Įtakos turėjo ir karas, ir infliacija
Pandemijos metu gyventojų banko sąskaitose nugulė įspūdingos sumos, kurios tapo rekordinėmis.
Štai 2021-ųjų pabaigoje gyventojų indėliai bankuose iš viso siekė beveik 21 mlrd. Eur ir tiksliai sudarė 20, 8 mlrd. Eur. Tai buvo iki šiol didžiausia lietuvių bankuose laikyta indėlių suma.
Visgi pastebėta, kad indėlių augimas ryškių pokyčių atnešė atėjus Naujiesiems. Jų suma pirmą metų mėnesį mažėjo iki 20,3 mlrd. Eur.
Vasarį, mėnesį, kuomet dėl Rusijos invazijos Ukrainoje buvo pradėtas karas, indėlių suma dar krito ir sudarė 20 mlrd. Eur, o kovą toliau mažėjo iki 19,8 mlrd. Eur.
Pirmus tris metų mėnesius indėliams bankų sąskaitose traukiantis, pirmą kartą šiemet, balandį, buvo fiksuotas namų ūkių indėlių augimas.
Lietuvos banko (LB) skelbiamoje naujausioje statistikoje matyti, kad indėliai balandį augo ir siekė 19,9 mlrd. Eur, tačiau šis padidėjimas, kaip teigė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis, yra palyginti nežymus.
„Metinis gyventojų indėlių augimo tempas balandžio mėn. taip pat toliau mažėjo ir sudarė 6,7 proc., nors dar 2021 m. viduryje siekė apie 20 proc.“, – teigė jis.
Kaip aiškino, pagrindinės priežastys, kodėl pirmuosius metų mėnesius indėliai, laikomi bankuose, mažėjo, yra vasario pabaigoje prasidėjusi karinė invazija Ukrainoje, istoriškai didelė infliacija bei šalyje beveik panaikinti pandemijos suvaržymai.
„Pirmosiomis karo dienomis Lietuvoje buvo stebimas padidėjęs grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų srautas. Be to, iš dalies indėlių portfelio mažėjimą galėjo lemti ir Lietuvos gyventojų neabejingumas ukrainiečius ištikusiai bėdai – gyventojų vien per vasarį-kovą paaukotų lėšų suma galėjo siekti kelias dešimtis mln. Eur.
Vis dėlto pirminio šoko nuotaikoms aprimus, gyventojų laikomų indėlių bankuose ir kredito unijose sumos pokyčiai daugiausia priklausė nuo santaupų ir vartojimo.
Vartojimui neslopstant, o energijos išteklių ir maisto (kurių nemažą dalį Lietuva importuoja iš užsienio) kainoms šuoliuojant į viršų, gyventojų galimybės sutaupyti mažėjo.
Atlyginimų augimas neatsvėrė kainų didėjimo, todėl gyventojų indėliai ėmė pamažu trauktis“, – aiškino V. Šumskis.
Dėliojosi išlikimo planą
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė aiškino, kad indėlių mažėjimą šių metų pradžioje iki Rusijos invazijos į Ukrainą galėjo lemti namų ūkių vartojimo inercija – gyventojų noras išlaikyti įprastą vartojimo krepšelį nepaisant įsisiautėjusios infliacijos.
„Vis dėlto, šildymo sezono metu itin sparčiai brangstant kone visoms pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kategorijoms, tai padaryti nebuvo lengva ir galėjo prireikti papildomų rezervinių lėšų.
Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje gyventojų lūkesčiai, vartojimo apetitas ir struktūra kardinaliai pasikeitė, įsivyravo baimė ir nerimas dėl ateities. Pagrindine indėlių mažėjimo priežastimi tapo gyventojų noras susidėlioti kažkokį išlikimo planą, jei karas tiesiogiai paliestų ir Lietuvą.
Prisiminkime kelias savaites prieš karą ir pirmąsias karo savaites, nerimo apimti gyventojai seniai regėtais mastais gryninosi pinigus, ne vienas persivedė lėšų į kitas šalis. Nenuostabu, kad grynieji pinigai kišenėje arba sąskaitoje, kuri yra Vakaruose, saugesniu atstumu nuo agresorės, leido pasijusti šiek tiek ramiau“, – sakė ji.
Visgi balandį, karui įsibėgėjus, pasak jos, pasikeitė ir gyventojų požiūris.
„Ukrainos gynėjams demonstruojant šaunius rezultatus, daugelis mūsų apstojo nerimauti dėl savęs ir savo šeimų, grąžino dalį išgrynintų lėšų į bankus, suprato, kad privalo tęsti darbą ir uždirbti, kad išliktų finansiškai atsparūs patys ir būtų pajėgūs remti Ukrainą, nes laikai nusimato neramūs ir gaubiami neapibrėžtumo.
Vis dėlto, pasikeitę gyventojų lūkesčiai atšaldė vartojimo perkaitimo simptomus ir sustabdė pernykštę inerciją. Kad vartojimo augimas prislopęs, rodo ir operatyvieji kovo mėn. mažmeninės prekybos apyvartų rodikliai“, – tikino ji.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat svarstė, kad indėlių mažėjimui daugiausia įtakos turėjo išaugusios energetinių prekių kainos, panaikinti COVID-19 pandemijos metu įvesti karantino bei kelionių ribojimai ir augantis geopolitinis neapibrėžtumas, kuris paskatino dalį gyventojų laikyti daugiau pinigų grynaisiais.
Taupys mažiau
LB ekonomistas V. Šumskis, paprašytas paprognozuoti, kaip toliau atrodys gyventojų bankų sąskaitos ir ar indėliai jose ir toliau mažės teigė, kad žvelgiant į ateitį būtų sunku tikėtis, kad jų augimo tempas išliks toks spartus, kokį buvome įpratę matyti ekonomikai atsigaunant po COVID pandemijos.
„Vieni svarbiausių veiksnių, ribosiančių tolesnį indėlių augimą, yra aukšta palyginamoji bazė (šiuo metu gyventojai ir įmonės yra sukaupę istoriškai daug indėlių-red.) ir panašiu tempu, kaip gyventojų pajamos ar parduotų prekių savikaina didėjanti infliacija, dėl kurios galimybių atidėti laisvų lėšų santaupoms rasis vis sunkiau.
Taip pat tikėtina, kad vartojimą ir tuo pačiu santaupų išleidimą skatins iš esmės panaikinti su pandemija susiję vartojimo suvaržymai: įvairių paslaugų teikimas yra beveik neapribotas, todėl galimybių išleisti santaupas yra žymiai daugiau nei prieš metus.
Be to, pastaruoju metu dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių nėra paprasta įsigyti kai kurių ilgalaikio vartojimo prekių, tokių kaip nauji automobiliai, todėl, esant didelei paklausai visame pasaulyje, tokių prekių kainos kyla“, – vardijo jis.
Galiausiai, anot jo, svarbus veiksnys, nulemsiantis tolesnį gyventojų vartojimą ir taupymą, bus lūkesčiai dėl ateities, kurie, vyraujant neužtikrintumui dėl regione vykstančio karo ir įsibėgėjusios infliacijos, gali gyventojus tiek skatinti taupyti, tiek ir santaupas leisti sparčiau nei iki šiol.
„Vis dėlto, remiantis paskutinėmis Lietuvos banko prognozėmis, gyventojų taupymo norma 2022 m. sumažės iki maždaug 7 proc., palyginti su apie 11 proc. 2021 m. Mažiau taupantys gyventojai indėlių nebekaups taip sparčiai kaip anksčiau“, – tikino jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat skaičiavo, kad namų ūkių indėlių pokyčiai artimiausiais mėnesiais priklausys nuo to, kaip namų ūkiai reaguos toliau į infliaciją.
„Jeigu vartojimo dar kurį laiką gyventojai nemažins ir leis santaupas, namų ūkių indėlių augimas artimiausiais mėnesiais bus mažesnis negu buvo istoriškai prieš pandemiją.
Aišku, reikia žiūrėti ir į sezoniškumą – vasarą išlaidos už šilumą, elektrą, dujas ir pan. yra santykinai mažos, todėl nėra tokio pinigų nutekėjimo iš Lietuvos, koks buvo praėjusį šaltąjį sezoną.
Be to, neužmirškime, kad nuo birželio pradžios augs pensijos ir socialinės išmokos, o tai yra pinigų įliejimas į namų ūkių sąskaitas“, – sakė jis.
