Jau pabrangus grūdams, miltams ir gamtinėms dujoms – dabar tik laiko klausimas, kada tai atsilieps duonos kainai.
„Pigiausia duona, kuri kainuoja apie 30-35 centus, greičiausiai, kad brangs dvigubai“, – teigia prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Jis prognozuoja, kad kita labiausiai brangsianti prekė bus rapsų ir saulėgrąžų aliejus. Aliejaus butelis prieš karą Ukrainoje kainavo iki 2 eurų, šiandien pigesnio negu 2 Eur jau nėra.
„Jo kaina bus greičiausiai apie 2,5-3 Eur“, – sako D. Dundulis.
Pasak jo, vis dėlto labiausiai brangs mėsa: kiaulienos kaina prekystaliuose gali ūgtelėti 60-70 proc.
Nors mėsa jau brangsta, tačiau net ir už didesnę kainą kiaulienos gamintojai esą nepadengia savikainos. Kiaulienos brangimą lemia dėl Rusijos karo Ukrainoje pabrangę pašarai.
„Žaliavinė kiauliena, kai perkame iš augintojų, jinai mums pabrango 65 proc. Tikrai labai didelis pabrangimas“, – kalbėjo verslininkas.
Kainų stebėtojai sako, kad brangs pienas ir pieno produktai, nes karvėms šerti reikia tų pačių pabrangusių grūdų.
Kainų stebėjimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia, kad pieno kaina Lietuvoje jau didesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Anot jo, nevertėtų nustebti, jeigu Lietuvoje rasis pieno produktų iš Prancūzijos.
„Turime 43 centus, kai Europos Sąjungos vidurkis – apie 42 centai. Tai mes esame brangesni, žaliavinio pieno prasme, už Vokietiją, Italiją, Prancūziją – net už tokias šalis“, – sakė P. Čepkauskas.
Tik keleto prekių kainos išliks stabilios arba taip stipriai neaugs. Anot Pricer.lt atstovo, tai bus produktai, kurie nepaklius į Rusijos rinką ir juos bus bandoma parduoti Europos Sąjungai.
„Bananai, tai, kas eina iš Pietų Amerikos. Galbūt kiekiai, kurie rezervuoti Rusijai: alyvuogių aliejaus, jie turės tam tikrų problemų importuodami ankstyvąsias daržoves iš Egipto, tai yra, ankstyvosios bulvės“, – sakė P. Čepkauskas.
Lietuvoje iš parduotuvių lentynų jau beveik dingo druska, tad kyla klausimas, ar nebus kitų prekių trūkumo. Kariaujančios šalys – Ukraina ir Rusija – kartu eksportuoja trečdalį pasaulio kviečių.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad kviečių pasiūla kris dramatiškai.
„Rusija praeitais metais eksportavo 37 mln. tonų kviečių, Ukraina eksportavo 18 mln. tonų kviečių“, – sako ekspertas.
Vis dėlto Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus teigia, kad ten, kur Ukrainoje nėra karo veiksmų, gamyklos veikia, tad ir eksportas tęsiasi.
Tiesa, prancūzų žiniasklaida skelbia, kad Ukrainos vyriausybė iki šių metų pabaigos jau uždraudė rugių, grikių, miežių, sorų, cukraus, druskos ir mėsos eksportą.
„Druska, cukrus, aišku, tai yra tokios strateginės prekės. Užtai dėl jų visą laiką imamasi tokių specifinių priemonių – stabdomas eksportas. Ir vienas, ir kitas yra konservantai. Dėl ko tai yra būtina turėti savo šalyje? Jeigu tai keletą metų į priekį pereis, tai reikės, atitinkamai, daug konservų“, – sako A. Bartkus.
„Norfos“ tinklo vadovas D. Dundulis mano, jog prekių Lietuva nepritrūks: druskos rasta Italijoje, aliejaus yra Čekijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
„Tol, kol valdo privatus verslas, privatus kapitalas, netikiu, kad gali pritrūkti kažkokių produktų“, – komentavo tinklo vadovas.
Dėl grūdų yra palankių žinių iš Ukrainos žemės ūkio ministro, su kuriuo kalbėjosi Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Jie gali ir nori dalį grūdų eksportuoti. Mes tą žinojome. Įvardijo skaičius. Tarkime, kviečių norėtų išvežti parduoti apie 6 mln. tonų“, – sakė ministras.
Anot jo, ukrainiečiai grūdus perduos sausumos keliu Rumunijai ir Lenkijai.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
