– Ar karas turės įtakos pensijai?
– Karas matome turi įtakos įvairioms sritims, tai, aišku, turi įtakos ir kaupiamoms investicijoms. Tačiau kalbant apie pensiją, reikia suprasti ir žiūrėti ilgalaikę perspektyvą. Jei pažiūrėtume, pavyzdžiui, 50 metų Lietuvos gyventoją, kuris savo pensiją kaupia 15–18 metų, per šį laikotarpį jis matė įvairių situacijų – didžioji finansinė krizė, kovidas, dabar – karas, bet ilguoju laikotarpiu, jei jis nesiblaško, toks žmogus per metus sugebėjo uždirbti vidutiniškai po 5–6 proc. savo pensijai.
– Ar yra prasmė kaupti pensijai, kai kas kelerius metus matome didelius kataklizmus, kurie sudrebina pasaulines rinkas?
– Korekcijų ir kataklizmų neišvengsime. Tačiau tas žmogus, kuris nesiblaško, kaupia nuolat ir žino savo tikslą, periodiškai taupydamas jis gali iš tokių svyravimų ir laimėti. Nes tuo metu, šiais mėnesiais ar pusmetį, kai pinigai ateina į jo sąskaitą, tai tos akcijos, investicijos nuperkamos su mažesne verte, todėl jų galima įsigyti net ir daugiau. O žmogus, kuris sulauks pensijos, jos sulauks po keliolikos ar keliasdešimt metų, tikrai rinkos atsistatys. Ką rodo praktika, turi generuoti grąžą ir ją generuoja.
– Ar karas ir dabartinis pensijų fondų nuvertėjimas sumažins tikėjimą investicijomis? Kaip tada jūs atstatysite jį, jei tikėjimas sumažės?
– Norėtųsi tikėti, kad ne, bet pirmos bangos ir emocijos nėra teigiamos. Norėtųsi vesti paraleles ir su kovido situacija, kai atrodė pandemijos pradžioje, kad pusę pasaulio gyventojų numirs ir nebus, kam vartoti ir investuoti. Pirmaisiais mėnesiais rinkos buvo smukusios apie 30 proc. Lyginant su dabartiniais 4–5 proc., tai buvo 5-6 kartais daugiau. Matome, kad emocijos nuslūgo, rinkos racionalios ir atsistatė, žmonės turi sukaupę ženkliai daugiau dabar, nei turėjo pandemijos pradžioje.
Atitinkamai norėtųsi tikėti, kad dabar, kai turime tų svyravimų ir neigiamų emocijų, kad jos baigsis anksčiau nei vėliau. O jos tikrai pasibaigs, vėl grįšime į racionalų kelią, todėl įmonių akcijos turi uždirbti grąžą ir padėti sukaupti didesnę pensiją.
– Kodėl dabar nukrito pensijų fondai?
– Yra keletas priežasčių. Rusijos ir Ukrainos ekonomikos nėra didelės pasauliniame kontekste, todėl ir kritimai nėra tokie dideli kaip pandemijos metu. 4–5 proc., vertinant kas vyksta aplinkui, - drįsčiau teigti, kad tai – mažas kritimas. Pirmiausia įtampos kyla dėl žaliavų ir resursų. Abi šalys generavo resursus – naftą, dujas, grūdus ir pan. Tai kelia įtampas ir didina infliaciją, kuri yra antroji dedamoji.
Trečias dalykas – neaišku, ką darys centriniai bankai, nes jų vaidmuo – suvaldyti infliaciją. Tačiau jie supranta, kad šįkart infliacija yra ne tiek dėl vartojimo, tiek dėl žaliavų kainų. Pakėlus palūkanų normą, žaliavų kaina staiga nesumažės. Taigi dedamųjų ir įtampų yra. Tačiau yra tikėjimas teigiama puse – didėjant kainoms, prekių vertėms, tikėtina, kad ir įmonių pelnai gali didėti. Tai yra teigiamas dalykas.
– Kaip jūs matytumėte tradicinį pensijos kaupėją, kas bus po keliolikos metų? Kaip dėl šio Putino karo jis gaus mažiau pensijos?
– Ilgainiui pensijų vertės tikrai atsistatys, kaip minėjau, kovido pradžioje buvo minus 30, šiandien turime plius 50. Žmogus, kuris nesiblaškė ir investavo, jis uždirba. Drįsčiau teigti, kad panašūs scenarijai bus ir ateityje. Galbūt bus pasvyravimų, galbūt bus giliau, bet ilgainiui tie, kas nesiblaškys, nekeis rizikos ir investavimo strategijos, noriu tikėti ir esu beveik įsitikinęs, kad jis uždirbs daugiau.
Delfi primena, kad preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau.
Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų. Apie tai plačiau galite paskaityti čia.
Visą laidą galite pažiūrėti čia:
