Dešimties didžiausių įstaigų pajamos iš licencijuojamos veiklos sudarė 77 proc. viso sektoriaus pajamų. Beveik pusė visų pajamų iš licencinės veiklos, t. y. 49 proc., ir 58 proc. visų operacijų sumos, neaudituotais duomenimis, priklauso vienai EPĮ.
„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius toliau itin sparčiai auga. Siekiame, kad šis augimas būtų tvarus, o sektoriaus branda didėtų. Tad ir toliau skatiname įmones skirti daugiau dėmesio ir išteklių tokioms svarbios sritimis, kaip pinigų plovimo prevencija, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymas, vidaus kontrolė ir atitikties stiprinimas“, – sako Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė Dovilė Arlauskaitė.
2021 m. viena įstaiga pabaigė nevykdydama nuosavo kapitalo reikalavimų, o šių metų trečią ketvirtį kapitalo reikalavimo nevykdė dvi EPĮ ir MĮ. Lietuvos bankas, įvertinęs EPĮ ir MĮ 2021 m. gruodžio 31 d. neaudituotas finansines ataskaitas ir siekdamas, kad visos EPĮ ir MĮ sektų savo nuosavo kapitalo rodiklį ir turėtų efektyvias kontrolės priemones, kurios leistų iš anksto imtis veiksmų, kad nuosavas kapitalas netaptų mažesnis už reikalaujamą minimalų, kreipėsi į tas EPĮ ir MĮ, kurių nuosavo kapitalo rodiklis artėja prie minimalios ribos. 2021 m. pabaigoje EPĮ ir MĮ klientų lėšų dalis, kuri buvo laikoma centriniame banke, sudarė 68 proc., – palyginti su 2020 m., ji išaugo 44 proc. punktais.
2021 m. pabaigoje viešuosiuose sąrašuose buvo 141 EPĮ ir MĮ (87 EPĮ ir 54 MĮ), o 2020 m. pabaigoje tokių įstaigų buvo 132 (80 EPĮ ir 52 MĮ). Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama apie 30 EPĮ ar MĮ licencijų paraiškų.
Pozicija dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis ir toliau lieka viena iš Lietuvos banko stebimų sričių. 2021 m. ketvirtą ketvirtį gauti trys pranešimai iš kredito įstaigų apie uždarytas ar apribotas sąskaitas EPĮ ir MĮ, iš viso per 2021 m. Lietuvos banke gauta 12 tokio pobūdžio pranešimų.
Lietuvos bankas, siekdamas didinti sektoriaus brandą ir užtikrinti įstaigų atitiktį reikalavimams, EPĮ ir MĮ vadovams tiek 2021 m., tiek ir 2022 m. išsiuntė Lūkesčių raštą, kuriuo šiemet siekiama aptarti klausimus, susijusius su veiklos planų vykdymu, licencinių paslaugų teikimu, veiklos modelio keitimu, klientų lėšų apsauga, vidaus auditu ir vidaus kontrole, rizikų (įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo) valdymu ir informacijos teikimu.
Dėl nustatytų EPĮ ir MĮ pažeidimų per 2021 m. buvo panaikintos 3 įstaigų licencijos, skirtos 9 baudos (bendra baudų suma sudarė 785 tūkst. eurų), 1 įspėjimas ir 5 vieši paskelbimai apie teisės aktų pažeidimus. 2022 m. EPĮ ir MĮ pritaikytos 5 poveikio priemonės: skirtos 2 baudos, 1 viešas paskelbimas apie padarytą teisės akto pažeidimą, 1 įspėjimas ir 1 licencijos galiojimo panaikinimas.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į taikomas sankcijas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir siekdamas apsaugoti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos finansų rinkas, užkerta kelią galimybei mokėjimų infrastruktūrą naudoti su Rusija susijusiems mokėjimams ir papildomai vertins finansų rinkos dalyvių sąsajas su Rusija.
