Lietuvos bankai retai siūlo fiksuoti palūkanas

Viena iš galimybių apsidrausti nuo galimo palūkanų normos svyravimo ateityje ir tokiu būdu išvengti galimo įmokų išaugimo – rinktis ne kintamąją, kai dažniausiai palūkanos perskaičiuojamos du kartus per metus, o fiksuotą palūkanų normą. Tačiau už tokį apsidraudimą tenka sumokėti – įprastai bankų siūloma fiksuota palūkanų norma yra gerokai didesnė, nei tuo metu galiojanti kintamoji palūkanų norma, o kuo ilgesniam laikotarpiui fiksuojama palūkanų norma, tuo tas skirtumas gali būti didesnis, aiškina Lietuvos bankas (LB).

Jei šiuo metu Lietuvoje vidutinės kintamosios naujai išduodamų paskolų būstui įsigyti palūkanos svyruoja apie 2 proc., fiksuotosios palūkanos – apie 2–3 kartus didesnės. Be kita ko, lyginant tarp kitų euro zonos šalių, Lietuvoje veikiančių bankų išduodamos paskolos su fiksuotomis palūkanomis – vienos didžiausių ir šiuo metu siekia apie 6 proc., kai euro zonos vidurkis – 1,5 proc. (5–10 m. laikotarpio).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinkti būsto paskolą su fiksuota palūkanų norma visam sutarties laikotarpiui, pavyzdžiui, maksimaliam 30 metų terminui, gali būti sunku ar net neįmanoma, nes Lietuvoje kredito davėjai dažniausiai nesiūlo palūkanų fiksavimo tokiam ilgam laikotarpiui.

Paprastai bankuose, nors ir retai, palūkanų normą siūloma fiksuoti tik ribotą laiką, pavyzdžiui, 5-erius metus, o ne visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pasirinkus šį variantą palūkanų išaugimo rizika yra sumažinama tik tam tikrą laikotarpį, o jam pasibaigus likusiam paskolos laikotarpiui kredito davėjas gali pasiūlyti gerokai didesnę nei prieš tai buvusi palūkanų norma.

Marius Dubnikovas

„Visų pirma tokia paslauga nebuvo aktuali gerą dešimtmetį, nes palūkanos mažėjo visą laikotarpį ir nukrito iki neigiamų skaičių, todėl fiksuoti palūkanų nebuvo jokios logikos. Klientai to nenorėjo, o bankams nebuvo tikslo konstruoti fiksuotas palūkanas.

Dabar visi daugmaž suvokia, kad palūkanos kils, ir prisimena tokį dalyką kaip fiksuotas palūkanas. Iš tiesų rinkoje turime tam tikrą stygių. Jos, be abejo, egzistuoja, nuėjus į banką galime gauti tokį pasiūlymą. Tačiau problema, kad dažniausiai laikotarpis nustatomas penkeriems metams. O tikrosios fiksuotos palūkanos yra visam paskolos sudarymo laikotarpiui. Kiek man žinoma, tokios paslaugos šiandien net nėra, nors sukonstruoti tokį mechanizmą nėra sudėtinga“, – pasakoja finansų analitikas Marius Dubnikovas.

LB pateikta statistika taip pat rodo, kad Lietuvoje būsto paskolos su fiksuotomis palūkanomis išduodamos retai. Pavyzdžiui, 2021 m. 2,4 proc. naujų būsto paskolų srauto buvo paskolos su ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis. O prieš dešimtmetį tokių paskolų dalis siekė 13 proc. Ji nuosekliai mažėjo ir nuo 2018 m. svyruoja ties 3 proc. riba.

Latvijoje ir Estijoje išduodama daugiau būsto paskolų su ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis, atitinkamai 4,2 ir 9,3 proc. viso būsto paskolų srauto. O euro zonoje 85 proc. naujų būsto paskolų buvo suteiktos su daugiau nei 1 metų laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis.

Ar tinkamas metas fiksuoti palūkanas?

Vis dažniau viešoje erdvėje pasigirstant prognozėms apie galimą palūkanų normų kilimą ir Lietuvoje, anot M. Dubnikovo, sunku atsakyti, ar šiuo metu tinkamas metas fiksuoti palūkanų normas.

„Didžiulis klausimas, nes tai – kiekvieną dieną nuvažiuojantis traukinys. Kuo rinka anksčiau suvoks, kad palūkanos didės, tuo tos fiksuotos palūkanos tols nuo kintančių palūkanų, t. y. vis brangiau bus jas fiksuoti.

Manau, kad žmonėms, besiskolinantiems ilgam periodui, galima pagalvoti apie tokio mechanizmo pasinaudojimą, nes tada labai aišku, kad nenutiks kažkoks stebuklas ir įmoka staiga reikšmingai nepakils“, – svarsto jis.

Visgi, kaip tikina, tikrai ne visais atvejais fiksavus palūkanas pavyks išlošti: „Tai nėra absoliuti garantija, kad pasirinkus fiksuoti palūkanas ilgam laikotarpiui, išloši. Jei atsuktume 20 metų ir jei tada būtų priimtas sprendimas fiksuoti palūkanas visam laikotarpiui, nenustebčiau, kad tos fiksuotos palūkanos būtų apie 10 ir daugiau proc., kai dabar – vos keli procentai. Tai būtų gerokai permokėta 20 metų į priekį.“

Gal tuomet išeitis fiksuoti palūkanų normą trumpesniam laikotarpiui, 1–5 metams? Pasak finansų analitiko, vieno atsakymo nėra: „Reikia domėtis rinka. Jei fiksuosime 5 metams, reiškia permokėsime tikriausiai artimiausius kelis metus, tada klausimas – kas bus trečiais, ketvirtais, penktais metais. Šiuo metu, kas bus po 6 mėn. yra sunku pasakyti.“

Paskolų palūkanos

Kodėl Vokietijoje galima fiksuoti visam laikui, o Lietuvoje ne?

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Seimo nariai iškėlė šiuo metu aktualų klausimą daugeliui šeimų – ar skolinantis iš banko būsto įsigijimui Lietuvoje įmanoma fiksuoti palūkanų normą ilgesniam laikui kaip yra, pavyzdžiui, Vokietijoje.

„Yra vienas geriausių Vokietijos pavyzdžių, kur yra ilgos fiksuotos palūkanos, kur galima paskolą gauti vos ne 25–30 metų su mažomis palūkanų normomis. Jei gerai pamenu, 25 metams su fiksuotomis 3,1 proc. palūkanomis. Tai tikrai stabilumas vidutines pajamas uždirbančioms šeimoms būtų pakankamai didelis. Įdomu panagrinėti, ar galima Vokietijos modelį pritaikyti ir Lietuvoje“, – klausė Vytautas Gapšys. Jam pritarė ir komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius paaiškino skirtumus tarp Lietuvos ir Vokietijos bankų išduodamų paskolų.

„Vokietijoje bankai turi šiek tiek kitokią įsipareigojimų struktūrą. Jeigu Lietuvoje bankai išimtinai finansuojasi vien indėliais ir net turi daugiau indėlių, nei yra išdavę paskolų, tai kitose šalyse bankai tą indėlių trūkumą užpildo dažnai išleisdami obligacijas, šiuo metu ir neigiamomis palūkanomis.

Tai jeigu jie išleidžia obligaciją ir pasiskolina iš rinkų neigiamomis palūkanomis, jie gali pasiūlyti būsto paskolą mažesnėmis palūkanomis ilgu laikotarpiu. Lietuvoje viena iš priežasčių, kodėl bankai to nedaro, tikėtina, kad jų toks verslo modelis, kai jiems pakanka finansavimo indėliais, tad jie neturi ilgalaikio finansavimosi kaip kitos šalys“, – paaiškina jis.

Kitas dalykas – Lietuvoje esą niekada nebuvo populiarios fiksuotos palūkanų normos, kaip vėliau pridūrė, dėl tų pačių bankų siūlomų didesnių fiksuotų palūkanų normų.

„Vienintelis epizodas, kada jos buvo populiaresnės ir sudarė apie 40 proc. paskolų srauto, buvo 2007 m. prieš krizę. Bet bendrai fiksuotos palūkanos sudarydavo apie 10 proc. srauto“, – pažymi J. Markevičius.

Ekspertas svarsto, kad greta mažesnio populiarumo tarp besiskolinančių gyventojų prisidėjo ir 2017 m. būsto kredito direktyva. Toks reguliavimas sustiprino besiskolinančiųjų interesų apsaugą, tačiau reikalavimai kredito davėjams išaugo, todėl galimai sumažėjo jų susidomėjimas tokių paskolų teikimu vartotojams.

„Direktyva pateikė tam tikrų išaiškinimų, kas yra fiksavimas. Iki tol fiksuotas palūkanas Lietuvoje buvo galima vadinti tada, kai jos buvo fiksuojamos 2 arba 5 metams ir pan. Tai tas fiksavimas rinkoje kėlė neaiškumą – gyventojai gaudavo dvejiems metams fiksuotas palūkanas, po tiek laiko palūkanų norma rinkose galėjo lygiai taip pat aukštai pakilti, tad ir gyventojai galėjo susidurti su didesne kredito įmoka.

Lietuvoje įsigaliojusi direktyva reiškė, kad fiksuotomis palūkanomis bankai gali vadinti tik tas palūkanas, kurios išduodamos visam paskolos terminui, pvz., 30-čiai metų. Visas kitas gali vadinti kintama palūkanų norma. Galbūt tai bankams sukėlė tam tikrų nepatogumų, todėl jie aktyviai nesiūlo tokių produktų su fiksuotomis palūkanų normomis greta to, kad jos ir taip nebuvo populiarios, o 2017 m. ir iš bankų pusės tų produktų pasiūla tapo mažesnė“, – dėsto LB atstovas.

Jokūbas Markevičius

Anot jo, patys Lietuvoje veikiantys bankai turėtų atsakyti, kodėl ši paslauga siūloma pasyviai: „Ar šis produktas galėtų būti aktyviau siūlomas, reikėtų kalbėtis su bankais, ir ar apskritai įmanoma, kad jis būtų siūlomas. Jeigu bankai matytų „business case“ šioje vietoje, tuomet ir siūlytų šį produktą. Kažkodėl jie to Lietuvoje nemato.“

Delfi apie tai pasiteiravo Lietuvos bankų asociacijos (LBA). Jos atstovai teigia, kad konkrečių paslaugų plėtrą lemia paklausa, tad, jeigu atsirastų toks poreikis, turėtų atsirasti ir pasiūla: „Juolab turint galvoje, kad Lietuvoje su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus teikia apie 40 rinkos dalyvių. Konkrečius sprendimus dėl paslaugų ir produktų LBA nariai priima individualiai.“

Kaip nurodo LBA, imdamas paskolą kiekvienas klientas individualiai sprendžia, kurias palūkanas – kintamąsias ar fiksuotąsias – rinktis. Kredito įstaigos esą informuoja apie abi šias galimybes.

„Vis dėlto kintamosios palūkanos Lietuvoje istoriškai yra gerokai populiaresnės. Vienas pagrindinių veiksnių – jau daugiau nei dešimtmetį besitęsianti žemų palūkanų normų era. Kadangi jau ilgą laiką tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR yra neigiama, kintamųjų palūkanų atveju klientų palūkanas sudaro tik banko marža. Tokiomis sąlygomis mėnesinė paskolos įmoka, pasirinkus kintamąsias palūkanas, yra mažesnė, todėl ir patrauklesnė“, – aiškina LBA.

Kodėl fiksuotos palūkanos tokios aukštos?

LB duomenimis, nuo 2015 m. iki dabar vidutinės kintamosios naujai išduodamų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanos svyravo apie 2 proc. O fiksuotosios palūkanos buvo apie 2–3 kartus didesnės.

Lietuvoje 2022 m. sausio mėn. duomenimis, palūkanų normą fiksuojant 1–5 metų laikotarpiui, palūkanų normos buvo vidutiniškai 1,47 proc. p., o 5–10 metų laikotarpiui – net 4,8 proc. p. didesnės nei paskolų, kurių palūkanos buvo kintamos.

Anot LB, teikdami paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis kredito davėjai prisiima visą palūkanų kitimo riziką ir todėl dažniausiai taiko aukštesnes palūkanų normas. Skirtumas tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų paprastai priklauso nuo to, kokių palūkanų finansų rinkos tikisi ateityje

„Toks didelis palūkanų normų skirtumas ir apskritai nedidelė su fiksuotomis palūkanų normomis išduodamų paskolų dalis Lietuvoje rodo, kad tokios paskolos išduodamos specifiniais atvejais ir neatspindi skolinimosi sąlygų vidutiniam vartotojui“, – sako Milda Stankuvienė, LB Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė.

Bankų atstovai tikina, kad faktiškai bankų siūlomos paskolų būstui įsigyti fiksuotosios palūkanos yra gerokai mažesnės, nei rodo statistika.

„Fiksuotųjų palūkanų statistikoje rodiklių dydį lemia ir tai, kad joje atsispindi ir kur kas mažiau populiarios būsto paskolos be įkeitimo, kurioms taikomos fiksuotosios palūkanos iš tiesų yra reikšmingai didesnės. Kadangi rinkoje paskolos su fiksuotosiomis palūkanomis nėra labai dažnos, kiekvienas toks sandoris reikšmingai atsiliepia statistiniam vidurkiui“, – pažymi asociacija.

Tačiau tikslesnių duomenų, kokios vidutinės fiksuotos palūkanų normos Lietuvoje, neatskleidžia: „Mūsų vertinimas dėl fiksuotųjų palūkanų remiasi narių pateiktomis indikacijomis dėl jų lygio, gretinant su kintamosiomis. Konkrečių duomenų nerenkame – kainodaros sprendimus nariai priima individualiai, asociacija jų nenagrinėja ir nekomentuoja.“

Lietuvoje fiksuotos palūkanos – vienos didžiausių

ECB svetainėje „Euro zonos statistika“ (euro-area-statistics.org) pateikti kovo mėn. duomenys rodo, kad Lietuvoje 5-10 metų laikotarpiui fiksuotos palūkanų normos yra vienos didžiausių Europoje. Mus lenkia tik Latvija (8,83 proc.), o Estijoje šis rodiklis siekia 3,5 proc. Žemiausios fiksuotos palūkanos – Maltoje (0 proc.) ir Prancūzijoje (0,88 proc.), euro zonos vidurkis kaip ir Vokietijos siekia 1,5 proc.

Fiksuojant palūkanas iki vienerių metų šioje statistikoje Lietuva jau atrodo geriau (1,95 proc.). Aukščiausios palūkanos – Airijoje (2,98 proc.), žemiausios – Portugalijoje (0,74 proc.), o euro zonos vidurkis – 1,4 proc.

LB ir LBA paaiškina galimas tokių skirtumų priežastis.

„ECB darė tyrimą – labai skiriasi fiksuotų palūkanų normų dalis visoje Europoje. Tyrimo išvada – tai paklausos paveikta išdava ir kad čia viskas tvarkoje, nes tai yra optimaliai pasirinkta gyventojų“, – sako LB ekspertas J. Markevičius.

„Kaip ir kintamų palūkanų normų atveju, Lietuvoje didesnes fiksuotas palūkanų normas nei vidutiniškai euro zonoje lemia bankų finansavimosi sąlygos, įžvelgiama rizika Lietuvos rinkoje, masto ekonomijos galimybės bei konkurencinė aplinka“, – plačiau paaiškina LB ekonomistė M. Stankuvienė.

„Norint pakomentuoti kitų valstybių pavyzdžius, reikėtų matyti visą paveikslą, t. y. vertinti ir viskas kitas tokių sutarčių sąlygas. Neretai fiksuotųjų palūkanų būsto kredito sutartyse kitose šalyse yra numatyta galimybė bankui vienašališkai keisti šias fiksuotąsias palūkanas, keičiantis tarpbankinės rinkos palūkanų normai. O Lietuvoje sudaromose sutartyse kredito įstaigos marža fiksuojama visam sutarties laikotarpiui ir negali būti vienašališkai keičiama“, – pažymi LBA.

Palūkanos kils jau liepą

Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį pranešė, kad palūkanų normų kilimo galima tikėtis jau šių metų liepą. Bet koks palūkanų normų kėlimas ECB būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį. Dabar palūkanų normos yra istorinėse žemumose.

„Laikomės tos pačios retorikos, ką sako ECB. Jis sako, kad šiuo metų palūkanų normų augimas galimas tik pasibaigus centrinio banko turto pirkimo programai, kuri, tikėtina, pasibaigs šių metų trečiąjį ketvirtį. Tada galimas palūkanų normų augimas.

Tačiau ECB niekaip nesufleruoja, kad jis tikrai įvyks. Sako, kad įvyks, jeigu duomenys rodys, kad tą daryti reikia. Rinkos tikisi 1 proc. palūkanų normų augimo šiemet ir dar 1 proc. kitais metais. Rinkos tą kalbą išverčia į savo lūkesčius“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo LB Finansinio stabilumo departamento direktorius J. Markevičius.

Kiek pabrangs paskola?

Jis pateikė ir LB skaičiavimus, kiek tipinio naujo būsto (50 kv. m buto) pirkėjui išaugtų mėnesio įmoka, jei palūkanų norma padidėtų tam tikrais rėžiais.

„Pavyzdžiui, jei ji padidėtų 1 proc., tai paskolos įmokos pokytis galėtų siekti apie 44 eurus. Jei padidėtų 2 proc., šiuo metu rinkos tai ir prognozuoja, kad EURIBOR padidės 2 proc. kitų metų pabaigoje, tai vidutinė įmoka tokiu atveju galėtų didėti apie 90–100 eurų“, – įvardijo J. Markevičius.

Anot jo, palūkanų normoms kylant, galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių ir rizikų.

„Visiems skolininkams trumpuoju laikotarpiu paskolų įmokos didės, jautresniems skolininkams pasijaustų labiau. Galimas ir pernelyg didelis NT rinkos sulėtėjimas. Kol kas tie disbalansai nėra tokie tragiški, kad sulėtėjimas galėtų būti labai juntamas.

Bet yra ir teigiamų rizikų: augtų santaupų indėliais vertė, tai turėtų teigiamą poveikį infliacijai, didėtų paskatos investuoti į kitas turto klases, ne tik į NT, mažėtų paklausa iš skolininkų ir spaudimas kainoms“, – kalbėjo LB atstovas, pridūręs, kad Lietuvoje apie 200 tūkst. namų ūkių šiuo metu turi paskolas būstui.

Finansų analitikas M. Dubnikovas pažymi, kad visi šie skolininkai netrukus pajus didėjančias palūkanas, tik vieni greičiau, kiti – vėliau. Anot jo, jautriausia grupė – asmenys, neseniai paėmę būsto paskolas ilgiems laikotarpiams.

„Jau dabar žmonėms, kurie turi senas sutartis, palūkanos didėja, o kas turi naujas sutartis, kuriose EURIBOR fiksuotas ties nuliu, jei jis – neigiamas, kol kas niekas nesikeičia. Bet kai „išlips“ į viršų, irgi pradės augti. Tai šiems pasijus šiek tiek vėliau. Bet jau šiemet visi pradės justi palūkanų augimą“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, šiuo metu jau turintiems būsto paskolas nebeįmanoma ko nors pakeisti ir sutaupyti, mat fiksuoti palūkanas buvo galima prieš karą ar gerą pusmetį daug patrauklesnėmis sąlygomis. Ekonomisto vertinimu, šiuo metu esančios 6 proc. vidutinės fiksuotos palūkanos 5-10 metų laikotarpiui, kaip rodo ECB duomenys, – itin aukštas lygis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)