Kaip į tokį siūlymą reaguoja gyventojai, „Delfi“ teiravosi pašnekovų Vilniuje.
„Kaip dabar žmogus suteikus rajone paslaugą gali atsiskaityti kortele? Kad tas bankomatas nežinia už kiek šimtų kilometrų“, – teigė vienas kalbintas vyras.
„Aš nesuprantu, koks skirtumas, ar jie yra kortelėje banko ir atsiskaitai, ar jie yra kišenėje. Skirtumo didelio nematau“, – komentavo kitas vyriškis.
„Sakykime nuo senų laikų tie senesni žmonės labiau tuos grynus pinigus mėgsta. Ir tais grynais pinigais daug kur atsiskaitinėja“, – tokio siūlymo problemą komentavo kitas sutiktas pašnekovas.
„Blogai. Todėl, kad žiūrint koks pirkinys. Greičiau atsiskaityt, mažiau, kaip sakant, dokumentų pildymo. Būtų kokie 5 tūkst., tada būtų nieko“, – savo vertinimu pasidalino kitas vyras.
Dalis kalbintų pašnekovų siūlymui pritarė, teigiant, kad taip bus išplauta mažiau nelegalių pinigų arba teigė, kad naujas reikalavimas jiems nieko nepakeistų, nes tokiomis sumomis grynaisiais neatsiskaito.
„Va braškes arba arbūzą gali nusipirkti grynais. Bet jau rimti pirkiniai, na aš tikrai... negali būti mokami grynais. Man juokinga laikymas grynų pinigų namie ir tokiomis sumomis“, – teigė „Delfi“ kalbinta moteris.
Seimo narys Mykolas Majauskas teigė, kad tokie įstatymai galioja kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Pavyzdžiui, Italija, visai neseniai priėmė, jau nuo šių metų atsiskaitymai yra ribojami iki 1000 eurų. Panašūs apribojimai yra Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje. Taigi eilės šalių taiko tokius apribojimus. Kai kurios šalys taiko net ir griežtesnius“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Majausko teigimu, toks sprendimas mažintų prielaidą šešėliui ir kovotų su pinigų plovimu. Ekonomistas Marius Dubnikovas įstatymui pritaria. Visgi, jo nuomone, juridiniams asmenims atsiskaityti grynaisiais pinigais turėtų būti uždrausta bet kokia suma.
„Yra tokių asmenų, ypatingai tuose sektoriuose, kurie imlūs šešėliui. Visų pirma, kur yra įvairios žaliavos, ypatingai statybinės žaliavos, tai ten tų grynų pinigų pakankamai daug yra“, – teigė M. Dubnikovas.
„Aš manau, kad reikėtų laikytis nuosekliai valstybės institucijų rekomendacijos ir priimti horizontalų atsiskaitymų ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims iki tam tikros ribos“, – komentavo M. Majauskas.
„Nemanau, kad ši tvarka leis kažkaip sukontroliuoti fizinius asmenis, kur žmogus žmogui atsiskaito grynaisiais pinigais. Tamsiam kambary gali atsiskaityti ir tris tūkstančius ir trisdešimt tūkstančių“, – vertino M. Dubnikovas.
Opozicija kritikos negaili: šis projektas skirtas tik banko pelnų didinimui, o tie, kurie buvo šešėlyje – jame ir liks. O labiausiai, sako Valius Ąžuolas, įstatymas pakenks užsieniečiams, kurie Lietuvoje įsigyja turtą, paslaugas ir įvairias prekes už grynuosius pinigus. Jie bus priversti trauktis į šešėlį.
„Kas vyksta su pavedimais iš užsieniečių? Jau dabar Lietuvos įmonės skundžiasi bankų savivale, kai užsieniečiai praveda pinigus už tam tikras paslaugas pagal sąskaitas, nurodant sąskaitas, bankai sugeba juos užšaldyti, grąžinti atgal, neišmokėti“, – komentavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys V. Ąžuolas.
„Jeigu yra objektyvios priežastys, dėl kurių neįmanoma atsiskaityti pavedimu – galima atlikti sandorius, didesnius nei 3 tūkst. eurų apimties grynaisiais, tačiau apie tokį sandorį reikia pranešti VMI ne daugiau kaip per 10 dienų“, – atsakė M. Majauskas.
Nuogąstaujama ir dėl pensininkų gyvenančių kaimo vietovėse, kaupiančių pinigus kojinėse ar stiklainiuose. Jiems neva reikės įrodinėti, iš kur jų kišenėse atsirado tokios sumos. O ir bankomatų ar banko skyrių, opozicijos teigimu, čia nėra pakankamai.
„Jau dabar girdime, kaip kaimo žmonės kooperuojasi į grupeles ir perduoda korteles su visais slaptažodžiais vienam iš kaimynų, kad tas nuvažiavęs į gretimą miestelį nuimtų ir parvežtų grynuosius“, – komentavo Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas.
„Ir šiais metais pensininkai išeina į pensiją. Ir tas žmogus, kuris išeina į pensiją, tai dar prieš 10 metų jam buvo 55-eri metai ir jis kuo puikiausiai naudojasi tiek internetu, tiek kortelėmis, tiek panašiais dalykais“, – M. Dubnikovas.
Pasak Dubnikovo, Lietuva jau ko gero pripažįstama Šiaurės Europos šalimi, o čia vyrauja ir aiški tendencija – judama link visiško grynųjų atsisakymo.
„Tai – natūralu – kelia problemas. Reikia inkasuoti, saugoti, vežti, parvežti, atvežti, bankomatus pildyti ir t.t. Tai dalis verslo netgi atsisako, pavyzdžiui, toje pačioje Švedijoje ar Danijoje, netgi atsisakoma aptarnauti klientus, kurie nori atsiskaityti grynais pinigais, nes įmonės tiesiog neturi grynųjų pinigų apdorojimo galimybių“, – M. Dubnikovas.
Galutinis balsavimas dėl įstatymo vyks po Vyriausybės išvadų. Jei įstatymas būtų priimtas, įsigaliotų nuo lapkričio pirmosios.
