G. Šimkus pirmiausia pažymi, kad prieš suteikiant paskolą bankai visada įvertina asmens galimybes mokėti įmokas, esant didesnėms palūkanoms.
„Yra tikrinamas asmens gebėjimas grąžinti paskolą, esant 5 proc. palūkanų normai – kur kas didesnėms palūkanoms nei dabar. Tai saugumo elementas, reikalingas pačiam besiskolinančiam“, – sako jis.
„Manau, kad savo reikmėms pirkdami būstą žmonės, jeigu vykdo Atsakingojo skolinimosi nuostatų reikalavimus, jie nedaro jokios klaidos“, – pridūrė LB vadovas.
Jis pateikė skaičiavimu, kiek galėtų išaugti mėnesio įmoka, turint vidutinę grąžinti likusios paskolos sumą – apie 50 tūkst. eurų.
„Jeigu procentiniu punktu išaugtų palūkanų norma, tokios paskolos įmoka padidėtų vidutiniškai apie 25 eurus, jeigu 2 procentiniais punktais – apie 50 eurų. Kiek ši suma reikšminga, priklauso nuo asmens finansinės padėties, jo darbo užmokesčio“, – aiškina LB vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad palūkanų normos kėlimas – pinigų politikos atsakas kovoje su vis labiau įsigalėjančia infliacija. LB ėmėsi ir kitų veiksmų, kaip ją pažaboti.
„Atidžiai stebime, kas vyksta NT rinkoje, jau pritaikėme griežtinimo priemones. Antrajam ir paskesniam būstui – griežtesni paskolos reikalavimai, bankams suformuotas papildomas kapitalo reikalavimas būsto paskolų rizikai dengti. Taip pat matome, kiek yra pervertintas būsto fondas, – apie 10 proc. Tai toli gražu, kiek buvo prieš didžiąją finansų krizę, tada buvo 50 proc. ir daugiau”, – pasakoja G. Šimkus.
Jo teigimu, tolesnė situacija priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.
„Gyvename beprecedenčiu laikotarpiu, viskas prasidėjo prieš dvejus metus. Kas galėjo galvoti, kad gyvensime fantastinio filmo scenarijuje apie virusą, kai sustabdytos ekonomikos, veiklos sektoriai. Vos tik pradėjome kopti iš šios duobės įvyko karas, kuris atrodė gali būti tik iš antro pasaulinio karo vadovėlių.
Dabartis itin priklausoma nuo atskirų sprendimų. Pvz., ar bus rastas sprendimas kaip eksportuoti Ukrainos grūdus į platesnį pasaulį, ar ne, tai gali paveikti maisto kainas. Ar įvyks laukiama Ukrainos pergalė? Tokiu atveju greičiausiai energijos išteklių kainos pasikeis, jei užtruks karas – nuotaikos pasislinks į neigiamą perspektyvą“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jis prognozuoja, kad po metų ar dvejų situacija ekonomikoje pasikeis.
„Aukšta infliacija pasibaigs – turėsime spartesnį pajamų augimą, ir infliaciją, grįžtančią į mums labiau įprastus kelių procentų lygius. Bet tai nebus šiais ar net kitais metais, labiau – dar kitų metų antroje pusėje“, – svarsto jis.
LB vadovas mano, kad Lietuva gyvena auksiniu laikotarpiu.
„Prieš keletą metų dažnai sakydavome, kad Lietuva gyvena aukso laikotarpiu. Manau, kad ir dabar gyvename aukso laikotarpiu. Tai mūsų šalies klestėjimo metas. Kiti sako, kad, duok dieve, Lietuva neužstrigtų vidutinių pajamų spąstuose, mes jau iškopę iš jų. Esame tarp Top 30-40 pasaulio valstybių, apie kurias kažkada svajojome ir į kurias norėjome lygiuotis, kai kurias jau aplenkėme savo pragyvenimo lygiu.
Tik reikia nepamiršti – šis laikotarpis iš tikrųjų sudėtingesnis ir skausmingesnis, bet, mano akimis, tai laikinas sunkumas. Mes susikaupę ir susitelkę ir iš šio laikotarpio išbrisime dar stipresni“, – įsitikinęs G. Šimkus.
