame palyginti kukliai
VU docentė J. Navickė teigia, kad vertinant išlaidas ir pajamas reikia atsižvelgti į tris aspektus: ar didėjančios išlaidos reiškia, kad galime leisti sau nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų, antra, ar gyventojų pajamos didėjo sparčiau negu išlaidos. Trečias aspektas: ar vartojimas padidina gerovę, ar jis yra perteklinis.
„Atsakant į klausimus, pagal visus tuos tris punktus tas gyvenimas gerėjo. Kaip parodyta, kainos auga ženkliai mažiau, nei vartojimas. Pajamos augo apie 70 proc., tai net atmetus infliaciją tai daugiau nei išlaidų augimas.
O apie vartojimą – sudėtingesnis klausimas, ar daug, ar mažai vartojama. Išleidžiame daugiau negu estai, latviai, lenkai (...), bet ES kontekste vis tiek gan kukliai. Tai tas vartojimas tiesiog yra būtinas ir jo augimas yra svarbus gyventojams“, – sako J. Navickė.
Ji pažymėjo, kad 30 proc. maistui yra palyginti daug.
Per penkerius metu išlaidos maistui restoranuose, kavinėse, valgyklose (įskaitant maisto pristatymą į namus) padidėjo 2,2 karto ir pernai sudarė vidutiniškai 22 eurus vienam asmeniui per mėnesį.
Vartojimo išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui sudarė 67 eurus vienam asmeniui per mėnesį: mieste – 71 eurų, kaime – 58 eurų. Palyginti su 2016 metais, šios išlaidos padidėjo 58,8 proc. Išlaidų būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui lyginamoji dalis vartojimo išlaidose, palyginti su 2016 metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto.
Transportui išlaidos pernai vienam asmeniui per mėnesį siekė 52,4 eurų, palyginti su 2016 metais jos išaugo 69,4 proc., o pašalinus kainų pasikeitimą – 43,8 proc. (prieš penkerius metus išlaidos buvo 30,9 euro).
Poilsiui ir kultūrai išlaidos 2021-aisiais siekė 21 eurą vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2016 metais, jos išaugo 12,2 proc., o jų dalis visose vartojimo išlaidose sumažėjo 1,5 procentinio punkto.
Būtiniausių išlaidų dalis vartojimo išlaidose (išlaidos maistui, būstui, vandeniui, elektrai, kurui, sveikatai ir transportui) sudarė 63,9 proc. visų vartojimo išlaidų. Šios išlaidos, palyginti su 2016 metais, padidėjo 50 proc., o jų dalis visose vartojimo išlaidose padidėjo 1,2 procentinio punkto.
Miesto gyventojų vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos buvo 461 eurai, kaimo – 393 eurų vienam asmeniui per mėnesį.
Sutaupyti artimiausiu metu bus sunkiau
J. Navickė sako, kad nors penktadienį paskelbti skaičiai rodo vartojimo ir pajamų pastebimą augimą per pastaruosius penkerius metus iki 2021 metų, kalbant apie ateitį reiktų tikėtis, kad vis dėlto pajamų augimas bus didesnis negu dabartinė infliacija.
„Yra „dramblys kambaryje“, kas gi bus su pajamomis ir vartojimu taip pat šiemet. Jeigu žiūrėtume tą ilgesnį (laikotarpį) nuo 2016 iki 2022 metų, tai ta vakar skelbta apie 20 proc. infliacija yra labai ženkli, bet vis dėlto per tą ilgą laikotarpį, matyt, vidutinis žmogus Lietuvoje pajus, kad jis gali vartoti daugiau negu galėjo vartoti 2016 metais (atsižvelgiant į infliaciją). Ir pajamų augimas per tą ilgesnį laikotarpį viršys tą infliaciją“, – sakė J. Navickė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad išlaidų augimas, kaip ir pajamos pasiskirsto netolygiai.
„Kaip mūsų pajamų pasiskirstymas yra vienas iš netolygiausių Europos Sąjungoje, taip ir vartojimas: 20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko įsigyti ir jų taupymo norma yra minus 8-10 proc., tuo tarpu aukščiausias pajamas gaunantys 20 proc. gyventojų sutaupo reikšmingą dalį savo pajamų ir vieną didžiausių Europos Sąjungoje – apie 50 proc. savo pajamų“, – sako VU docentė.
Pasiteiravus, ar pasiūlytų Lietuvos gyventojams pasistengti taupyti intensyviau – turint omenyje kalbas apie galimą recesiją – ji teigė, kad sutaupyti bus sunkiau: tad jeigu kam pavyko tai padaryti per COVID-19 pandemiją, dabar bent jau galės sumažinti neigiamą infliacijos poveikį.
„Man atrodo, kad taupyti dabartiniu laikotarpiu bus gan sudėtinga, kadangi infliacijos mastas šiemet viršija pajamų augimą, tai matyt, kad realistiškai gyventojai šiemet galės mažiau taupyti. Kai kurie turės turbūt ir skolintis arba dalį savo santaupų iš ankstesnio laikotarpio panaudoti“, – komentavo ji.
2021 metų namų ūkių biudžetų tyrime dalyvavo ir išlaidas registravo 4334 namų ūkiai, atsitiktinai atrinkti naudojantis Gyventojų registru. Tyrimas buvo atliekamas nuo pernai gegužės iki šių metų balandžio.
