Pagalba – gaunantiems mažiausias pajamas
Kovą metinė infliacija pasiekė 15,7 proc., tačiau ekonomistai sako, kad tai dar – ne pabaiga.
Reaguodama į augančias energetikos kainas bei aukštus infliacijos rodiklius priemonių ėmėsi ir Vyriausybė, gyventojams mesdama pagalbos ratą ir siūlydama antiinfliacinį paketą, kuriame – neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas, senatvės pensijų augimas, didesnės šalpos pensijos bei išmokos, dujų ir elektros kainų kompensavimas.
Paketo pristatymo metu ne karta pabrėžta, kad didžiausios pagalbos sulauks mažiausias pajamas gaunantys asmenys.
Štai NPD didinant nuo 460 Eur iki 540 Eur, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) gaunančių asmenų kišenės papilnės 16 Eur į rankas, o jei uždirbama kiek daugiau, tarkime, 1000 eurų prieš mokesčius, kišenės pilnės apie 11,7 Eur.
Visgi tiems, kurių pajamos didesnės, NPD didinimas naudos neatneš.
„Vidutinį ir didesnį darbo užmokestį uždirbantiems NPD išliktų tame pačiame lygyje.
Atkreipiame dėmesį, kad su NPD didinimo pasiūlymu siekiama reikšmingiausiai padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiems“, – teigė ir Finansų ministerija.
Parama vidurinei klasei – ir taip per didelė
Ekonomistas prof. Romas Lazutka aiškino, kad nors NPD didinimas vidurinei klasei naudos ir neatneš, jie pagalbą pajus, nors, kaip paskui pridūrė, to visai ir nereikėtų.
„Pagalba bus juntama per elektros ir dujų kainų kompensavimą, pakete iš viso tam numatyta apie pusę milijardo eurų.
Bet jei norime, kad vidurinė klasė gautų kažkokią naudą, tai reikia kelti klausimą, kieno sąskaita ta nauda bus. Yra taip, kad nauda gaunama vienų ar kitų sąskaita, pati valstybė pinigų nesukuria, ji tik juos paskirsto. Žinoma, galime pasiskolinti, tačiau skola – visos visuomenės.
Jeigu valstybė remia vieną gyventojų sluoksnį, tai visada vysta kito sluoksnio sąskaita, tai negi dabar vidurinę klasę remsime iš žemiausio sluoksnio? Tai galima daryti iš aukščiausio, bet kiek jo turime?
Reikia susitaikyti su tuo, kad turime beveik stichinę nelaimę ir nuostoliai bus, bet vidurinė klasė, kai yra sėkminga ekonominė raida, būna ir laimėtojai, nors dabar ir šiek tiek praras“, – kalbėjo ekonomistas.
R. Lazutkos nuomone, vidurinės klasės atstovams iš viso neturėjo būti suteikta galimybė naudotis elektros bei dujų kainų kompensavimo priemone.
„Be reikalo kompensuojama. Tai pagalba, tačiau ne tiksli.
Beveik visi pripažįstame, kad valstybė turi įsikišti, tačiau ji turi padėti tiems, kam sunkiausia, žemesniems visuomenės sluoksniams“, – sakė jis. Jo teigimu, geriau minėtus kaštus valdžia būtų paskirsčiusi pensininkams, išmokų gavėjams ar dar labiau kilstelėjusi NPD.
„Tokio energijos kaštų kompensavimo taikyti tikrai nereikėjo“, – pabrėžė jis.
Anot ekonomisto, žmonėms iš vidurinės klasės, kuriems minėtos apmokėti sąskaitos staiga pasidarytų per didelės, automatiškai patektų į kitą kompensavimo mechanizmą.
„Galima sakyti, kad tie, kurie yra vidurinės klasės pakraštyje, bet jų pajamos kiek mažesnės, jie galbūt susidurtų su sunkumais, tačiau sąskaitoms išleidę didesnį procentą jie patektų tarp remiamųjų ir būtų paremti.
Tačiau esantys kitame vidurinės klasės polyje, uždirbantys daugiau, jiems tereikia atsisakyti vienos ilgojo savaitgalio kelionės ir savo išlaidas apsimokėti, arba automobilį plauti ne kas savaitę, bet kas antrą“, – teigė jis.
Parama reikalinga, nes kitaip emigruos
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad jis elektros ir dujų kainų kompensavimą antiinfliaciniame pakete mieliau pakeistų į GPM mažinimą, kuris, kaip skaičiavo, galėjo būti sumažintas 4 proc.
„Aš manau, kad būtų buvęs neblogas sprendimas antiinfliaciniame pakete pasvarstyti apie GPM sumažinimą, nes jį, ko gero, vis tiek teks mažinti ateityje. Tam įtakos turės tai, kad darbo rinkoje didėja konkurencija dėl darbuotojų. Jeigu anksčiau darbuotojai judėdavo paskui investuotojus, tai dabar investuotojai juda paskui darbuotojus.
GPM būtų buvę galima sumažinti 4 proc., tai būtų buvę galima padaryti vietoj elektros ir dujų kainų kompensavimo. Aš manau, kad šis sprendimas šiandien yra labai populistinis“, – sakė jis.
Kaip aiškino, GPM mažinimo atveju žmonėms būtų padidėję atlyginimai, o tai reiškia, kad jie patys būtų galėję planuoti, kur juos išleis.
„Žinote, kalbant apie vidurinę klasę ir paramą jiems, tikriausiai čia daugelis lietuvių būtų dabar dar išsisukę dėl infliacijos. Per pandemiją pajamos kilo sparčiausiai visoje euro zonoje, metai buvo neblogi.
Aš manau, kad galbūt išvis nereikėjo taip greitai priiminėti antiinfliacinio paketo, o geriau būtų buvę palaukti rudens, kada labiausiai ir jaučiasi finansiniai suvaržymai. Dabar ateina vasara, šildymas taps nebeaktualus, todėl geriau juos ir būčiau nukreipęs į sisteminius mokesčių pakeitimus“, – sakė jis ir užsiminė ir apie progresinius mokesčius.
„Mano manymu, tai būtų kelias ne į tą pusę, nes žmonės pradėtų ieškoti, kur galima mokėti mažesnius mokesčius, o pasidomėję dar ir sužinotų, kad kitur užsienyje pigiau ir šilčiau.
Galima turėti didžiulę migraciją, ypač, kai užgesinsime pandemijos ir Ukrainos, Rytų laužą, tada, manau, teks gesinti emigraciją“, – įspėjo jis.
Galiausiai ekonomistas apibendrino, kad paskatos ir pagalbos vidurinei klasei, anot jo, reikia, tačiau visai ne dėl infliacijos.
„Priežastys susijusios su Lietuvos piliečių neigiamu migracijos balansu. Dabar situacija prastesnė nei 2018 m. ir mes vėl neriame atgal. Tai – nerimą keliantis dalykas ir tam įtaką turi šiuo metu esanti situacija.
Manau, kad šiuo metu GPM mažinimas būtų proga sulaikyti tuos žmones čia, nes visi pirma žiūri į pajamas, kiek uždirba.
Nemanau, kad žmonės puls emigruoti dėl energetikos kainų šuolio, o dabar tų 500 mln. Eur , kurie tam skirti, tiesiog nesimatys, nes kainos vis tiek kils 40 proc.“, – sakė ekonomistas.
