Po ilgos pertraukos – nemalonūs pokyčiai dėl paskolų: teks mokėti daugiau

Maždaug 7 metus buvusi neigiama Euribor 6 mėn. palūkanų norma pirmadienio duomenimis perkopė nulį ir pirmą kartą po šitiek laiko tapo teigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tai – vienas pagrindinių rodiklių imant būsto paskolas ir tikina, kad dėl įvykusių pokyčių gyventojams teks patuštinti kišenes. Tokio pačios nuomonės ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„7 metus, nuo pat 2015 metų neigiamo Euribor 6 mėn. katino dienos baigėsi. Jis vėl teigiamas ir pradės valgyti skolininkų pinigus“, – soc. tinkle skelbė Marius Dubnikovas ir tikino, kad nors iš pradžių augimą matysime po truputį, tendencija stiebtis vis stiprės.

Ekonomistas tikino, kad Euribor rodiklis „yra gyvas“ ir keičiasi kiekvieną minutę, o pirmadienį buvo stebėtos tendencijos, kurių buvo nematyti ilgą laiką, po ilgo laiko rodiklis tapo teigiamas ir buvo +0,009 proc.

Pasak M. Dubnikovo, bendrai šio rodiklio pokyčiai reiškia didesnes skolininkų išlaidas. Jam pritarė ir ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Euribor kinta pagal lūkesčius, kurių tikisi rinka iš ECB dėl bazinės palūkanų normos. Kuo labiau artėja liepos 21 diena, kuomet bus pirmą kartą pakeltos bazinės palūkanų normos, tuo Euribor kils sparčiau.

Žinoma, pastaruoju metu auga lūkesčiai, kad ECB bazines normas didins sparčiau nei manėme prieš mėnesį dėl infliacijos, dėl to auga lūkesčiai dėl agresyvesnių ECB veiksmų, kas lemia, kad į viršų sparčiai juda ir Euribor normos“, – aiškino T. Povilauskas.

Jis tikino, kad gyventojams, turintiems paskolas, tokie pokyčiai reiškia didesnes įmokas.

„Už paskolas mokėsime daugiau.

Jeigu sutartis buvo sudaryta seniau, neigiamas Euribor mažindavo bendrą palūkanų normą. Bendra palūkanų norma laikoma marža + Euribor, tai jei marža būdavo 2 proc., o Euribor minus 0,5 proc., tai suma būdavo 1,5 proc. Tai dabar Euribor didėjimas reiškia, kad bendra suma didėja.

Kalbant apie naujesnes sutartis, neigiamas Euribor buvo prilygintas nuliui, tai reiškia, kad jei buvo 2 proc. marža + Euribor, kuris lygu nuliui, ir būdavo skaičiuojama 2 proc. + 0 proc., bet dabar Euribor skaičius keičiasi.

Jeigu šiandien būtų palūkanų perskaičiavimo data, tai reiškia, kad būtų imamas šios dienos Euribor 6 mėn. Šiuo atveju būtų 2 proc. marža + 0,009 proc.“, – aiškino ekonomistas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas soc. tinkle „Facebook“ taip pat patikino, kad teigiamos palūkanos reiškia, kad brangs paskolos.

„Tad dabar drąsiai galime sakyti, kad Lietuvoje brangsta viskas: nuo 2021 m. gruodžio mėn. Lietuvoje nebėra nei vienos vartojimo prekių ir paslaugų kategorijos, kurioje kainos mažėtų.

Labiausiai paskolų didėjimo naštą pajus būsto paskolas turintys gyventojai. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad Euribor šių metų pabaigoje pakils iki 1,0 proc., o kitų metų pabaigoje – net iki 2,0 proc.

Jei lūkesčiai išsipildys, standartinės būsto paskolos (100.000 eurų dydžio, 30 metų trukmės, anuiteto mokėjimo būdas) mėnesinė įmoka iki šių metų pabaigos išaugtų nuo 370 iki 422 eurų (+14 proc.), o iki 2023 metų pabaigos – iki 477 eurų (+29 proc.). Turint omenyje, kad 2022 metais vidutinės disponuojamosios šeimos pajamos Lietuvoje siekia ~1600 eurų, palūkanų kilimas būsto paskolą turinčių šeimų disponuojamas pajamas gali vidutiniškai sumažinti ~7 proc. – nėra labai dramatiškas pokytis, bet reikėtų tam pasiruošti iš anksto.

Visgi, kaip rašiau ankstesniame komentare, manau, kad ECB visgi nesiryš ženkliau kelti palūkanų normų dėl 1) susiformavusio būsto kainų burbulo euro zonos šalyse ir 2) didelio Pietų Europos šalių įsiskolinimo lygio, tad Euribor vargu ar perkops 1,0 proc. ribą“, – teigė jis.