„Mūsų skaičiavimais, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra pametę apie 2 mln. eurų vertės šių monetų. Ir kas metus, jeigu ir toliau naudosime šias monetas, tas praradimas bus apie trečdalį milijono (eurų)“, – komentuoja Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
Už pamestų monetų vertę ne mažiau įspūdingas ir jų kiekis.
„Tai yra net 700 tonų. Kaip tai atrodytų vizualiai ar išraiška, tai yra net 10 traukinio vagonų. (...) Prekybininkai jų privalo turėti, kad galėtų atiduoti grąžą, tai Lietuvos bankas turi kasmet jas kaldinti, leisti į apyvartą ir kas metus šių monetų vis daugiau nukaldinama ir išmetama“, – atkreipia dėmesį Lietuvos banko atstovė.
Specialistė pripažįsta, kad dalį monetų gyventojai kaupia taupyklėse, tačiau dalis jų ir pasimeta.
„Šitų monetų negrįžta net du trečdaliai į Lietuvos banką. Taip, dalį jų gyventojai kaupia pas save taupyklėse, (...) kita dalis tų monetų nusimėto.
Kuo daugiau jų išmėtome, tuo daugiau šalies centrinis bankas jų turi leisti, tuo daugiau jų kaupiasi aplinkoje“, – pridūrė ji.
E. Lisinskaitės teigimu, žmonių mokėjimo įpročiai keičiasi, o kai kurie žmonės ir varžosi mokėti smulkiais pinigais. Be to, tyrimai užsienyje rodo, kad atsiskaitymui naudojant minėtas smulkias monetas operacijos pailgėja 2-2,5 sekundės.
„Kaip ir nedidelis laiko skaičius, bet jeigu padaugintume iš visų atsiskaitymų per metus, tai vienas statistinis gyventojas, kuris atsiskaito grynaisiais, sugaišta net dešimt minučių savo laiko“, – sako ji.
Specialistė teigia, kad kai kurios valstybės situaciją jau valdo ir yra taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas.
„Tik pažymėsiu, kad kalbama apie 1 ct ir 2 ct. Ir sėkmingai, su apvalinimu, mažinama šių monetų gamyba. Taip pat šią problemą stebi ir Europos Komisija. Šiuo metu atliekama analizė apie šių monetų naudojimą, ieškoma sprendimo tą situaciją spręsti ir pagerinti grynųjų pinigų ciklą“, – sakė Lietuvos banko specialistė.
Pasitikslinus, ar apvalinant nekils kainos, ji pabrėžė, kad galima apvalinti ir visą krepšelį, o ne kiekvieną kainą atskirai.
„Kol kas konkrečių sprendimų nėra priimta. Ką kitos valstybės daro – jos apvalina ne kiekvienos prekės kainą: yra apvalinama bendra visų prekių, ką perka žmogus, atėjęs prie kasos, suma.
Vadinasi, jeigu aš perku varškės, duonos, pieno, sviesto, mėsos ir ateinu sumokėti prie kasos, man suskaičiuoja visą bendrą sumą ir tada suapvalina arba 1-2 ct į mažesnę pusę, arba 1-2 ct į didesnę pusę“, – aiškino E. Lisinskaitė.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
