Vilnietis Algirdas perka tai, ko reikia labiausiai.
„Be jokios abejonės, daug ko tenka atsisakyti, gyvenu dabar iš labai kuklių pajamų (...). Pieno brangimas yra matomas plika akimi“, – sako parduotuvėje kalbintas vyras.
Vieno iš restoranų Vilniuje bendraturtis Egidijus Kaminskas teigia, kad visiems anksčiau prieinami produktai, pavyzdžiui, vištiena, dabar kai kam tampa nebeįperkami.
„Lietuviškas pienas brangesnis už lenkišką, vištiena pabrango 150 proc. (...) Kai kuriems žmonėms vištiena pasidaro prabangos dalykas“, – sako verslininkas.
Kainų stebėtojai, kalbėdami apie bendrą situaciją, nieko pozityvaus pasakyti negali.
„Situacija stabiliai pesimistinė“, – sako kainų stebėjimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Toliau fiksuojami kainų augimo rekordai. Lyderiai tarp labiausiai per metus pabrangusių produktų yra bulvės, saulėgrąžų aliejus, grietinė, kiaušiniai, avižiniai dribsniai.
Pricer.lt skaičiavimu, per metus (šių metų gegužę palyginti su pernai geguže) bulvės brango apie 160 proc. – nuo 23 iki 59 centų už kilogramą, saulėgrąžų aliejaus litro kaina didėjo 140 proc. – nuo 1,26 iki 3,03 euro. Tačiau pigo dvi prekės: kava ir šokoladas.
„Geriant pigiausią kavą, užsikandant šokoladu galima pigiai, su liūdesiu žiūrėti, kaip brangsta visos kitos prekės“, – replikavo P. Čepkauskas.
Prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis sako, kad nepaisant augančių kainų paruoštų prekių pardavimai toliau kyla.
„Tai yra požymis, kad žmonės gyvena gerai ir turi pinigų. Aišku, ne visi žmonės, bet, matyt, kad daugelis“, – sakė jis.
Verslininkas teigia nepastebėjęs, jog žmonės pradėjo labiau taupyti.
„Galiu drąsiai atsakyti, kad pavyzdžiui, kilogramais maisto kiekis nuperkamas truputį didesnis negu praeitais metais.
Dar viena tendencija, kurios nelabai galiu paaiškinti: nesustoja miltinių produktų pirkimas, lyginant su praeitais metais. Jų nuperkama apie 40 proc. daugiau negu pernai“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas.
Verslininkas sako, kad kai kurias prekes tenka pardavinėti nuostolingai, tačiau pardavimai vis tiek nestoja.
Ekonomistas Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kainų augimo tempas didesnis, nes šalis „vejasi“ turtingesnes valstybes, kuriose kainos nuo pat pradžių buvo aukštesnės.
„Lietuvoje, kur duona kainuoja, tarkime, 1 eurą, po kainos peržiūrėjimo ji kainuos 1,10 euro. O Norvegijoje, kur duona kainuoja 2 eurus, ji kainuos 2,10 euro. Norvegijoje tai skaitysis 5 proc. kainų prieaugis, Lietuvoje tai yra 10 proc. kainos prieaugis.
Tai yra labai paprastas paaiškinimas visiems žmonėms, kodėl taip vadinamosiose besivejančiose šalyse kainų augimo tempai yra aukštesni – todėl, kad pats kainų lygis yra žemesnis“, – sako Vilniaus universiteto docentas A. Bartkus.
Pricer.lt skaičiavimais, pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 1,3 proc. (mažiau nei euru). Tačiau palyginti su praėjusių metų geguže krepšelio kaina padidėjo 23,1 proc. arba 12,71 euro.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dabartinis maisto brangimas nėra pabaiga.
„Vasarą dėl Kinijos aspekto gali didėti naftos ir degalų kaina. Atitinkamai, tai kels ir maisto, ir kitų prekių kainas“, – sako ekspertas.
Specialistų patarimas norintiesiems sutaupyti – neprisirišti prie prekės ženklo.
„Mažesnis lojalumas prekiniams ženklams visada savotiškai stabdys ir gamintojus užsimesti didesnę kainą“, – teigia A. Bartkus.
Siūloma dairytis į skirtingus prekybos tinklus ir jų kainas.
„Jeigu pigiausiai galima nusipirkti tą krepšelį už 59 (eurus), o brangiausią – už 73, tai skirtumas tikrai nemažas“, – kalba P. Čepkauskas.
Prekių krepšelis pigiausias šiuo metu prekybos tinkle „Maxima“.
„Visą laiką siekiame, kad kainos mūsų pirkėjams kiltų mažiau, tačiau negali užsimerkti prieš tai, jog brangsta įvairios žaliavos, energetiniai ištekliai, didėja kiti kaštai ir tai neišvengiamai atsiliepia ir kainoms“, – sako „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Ekonomistas A. Izgorodinas pastebi, kad kol kas nėra požymių, jog kainų augimas gyventojus varžytų. Pirkti stambesnes ir brangesnes prekes noras nesumažėjo.
Taip pat dažnas sau leidžia nueiti į kavinę ar restoraną. Maitinimo įstaigų balandžio mėnesio apyvarta per metus padvigubėjo.
„Tai iš dalies susiję su tuo, kad praeitų metų balandžio mėnesį mes dar turėjome šiokį tokį karantiną, tačiau bet kokiu atveju tai yra tikrai įspūdingas augimas“, – teigia A. Izgorodinas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
