Arūnas Vizickas laidoje „Delfi tema“ pasidalijo ir keliomis svarbiomis taisyklėmis, kaip išvengti nereikalingo išlaidavimo.

„Jau matyti pokyčiai ir jie, visų pirma, tokie, kad vartotojai persijungia iš brangesnių produktų į pigesnius: kaip minimum, iš to vadinamo prekinio ženklo, brendo pradeda pirkti prekybos tinklų privačias etiketes. Niekam ne paslaptis, kad dažnu atveju tai yra tas pats gamintojas, tiesiog skirtingi įpakavimai“, – sako A. Vizickas.

Jis neatmeta galimybės, kad žmonių polinkis į akcijų ieškojimą prekybos tinkluose tik augs. Dar prieš pandemiją tyrimai rodę, kad pirkėjai vidutiniškai aplankydavo 2,5 parduotuvės.

„Dabar tai bus galimai daroma dar intensyviau, kad susirinktų tas taip vadinamas vyšnaites ant torto iš kiek įmanoma daugiau parduotuvių. Arba nusipirkti šiek tiek su atsarga, kelis pakelius, nes kaina gali paaugti“, – analizavo Pricer.lt vadovas.

Jo teigimu, „mini investicijos“ į maistą gali atnešti naudos.

„Jeigu praeitais metais, vasarą, kažkas pirktų litrinį buteliuką aliejaus, tai jis kainavo eurą. Šiandien jis jau kainuoja netoli 2,5-3 Eur. Tai investicija per metus – du su puse karto“, – sakė A. Vizickas.

Ekspertas pabrėžia, kad vartoti reikia racionaliai, planuojant. Svarbu pasirūpinti būtiniausiomis išlaidomis.

„Maistas, komunaliniai, banko paskola, transportas, vaiko išsilavinimas – kas yra būtiniausia ir tada, atitinkamai, jeigu dar biudžetas leidžia, galima būtų leisti sau ir papramogauti“, – sako A. Vizickas.

„Racionalumas, optimizavimas ir nusiteikimas, kad tai (infliacija – red.) gali kažkiek ilgiau trukti, jis yra būtinas“, – įsitikinęs A. Vizickas.

Foto: Shutterstock

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sutinka, kad žmonės vasarą gali ir patys užsiauginti daržovių ir taip sumažinti išlaidas, tačiau tai tėra sezoninis sprendimas.

„Namų ūkiai, kurie auginasi sau kažkokias daržoves, tai jie vasarą labai dažnai pasiaugina ir rudenį turi, bet vėliau neturi sąlygų sandėliuoti ir tas efektas po truputį nuslopsta. Tada jau pagrindinis tiekimas vyksta iš profesionalių augintojų, kurie turi sandėlius, šildytuvus su mikroklimatu ir tiekia likusią sezono dalį“, – sakė jis.

Paklaustas, ar žmonės tebegalės įpirkti daržoves, jeigu jos toliau brangs, M. Laukaitis atkreipė dėmesį, jog tai vis dėlto yra viena iš prioritetinių maisto rūšių.

„Jeigu žiūrėtume dėl vartojimo, tai sakykime, tos ankstesnės krizės – 1998 metais, 2008 metais – parodė: daržovės priklauso tam produktui, kurį perką visą laiką. Galbūt persiskirsto grupės pirkėjų, kad nuperka vieni daugiau, kiti mažiau.

Bet tai yra pirmos būtinybės prekės. Galbūt žmogus nepirks ananaso arba mango vaisiaus, bet bulves, ryžius, kruopas būtinai pirks“, – sakė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad šiuo metu ir valstybė prisideda prie pagalbos skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.

„Šiais metais yra tokia situacija, kurią taiso Vyriausybė su tuo, kad mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos auga sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis – ar tai būtų senatvės pensininkai, ar socialines išmokas gaunantys, ar dirbantys, bet minimalią mėnesio algą gaunantys asmenys“, – sakė jis.

Tačiau ekonomistas santūriau įvertino kai kurių Seimo opozicijos atstovų siūlymus taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maistui.

„Čia reikia diskutuoti ir turbūt tos diskusijos artimiausiu metu vyks, bet esu gal atsargesnis, nes išeina, vėlgi, kad mes iš biudžeto atimame – o kuo tai padengti?

Tai gal geriau paimkime iš biudžeto tuos pinigus ir padidinkime pajamas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, turėsime tikslingesnį efektą“, – argumentuoja SEB ekonomistas.