Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pirmadienį pristatė naujausius preliminarius 2022 m. pirmojo ketvirčio šalies pensijų fondų rezultatus ir investicinės aplinkos pokyčius dėl karo Ukrainoje ir rekordinės infliacijos.
Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau.
Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. antros pakopos pensijų fondai pasiekė rekordinių rezultatų – skaičiuojama, kad jų turtas išaugo 31,43 proc. Pensijų fondų valdytojai sako, kad tokių rezultatų šiemet tikėtis neverta, tačiau metų gale grąža gali būti teigiama.
„SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis pažymi, kad net iki karo šie metai prasidėjo neigiamomis nuotaikomis, gana daug įtampos buvo finansų rinkose.
„Pasaulio akcijose iki karo pradžios buvo beveik minus 10 proc. Paradoksalu, bet nuo karo pasaulio akcijų rinkos atsispyrė iki ketvirčio pabaigos pakilo beveik 7 proc. Investuotojai liko pragmatiški ir ciniški – vertino, kad karas neturės didesnės įtakos pasaulio ekonomikai, kur dominuoja JAV. Kalbant apie pasaulio akcijų rinkas, ten apie 60 proc. svorio sudaro JAV įmonės, o ten ekonominė situacija išliko gera, vartotojai stiprūs.
Besivystančių akcijų rinkos, kurios metų pradžioje atrodė gerokai stipriau nei išsivysčiusių šalių, kur dominuoja Kinija, Brazilija ir kt. šalys, taip pat Rusija, kurios buvo apie 3 proc., matome, kad nuo karo pradžios prarado 10 ar daugiau procentų, ir gerokai atsiliko nuo išsivysčiusių rinkų. To pagrindas – Kinijoje naujos kovido bangos, ta pati Rusijos akcijų rinka griuvo“, – komentuoja P. Kabelis.
Anot jo, obligacijų rinkose taip pat sudėtingas ketvirtis, mat stipriai kilo palūkanos: „Joms kylant, stipriai koregavosi obligacijų kainos. Daug įtampos, kalbų apie infliaciją, griežtėjančią centrinių bankų politiką, to rezultatas – daugelis turto klasių krito apie 3–4 proc.”
Ekspertas aiškina, kad pasaulio infliacija – dešimtmečius nematytose lygiuose, tai taip pat turi įtakos pensijų fondų rezultatams.
„Infliacija pastaraisiais mėnesiais tik įsibėgėjo. Tai aktualu ne tik finansų rinkoms, bet ir kiekvienam iš mūsų – vartotojams ir verslui, ji mažina mūsų perkamąją galią. Buvo tikimasi, kad pavasarį infliacija pradės mažėti, bet Ukrainoje prasidėjęs karas kaip reikiant įpūtė infliaciją antrai bangai.
Kaip žinia, Rusija – didžiulė metalo tiekėja pasaulyje, kartu su Ukraina – didelės maisto žaliavų tiekėjos, o jos dingo iš rinkų ir dėl sankcijų, ir dėl vykstančio karo. Infliacija įsibėgėja – Europoje turime 6-7 proc., Lietuvoje – 15 proc. Centriniai bankai, turėdami užduotį suvaldyti infliaciją, labai griežtina toną, žada daug agresyvesnį palūkanų kėlimą. Visų dėmesio centre – JAV FED, nes JAV – didžiausia akcijų rinka ir ekonomika. <...> Dabar jau galima tikėtis 2 proc. palūkanų metų pabaigoje“, – dėstė jis.
„SEB investicijų valdymas“ fondų valdytojas apibrėžė, ką šie įvykiai reikš II pensijų pakopos fondų grąžoms šiemet. Anot SEB pensijų fondo valdytojo, pirmąjį šių metų ketvirtį visi pensijų fondai baigė su neigiama grąža.
„Nematyta situacija iš tikrųjų. Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai baigė ketvirtį su maždaug 4–4,5 proc. neigiama grąža. Turėjome galimybę prisiminti, kad rinkos ne tik kyla, pernai grąžos buvo įspūdingos, 2019 metais taip pat, pastaruosius trejus metus turėjome tikrai gerus rezultatus. Įvertinus viską, kas įvyko, šis ketvirtis, galima sakyti, baigėsi neblogai – turime apie minus 4 proc.”, – pažymėjo P. Kabelis.
Anot jo, investavimas į akcijų rinkas neatsiejamas nuo trumpesnių ar ilgesnių korekcijų.
„INVL Asset Management“ Investicijų padalinio vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad ilguoju laikotarpiu kapitalo rinkos uždirba grąžą.
„Finansų rinkose mes visiškai negalime prognozuoti, kas bus rytoj ar kas bus netolimoje ateityje po mėnesio, tačiau visiškai akivaizdu, kad po 5 ar 10 metų kapitalo rinkos kyla ir jos uždirba grąžą. Todėl kad įmonės – pelningos, jos moka dividendus ir taip ilguoju laikotarpiu didina kapitalo vertę, kaip ir obligacijos moka palūkanas, kuponus ir jos ilgainiui tampa vertingesnės, tad tikrai negalima sakyti, kas bus antrajame pusmetyje, nes tai nebūtų logiška“, – aiškina jis.
„3 iš 4 metų – pelningi. Jei žaistume ruletę, tai sakytume, kad 75 proc. šansų metus turėti pelningus“, – pridūrė jis.
„Tikriausiai nei pernai tikėjomės, kad rinkos kils 30 proc., nei kad 2019 metais – 25 proc. Tikriausiai galima tikėtis, kad metai baigsis teigiama grąža, nes esame netoli to nulio. Jei bus daugiau teigiamų naujienų, tai tikrai metai turi daugiau galimybių užsidaryti pliuse, nes pasaulio ekonomikos vystymosi, augimo prognozės, kad ir kažkiek apkarpytos pastarosiomis savaitėmis, vis dar teigiamos. Įmonių pelnai turėtų augti, tai turėtų būti naudinga akcijų rinkoms“, – komentuoja P. Kabelis.
Pasak investicijų valdytojų, neigiami pirmojo ketvirčio rezultatai tarp pensijų kaupėjų neturėtų būti vertinami kaip nerimo ženklas, o keisti pasirinktos strategijos nereikėtų, nes diversifikacija leidžia operatyviai keisti investavimo kryptis, rašo BNS.
„Tikrai šiuo metu nerimauti ir pokyčių imtis neverta, verta laikytis ilgalaikės strategijos. Skirtingų regionų akcijos skirtingai reagavo į karinius veiksmus, išskaidymas leidžia valdytojams priimti aktyvius veiksmus ir turtą nukreipti kitur. Antros pakopos pensijų sistema yra tikrai pasiruošusi atlaikyti iškylančius iššūkius, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos tam esame pasiruošę, lėšas investuojame labai atsakingai“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Tomas Bakutis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija kovą skelbė, kad Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės į Rusijos kompanijų akcijas tiesiogiai neinvestuoja, o netiesioginės investicijos per bendrus besivystančių rinkų akcijų fondus sudarė labai mažą, iki apie 0,16 proc. dalį.
