Išskyrė sektorius
„Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pasakojo, kad šiandien verslo patiriamus nuostolius dėl aplink vykstančių neramumų paskaičiuoti nėra lengva.
Pasak jo, kalbant apie Kiniją, situacija yra keista, mat iš vienos pusės viskas atrodo gerai, tačiau pabandžius prekes gabenti geležinkeliu susiduriama su pastoviais trikdžiais.
„Dėl Rusijos ir Baltarusijos kroviniai lyg dar vyksta, bet mes dar nepajutome visos galios ir srautų netekčių. Panaši situacija ir su ta pačia Ukraina. Jai nurodžius, kad į šalį turi atvykti visi vyrai, mūsų įmonės netenka darbuotojų.
Tai viskas yra ant tiek sudėtinga <...>, mes negalime tiksliai identifikuoti, kokia yra situaciją dėl finansinių srautų“, – teigė jis.
Visgi opiausia problema dabar, kaip aiškino, yra žaliavos ir naujų rinkų paieškos.
„Didžiausia problema dabar – kaip apsirūpinti žaliavomis, nes tas faktas, kad 10 kartų sumažėjo butų pardavimai Lietuvoje rodo, kad vienas iš svarbiausių ekonomikos rodiklių pradeda stoti.
Bendrai visa situacija pasijus po kokių 3-4 mėnesių, tai tada matysime aiškesnį vaizdą. Dabar galime kalbėti tik apie kylančias grėsmes“, – teigė jis.
Paklaustas ar minėti neramumai įtakos turės ir darbuotojų atlyginimų lapeliuose, D. Arlauskas tikino, kad tie sektoriai, kurie labai stipriai buvo orientuoti į vakarų ekonomiką, jie toliau gyvuos.
„<...> ypatingai, paslaugų sektorius. Arba gamybos sektorius, kuris nebuvo stipriai susijęs su žaliavomis ar komplektuojančiomis dalimis iš Kinijos.
Mes nematome čia labai didelės problemos, nes jei yra parduodamas intelektualus produktas, jis su labai didelėmis rizikomis dėl Kinijos, Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos nėra labai stipriai susijęs, todėl dalis ekonomikos pakankamai normaliai funkcionuos.
Ar tai bus ta kritinė masė, kuri, vaizdžiai tariant, užkurs ekonomiką, kuri dabar stipriai nukentėjusi, klausimas, bet, kad tam tikri sektoriai galės didinti atlyginimus mums kol kas abejonių nekelia“, – teigė jis.
Visgi, kaip aiškino, tarp greičiausiai negalėsiančių didinti skaičių algalapiuose patenka medienos ir metalų sektoriai.
„Tai tie, kurie buvo susiję. Pirmiausia – mediena, nes apie 40 proc. jos gaudavome iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Panaši situacija ir kalbant apie metalus.
Paradoksas tame, kad esame atviroje rinkoje, bet pabandykite dabar gauti metalų iš Švedijos, Lenkijos, jie dabar patys stengiasi pilnai apsirūpinti.
Kol neprasisuks mechanizmas Europos Komisijoje dėl muitų, kvotų, mes... mes dabar trypčiojame vietoje. <...> Aš sakiau, kad galėtume padaryti, kad jei nors viena ES šalis yra sertifikavusi tam tikrą produktą, pritaikykime tai ir Lietuvai.
Sakyčiau, kad dėl EK biurokratizmo mes negalime labai dinamiškai ir staigiai diversifikuotis į kitus žaliavų šaltinius arba naujas eksporto rinkas“, – sakė D. Arlauskas.
Atlyginimai turi augti kartu su infliacija
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sutiko, kad minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) šiemet jau augo 14 proc., tačiau ji aiškino, kad šiandien infliacija šį skaičių jau perkopė.
„Atlyginimai turi augti ir turi augti sparčiau. Jis mažiausiai turi augti tokiu pačiu procentu, kaip infliacija ir dar daugiau, kad žmogus bent jaustųsi tame pačiame lygyje ir galėtų sau leisti patenkinti bent jau tuos pačius poreikius, kokie buvo iki infliacijos didėjimo.
Bet darbuotojų darbo užmokesčio aš nevertinčiau taip primityviai, nes kai girdime diskusijas, darbdaviai kalba, kad darbuotojai prašo ir prašo didesnio atlyginimo, duok ir duok.
Ir toks jausmas, kad darbdavys paima tą sumą, duoda darbuotojui ir ji kažkur dingsta, kažkur išgaruoja. Tai – primityvokas požiūris, nes atlyginimo augimas yra ta pati darbdavio investicija į darbuotojo produktyvumą.
Iš atlyginimo yra mokami ne tik mokesčiai, kurių naudą jaučia kiekvienas darbdavys, bet lygiai taip pat dalis pinigų eina per nusipirktas prekes ir grįžta tiems patiems darbdaviams. Juk jei gamini produktą, akivaizdu, kad nori jį parduoti ir jį turi kažkas pirkti. Tai jei būsime tame lygyje, kai žmonės nieko negalės sau leisti, kas, panašu, jau dabar ir vyksta, tai darbdaviai negalės išlipti iš juodos duobės. Dėl to investicija į atlyginimą turi būti čia ir dabar bei spartesnė nei buvo iki šiol“, – sakė I. Ruginienė.
Ji kalbėjo, kad jau šiandien apie 21 proc. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos ir sunkiai gali susimokėti gautas sąskaitas.
„Tai reiškia, kad kažkas jau gyvena be šildymo, kažkas jau su atjungtu vandeniu ar elektra. Jau dabar matome skurdesnį produktų krepšelį, kuriuos perka mažiausiai uždirbantys.
Visa tai lems ne tik ekonominius rodiklius, bet ir sveikatos ar visas kitas socialines problemas, kurios ateis“, – įspėjo ji.
Pasiteiravus, ar tekę girdėti, kad darbuotojai jau dabar planuotų eiti derėtis dėl didesnių atlyginimų, I. Ruginienė teigė, kad tokia emocinė įtampa buvo iki karo įvykių.
„Žmonės buvo labai pikti, jie jautė, kad kainos kyla, nes reikia apstebėti, kad jos kyla ne dėl karo, bet tai vyko ir iki to. Žmonės jautė, kad jau nebeišsimokės sąskaitų ir tas emocinis lygis buvo pakilęs.
Bet dabar, be abejo, visi gavome šoką dėl Ukrainos, tai dabar jau matau, kad darbuotojai po truputį atsigauna nuo karo šoko, kur po truputį sugrįžta prie savo kasdieninių vargų, nes sąskaitos niekur nedingo ir dar padidėjo“, – sakė ji.
Algos didės 3-5 proc.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paklaustas, ar gali nutikti taip, kad jei algos nedidės, žmonės jaus vis mažiau įperkantys tam tikras paslaugas ar prekes teigė, kad kai kur Europoje tai jau vyksta.
„Euro zonoje jau turime panašią situaciją. Čia lūkesčiai blogėjo, nes žmonės blogai vertina savo finansų perspektyvas ir euro zonos kontekste vartotojai nori ir turi vis mažiau motyvacijos pirkti brangesnes prekes.
Lietuvoje kol kas situacija kitokia, kol kas motyvacija pirkti tas prekes išlieka pakankamai aukšta. Sakyčiau, kad tam įtakos turi tai, jog COVID metu Lietuvoje atlyginimai augo gana sparčiai, apie 20 proc. nuo COVID pradžios, ir tai, kad žmonės Lietuvoje nori palaikyti tam tikrą vartojimo lygį, nes per COVID sutaupė apie 5 mlrd. Eur“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad netrukus žmonių motyvacija po truputį mažės ir brangesnių prekių bus įsigyjama vis mažiau.
„Turėsime aukštą infliaciją tiek pavasarį, tiek vasaros pradžioje“, – įspėjo jis.
Visgi pasiteiravus, kokių atlyginimų bus galima tikėtis artimiausiu metu, ekonomistas sakė, kad jo prognozė yra optimistinė.
„Aš manau, kad atlyginimai šiemet didės ir esminis argumentas, kuris skatins atlyginimų augimą yra tai, kad Lietuvoje turime 73 proc. užimtumo lygį, kas reiškia, kad tarp darbingo amžiaus gyventojų net 73 proc. jų turi darbą. Tai reiškia, kad konkurencija išlieka labai didelė.
Iš kitos pusės, neprognozuočiau, kad atlyginimai augs taip, kaip nuo COVID pradžios, kasmet po 10 proc., nes šiemet įmonėms labai stipriai padidėjo energetikos kainos, reiškia, kad išlaidų eilutės biudžetuose išaugo.
Manau, kad su besitraukiančiu eksportu, galima vidaus vartojimo stagnacija, įmonės neturės tiek pinigų, kad galėtų kelti atlyginimus tokiu tempu. Manau, kad apie 3-5 proc. atlyginimų augimo tempas yra realus“, – teigė A. Izgorodinas.
Ekonomistas aiškino, kad ukrainiečiai, įsilieję į mūsų darbo rinką, atlyginimų augimo tikrai nepristabdys.
„Sakyčiau, kad tai nėra realu ir čia reikėtų vadovautis Lenkijos pavyzdžiu. Lenkija po 2014 m. taip pat labai aktyviai importavo Ukrainos darbo jėgą ir tuo pat metu Lenkija buvo viena iš lyderių visoje ES pagal atlyginimų augimo tempą.
Todėl manau, kad tai būtų nerealu, plius Lietuvoje turime rekordiškai daug laisvų darbo vietų ir manyčiau, kad jeigu mūsų ekonomika labai stipriai nenukentės nuo išorinių problemų, laisvų vietų skaičius liks didelis, nes, kaip minėjau, užimtumo lygis išlieka aukštas, kas reiškia, kad konkurencija dėl darbuotojų yra didelė, tai manau, kad ukrainiečių atvežimas yra sveikintinas, bet jie tikrai nepakenks Lietuvos darbo rinkai per atlyginimų augimą.
Jis priklausys nuo to, kiek mūsų ekonomika nukentės arba ne ir kiek įmonės turės pinigų kelti atlyginimus“, – apibendrino jis.
