Vartotojų galvose – atostogos
Kalbant apie gyventojų vartojimą „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“, „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė komentuoja, kad šiuo metu matyti vasaros ir atostogų efektas.
„Daugiau einame kažkur pavalgyti, apsistojame viešbučiuose. „Swedbank“ duomenys rodo, kad apskritai išlaidos tiek oro uostuose, tiek viešbučiuose, restoranuose pasiekė visų laikų rekordą. Dabar jau viršija net prieš pandemiją buvusį lygį. Matome, kad įsijungė atostogų efektas, žmonės važiuoja, atostogauja, matome pakankamai rimtus trikdžius oro uostuose, kai oro bendrovės nesugeba patenkinti tokio didelio poreikio. Reiktų nepamiršti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį ir atlyginimai augo 14 proc., tai perkamoji galia sumažėjo labai nedaug“, – sako G. Ilekytė.
„Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka pritaria ir prideda, kad tai nėra Lietuvos fenomenas. Visur žmonės pasiilgę tikrų atostogų, kelionių. Tačiau, jos teigimu, jau matyti, kad lietuviai pajaučia ir didelę infliaciją.
„Noras pirkti per artimiausius tris mėnesius ar ilgesnį laikotarpį didesnius pirkinius kaip baldai, buitinė technika smarkiai sumažėjo. Daugiau nei 15 proc. Drastiškas pasikeitimas per metus, o tai reiškia, kad žmonės vis atsargiau ir atsargiau pradeda vertinti savo galimybes.
Galbūt tai nepasijus vasaros laikotarpiu taip smarkiai, bet jau atėjus rugpjūčio mėnesiui, rudeniui pamatysime neigiamą poveikį didesnio kainų augimo tiek per mažmeninę prekybą, tiek per papildomas paslaugas“, – sako J. Rojaka.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vartotojai vis daugiau susiduria su tam tikrai vėlavimais atsiskaityti. Pabrėžiama, kad tai – nauja tendencija.
„Per pastaruosius dvejus metus šis veiksnys nuolat mažėdavo, bet jau kovo mėnesį tas mažėjimas stabtelėjo, o pastaraisiais mėnesiais pradėjo didėti. Tai pirmoji kregždutė, vienas pirmųjų ženklų, kad situacija rinkoje nestabilizavosi, o rieda kita linkme. Kol kas nesimato didesnio poveikio darbo rinkoje, tai labai džiugina. (…) Įmonių bankrotų skaičius neauga, o tai reiškia, kad ir darbo vietos išsaugomos. Darbo rinka kol kas karšta Lietuvoje. Ir tai ne darbdavių, o darbuotojų rinka“, – sako ekonomistė ir priduria, kad visgi atlyginimų augimas nekompensuoja infliacijos ir didžioji dalis gyventojų jaučia daug didesnį pajamų mažėjimą.
„Reiktų pripažinti, kad infliacija apie 20 proc. yra vidutinė. Daugeliui žmonių, ypač tų, kurių pajamos žemesnės, infliacija gerokai aukštesnė, o darbo užmokesčio augimas netolygus, skirtingose veiklose siekia gerokai mažesnius rodiklius. Reiškia, kad atskiriems žmonėms bendras realių pajamų kritimas buvo gerokai didesnis nei 4-5 proc.“, – paaiškina ji.
„Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų skolos pastarąjį pusmetį vėl pradėjo augti. Kaip skelbta, pernai birželį bendra Lietuvos gyventojų skolų suma sudarė 425,6 mln. eurų, gruodį buvo sumažėjusi iki 410,7 mln. eurų, o šiuo metu vėl pasiekė 422,2 mln. eurų – tai beveik 3 proc. daugiau, nei prieš pusmetį.
J. Rojakos teigimu, nemažai skolų siejama su išlaidomis, patirtomis įsigijus nekilnojamąjį turtą. Mat tuomet reikia dar ir papildomų pinigų būsto įsirengimui. Ji primena, kad keičiantis pinigų politikos krypčiai, didėjant palūkanoms, tai reiškia, kad ir gyventojų prisiimtos papildomos išlaidos didės.
„Skolinimosi apimtys auga, bet ne taip stipriai kaip praeitais metais. Turbūt sugrįžta prisiminimas, kas yra Euribor. Aštuonis metus niekam nebuvo įdomu, o dabar jau prisimenama. Gyventojams yra aiški žinutė, kad pigių pinigų politika, kuri tęsėsi beveik dešimt metų baigėsi. Primenama, kad paskolos ne visada yra tokios pigios ir, tikėtina, kad greitu metu jos tokios ir nebebus“, – pastebėjimais pasidalina G. Ilekytė.
Infliacijos pikas artėja
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, birželį metinė infliacija siekė 21 proc. Ir tai, ekonomisčių teigimu, dar – ne pikas.
„Manau, kad piką pasieksime jau vasarą. Dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai bazės efektas, kadangi turime metinę infliaciją, praeitų metų antrą pusmetį ji jau buvo pakankamai ženkli, tai dėl bazės efekto jau nebekils 20 proc. per metus. Kitas dalykas, tikėtina, kad rudenį išeisime iš neigiamų palūkanų zonos ir dėl monetarinės politikos bus infliacija stabdoma. Čia ir reikia paskaičiuoti, kad rankinio neužspaustume smarkiai, per daug nestabdytume ir ekonomika neatsidurtų recesijoje. Bet, manau, kad rudenį infliacijos mažesnės reikia tikėtis“, – sako G. Ilekytė ir prognozuoja, kad pikas gali būti pora proc. didesnė infliacija, t. y. apie 23 proc.
Rudenį, anot jos, infliacija jau turėtų būti mažesnė nei 20 proc. J. Rojaka prideda, kad labai daug priklauso nuo geopolitinės situacijos. Atskirose prekių kategorijose jau matyti tam tikras kainų mažėjimas, tačiau tai gali Lietuvoje pasirodyti po 4-6 mėnesių.
„Tai kalbėti apie piką per artimiausius keturis mėnesius dar galime labai laisvai ir tas pikas galėtų atsirasti tiek nuo liepos, tiek iki rugsėjo laikotarpio. Priklausomai nuo situacijos infliacijos svyravimai galėtų būti dideli ir į metų pabaigą ir net kitų metų pradžioje. Kita vertus, ganėtinai agresyvūs pinigų politikos pokyčiai, kuriuos rodo tam tikros valstybės, turėtų realizuotis ir tai po truputį mažins infliaciją tiek visoje euro zonoje, įskaitant Lietuvoje“, – komentuoja ekonomistė.
Apie išlaidavimą reiktų susimąstyti jau dabar
Ekonomisčių teigimu, rudens laukti nederėtų ir jau dabar rūpintis savo asmeniniais finansais. Kaip sako G. Ilekytė, galima pradėti mažinti savo poreikius, prisiminti taupymo taisyklę, kad apie 30 proc. mėnesio pajamų reikėtų atsidėti taupymui.
„Pandeminiais metais tiek dėl monetarinės, tiek dėl fiskalinės politikos gyventojai sukaupė rekordinį kiekį indėlių, pasiekė 20 mlrd. eurų. Iš tiesų matėme, kad metų pradžioje augimas sulėtėjo, dabar, sakyčiau, laikosi stabiliai.
Įdomu, kad net infliacijos akivaizdoje tie indėliai dar netirpsta. Tai reiškia, kad kol kas to sukaupto finansinio rezervo gyventojams gal nereikia. Tai rodo sveiką ekonominę būklę. Gyventojai, tikėtina, bent dalis pasiruošę mažesniam ekonomikos augimui. (…) Finansinę pagalvę rekomenduojama visiems gyventojams turėti, kad apsirūpintų bent du tris mėnesius“, – sako „Swedbank“ ekonomistė.
J. Rojaka komentuoja, kad dalis gyventojų yra pragmatiški ir turi tam tikrų santaupų kurios padėtų išgyventi sunkius laikus, tačiau daugiau nei pusė gyventojų negalėtų išgyventi 3-4 mėnesius netekę darbo.
„Pagal europinius standartus Lietuva atsilieka pagal taupymo higieną. Daug žmonių visgi susidurtų su nemažais sunkumais, jei gyvenimas iškrėstų tam tikrų nemalonumų. Gyventojų nuotaikos keičiasi smarkiai ir tai po truputį veikia gyvenimo pasirinkimus. Šiuo metu jau daugiau nei trečdalis gyventojų supranta, kad ekonominė situacija stipriai keičiasi, neapibrėžtumas gali turėti neigiamos įtakos jų elgsenai.
Vartojimas vasaros laikotarpiu, sukauptos santaupos leidžia laisviau išgyventi dabartinius mėnesius, bet prasidėjus rudeniui, naujam šildymo sezonui, ta įtaka dar didesnė turėtų būti. Ir, tikimės, kad blogesnis scenarijus bankrotų neįvyks, bet tokio scenarijaus negalime atmesti, nes tam tikra dalis įmonių skirtinguose sektoriuose rodo neigiamas tendencijas. Svarbu stebėti savo, partnerių finansus ir reaguoti kiek įmanoma greičiau. Matant situacijos pasikeitimą adaptuoti savo elgesį pagal tai, kaip vyksta pokyčiai ekonomikoje. (…) Vartotojams reiktų prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsargiai vertinti savo galimybes, ypač ilgalaikes galimybes tiek vartoti, tiek papildomai skolintis.
Vartojimas labai svarbi ekonomikos dalis. Reiktų suprasti, kad mažesnis vartojimas negeneruos tokio didelio ekonomikos augimo tempo ir atitinkamai tai turės poveikį ilgalaikei tendencijai darbo užmokesčiui ir iš dalies palies darbo rinką. Tai tuos pokyčius, galimybę prarasti darbą, mokėti daugiau už finansavimą, reiktų įvertinti. Taupymo 30 proc. labai graži taisyklė, bet, deja, didelei daliai Lietuvos gyventojų esant tokia didelei infliacijai yra siekiamybė ir artimiausiu laikotarpiu būtų neįmanoma pasiekti. Bet ilgalaikėje perspektyvoje apie taupymą nereiktų pamiršti, o šiandien išlaidos turėtų būti labai apsvarstytos“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
