Statistikos departamentas pranešė apie išankstinę 16,6 proc. metinę infliaciją, kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad jau pasiekėme infliacijos piką ir toliau ji turėtų mažėti.

Kalbėdama apie rekordines maisto kainas „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį turėjome hiperinfliacijos periodus, tad ji abejoja, ar juos pralenksime.

„Tikriausiai, kad ne. Kalbant apie tolesnę raidą, akivaizdu, kad tiek ūkininkai, tiek ir tolesnių pridėtinės vertės grandinių žaidėjai įskaičiuoja dalykus, kurie vyksta tarptautinėse rinkose, t. y. ir kylančias energetikos, žaliavų kainas, brangstančias trąšas ir jų didžiulį trūkumą, tai vilnija per pridėtinės vertės grandines iki galutinio vartotojo.

Ateinančių metų derlius, rugsėjo mėnuo, matyt, bus įtemptas infliacine prasme ir kalbant apie žemės ūkio, maisto produktus“, – laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo ji.

Ekonomistės teigimu, tokio infliacijos šuolio, kurį stebime dabar, greičiausiai nebepamatysime.

„Infliaciją, kurią stebime dabar, metinį šoką, tokio skaičiaus galbūt rudenį nebejausime, nes skaitine prasme matome tikrai didelį šuolį, bet nemaža dalimi tai sąlygoja pernykštė itin žema palyginamoji bazė. Prisiminus praėjusius metus, pernai vasarą matėme jau infliacijos įsibėgėjimą, ir rudenį palyginamoji bazė jau bus gerokai didesnė, tad tokio svaiginančio metinio augimo tempo jau nebeliks. Bus ramiau komentuoti infliacijos skaičius, nors kainų lygis išliks pakankamai aukštas“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Parduotuvė

Vis dėlto pašnekovė pažymi, kad Lietuva infliacijos šuolį pasitinka su sparčiai augančiais atlyginimais, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų itin nukentėti.

„Reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuva ir kitos centrinės Rytų Europos valstybės, priešingai nei Vakarai, šį infliacijos šoką pasitiko itin sparčiai kylančiais atlyginimais. Tiek pernai, užpernai, tiek šiemet stebėsime dviženklius atlyginimų augimo tempus, ir tai padės mums išsaugoti gyventojų perkamąją galią infliacijos akivaizdoje.

O Vakarų šalyse atlyginimai auga labai vangiai – po 3 proc. per metus, tad susidūrę su jau dešimtmečiais neregėta infliacija, gyventojai pajaus perkamosios galios sumažėjimą ir tiesioginį infliacijos poveikį“, – dėsto ekonomistė.

Tačiau, anot jos, atlyginimus kėlimas verslui – opus klausimas. Pašnekovės vertinimu, šie metai Lietuvos verslui gali atnešti daug nemalonių siurprizų.

„Vienareikšmiškai tai – viena didžiausių rizikų šiais metais, ar tikrai įmonės bus pajėgios susitvarkyti ir turės pakankamai finansinių rezervų ir „lašinio“ išnaviguoti tarp tiek daug susibūrusių į vieną vietą iššūkių: kylančios energetikos nešėjų kainos, sparčiai augantis darbo užmokestis, o tai nėra vien pačio verslo sprendimas, juk minimali mėnesinė alga buvo reikšmingai pakelta, ir verslas buvo priverstas kelti atlyginimus.

Ir daug kitų techninių dalykų, Vakarų rinkų apetitas importui mažesnis. Iššūkių labai daug ir šie metai labai gali atnešti daug nemalonių siurprizų. Verslo gretose, manau, pasijus tikrai tiek lūkesčių pokyčiai, tiek galimybių“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė Pikčienė

Ekonomistai kalba ir apie galimą recesiją, tačiau I. Genytė-Pikčienė ramina, kad Lietuva, kitaip nei kitos šalys, ją pasitinka pasiruošusi.

„Lietuva savo istorijoje ne vieną recesiją patyrė. Opiausia buvo 2009 metų recesija, kuri visus mus nutėškė daugiau nei 10 proc. žemyn tiek pagal pajamas, tiek pagal BVP. Visgi šiuo metu šią krizę pasitinkame pasiruošę. Lietuvos ekonominė plėtra subalansuota, gyvename pagal savo išgales, neturime vartojimo burbulo ir kitų disbalansų, viešieji finansai taip pat atrodo sveikai, Vyriausybė turi galimybių pigiai skolintis ir tam tikrus dalykus užglaistyti viešaisiais finansais.

Gyventojai taip pat pasitiko šią krizę su rekordiniais vadinamaisiais finansiniais lašiniais bankų sąskaitose. Tai padės mums atlaikyti visgi trumpalaikį stabtelėjimą, nes Lietuvos ekonominiai raumenys vidutinio laikotarpio plėtrai yra puikūs“, – teigia ekonomistė.

Ji pasidalijo patarimais gyventojams, norintiems išvengti infliacijos padarinių.

„Pradėti taupyti, matyt, nėra tinkamas patarimas, nes taupyti ir turėti santaupų reikia ruošiantis tokiems momentams, kada mūsų asmeniniai finansai patiria šoką. Patarimas būtų persižiūrėti išlaidų struktūrą ir atmesti visas ne pirmo būtinumo išlaidas, stengtis susikoncentruoti į dalykus, kurių tikrai reikia, o kitus atidėti geresniems laikams“, – pažymi I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, vienas iš galimų scenarijų – kitais metais atsirasianti defliacija, t. y. kainų mažėjimas.

„Lietuva turėjo ne vieną epizodą, kai patyrėme defliaciją, netgi tuo pačiu euro įvedimo momentu, kai visi nuogąstavome dėl infliacijos proveržio, Lietuvoje buvo defliacija, nes Lietuva – labai atvira maža ekonomika ir mūsų vidiniai pulsai diktuojami to, kas vyksta aplinkui. Tokiu atveju, kai pasaulis patirtų tikrą rimtą susitraukimą, ir paklausa dujoms ir naftai reikšmingai susitrauktų, energetikos nešėjų kainos čiuožtų žemyn ir tai tikrai paveiktų platų spektrą prekių ir paslaugų kainų.

Yra scenarijus, kad kitais metasi bus mėnesių, kai stebėsime defliaciją. Tai tikrai būtų sveika mūsų kišenėms“, – vertina ekonomistė.