„Istoriškai žinome, kad rinkose būna ir neigiamos grąžos laikotarpių, ypač po spartaus augimo tempų, ateina investicijų korekcijų metas“, – sakė „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.
Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais antros pakopos pensijų fondai pasiekė rekordinių rezultatų – skaičiuojama, kad jų turtas išaugo 31,43 proc.
Poveikis JAV mažesnis
„Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Tomas Bakutis komentavo, kad jų investicijos yra plačiai išskaidytos po įvairius pasaulio regionus.
„Swedbank“ pensijų fonduose daugiau kaip pusė visų lėšų, nukreiptų į nuosavybės vertybinius popierius, yra investuotos į JAV bendrovių akcijas. Be to, investicijų dalis į šios šalies bendrovių akcijas metų pradžioje buvo dar labiau padidinta.
Istoriniai duomenys rodo, kad JAV rinkai karinių konfliktų sukeltas poveikis yra mažesnis, o pats JAV doleris yra laikomas saugia valiuta tokio tipo neramumų atveju“, – pastebėjo jis.
Pašnekovas priminė, kad kaupiančiųjų investicijos valdomos pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją, kuri leidžia kiekvienam dalyviui priskirti jo amžių atitinkantį investavimo profilį ir ilgainiui padeda pasiekti optimalią grąžą.
„Tuo metu išanalizuoti antros pensijų pakopoje lėšas kaupiančių šalies gyventojų veiksmai per 2008 metų finansų krizę yra parodę, kad didesnioji dalis kaupiančiųjų, kurie rinkų svyravimo įkarštyje ėmėsi pokyčių ir pasirinko saugesnę investicijų kryptį, ilgainiui uždirbo mažesnę grąžą palyginti su ta, kurią būtų uždirbę nesiimdami jokių veiksmų“, – sakė jis.
T. Bakutis taip pat nurodė, kad dar 2014 metais po įvykusios Krymo aneksijos „Swedbank“ pensijų fondų valdytojai priėmė sprendimą tiesiogiai neinvestuoti į Rusijos įmones, o turėtos investicijos į Rusijos įmones, Rusijos valstybės obligacijas ir fondus buvo išparduotos.
„Skaičiuojame, kad per bendrus besivystančių rinkų fondus netiesiogiai Rusijos rinkoje gali būti investuota itin maža dalis lėšų, sudaranti apie 0,1–0,2 proc. viso turto. Palyginimui, Rusijos ekonomikos „svoris“ pasaulio ekonomikoje sudaro apie 3 proc., todėl investicijų dalis šioje šalyje yra apie 20–30 kartų mažesnė, palyginti su jos dydžiu.
Į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikas šalyje veikiantys fondai yra investavę apie 40–50 kartų daugiau lėšų. Investicijos į vietos ir kitų Vakarų šalių įmones turi geriausias ilgojo laikotarpio perspektyvas“, – sakė jis.
Nutraukia ryšius
INVL investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžė, kad nuo pirmos karo dienos ėmėsi nutraukti visus ryšius su Rusija, kuriuos techniškai įmanoma atlikti valdomuose produktuose, ir tai jau yra padaryta.
„Kalbant apie valdomus pensijų fondus, INVL antros pakopos pensijų fondai tiesiogiai neturėjo jokių su Rusija ir Baltarusija susijusių akcijų ir obligacijų nei prieš karą, nei per jį.
Pačią pirmąją karo dieną ėmėmės pardavimo sandorių, kurie panaikintų ir netiesioginį Rusijos investicijų per fondus ir ETFus turėjimą ten, kur buvo įmanoma. Kadangi indeksų kūrėjai nusprendė su Rusija susijusias investicijas eliminuoti iš investicijų sąrašo apskritai, netiesioginės dalies per kitų investicijų valdytojų, tokių kaip „Vanguard“, „iShares“ bei „Xtrackers“ fondus, taip pat jau nėra arba turėtų nelikti“, – sakė jis.
V. Rūkas pridūrė, jog šiuo metu pensijų fondai rizikingą investicijų dalį yra sumažinę.
„Prognozuoti trumpą ateitį tikrai negalime – pasaulis ir rinkos yra nenuspėjamos. Prisiminkime vien tai, jog 2020 metų pavasarį nutikus pasaulinei COVID pandemijai rinkos neteko trečdalio vertės, bet metus vis tiek baigė pozityviai“, – pridūrė jis.
Ilgainiui įtakos neturi
„SEB investicijų valdymo“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis sakė, kad nuo karo pradžios esminių pokyčių investicijų portfeliuose nedarė.
„Prognozuoti karinių konfliktų vystymosi trajektoriją yra itin sunku, nors istoriniai duomenys rodo, kad karai daro staigų neigiamą poveikį rinkoms, bet ilguoju laikotarpiu didesnės įtakos neturi.
Verta prisiminti, kad didžiąją pensijų fondų turto dalį investuojame į globalias akcijų rinkas. Čia daugiau negu 60 proc. indeksų svorio sudaro JAV įmonių akcijos, tad atsiribodami nuo emocijų ir galvodami apie akcijų rinkų perspektyvas turime vertinti viso pasaulio ir ypač JAV ekonomikos vystymosi kryptį. Kol kas manome, kad JAV ekonomikos augimo perspektyvos išlieka neblogos“, – aiškino jis.
Vis dėlto, P. Kabelis atskleidė, kad augančios žaliavų kainos gali kiek pakeisti šį požiūrį.
„Visgi tam tikrus taktinius veiksmus atliekame, pavyzdžiui, pastarąją savaitę dalį turto iš Europos įmonių akcijų nukreipėme į JAV, kur matome mažesnę geopolitinę riziką ir didesnį energetinį nepriklausomumą nuo Rusijos, kuris šiuo metu yra itin svarbus.
Kalbant apie grąžos lūkesčius, šių metų rezultatai neabejotinai bus prastesni negu pastarųjų trejų metų. Visų pirma dėl to, kad pastarieji metai buvo įspūdingi ir dar iki karo tikėjomės, kad akcijų rinkos nors ir uždirbs teigiamą grąžą, bet tikrai ne 30 proc., kaip pernai. Be to, jau dabar rinkos yra nukritę 10 proc., taigi prireiks laiko ir gerų naujienų, kad pavyktų pasiekti teigiamą grąžą“, – sakė jis.
Konflikto trukmė
„Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojo Darius Svidleras papasakojo, kad nuo metų pradžios jo komanda mažino rizikos biudžeto alokacijos lygį, daugiausia reaguodama į neigiamą tikėtino monetarinės politikos griežtinimo poveikį.
„Dar iki karo Ukrainoje pradžios akcijų dalis fonduose buvo šiek tiek mažesnė nei neutrali, o dalis investicijų buvo nukreipta į „gynybinius“ sektorius (komunalinių paslaugų, sveikatos apsaugos, energetikos), kurių rezultatai rinkos korekcijų metu įprastai būna santykinai geresni. Prasidėjus karui „Luminor investicijų valdymo“ komanda dar labiau sumažino rizikingų investicijų dalį, mažindama Europos akcijų pozicijas, nes, tikėtina, kad būtent šis regionas patirs neigiamas pasekmes ilguoju laikotarpiu ir jam gresia didžiausia rizika tolesnės eskalacijos atveju“, – nurodė jis.
D. Svidleras dar sakė, jog istoriškai karinio konflikto pradžioje būdavo stebimos korekcinės nuotaikos finansų rinkose, tačiau vėliau jos gan greitai atsigaudavo.
„Tačiau esminis veiksnys yra šio karinio konflikto trukmė. Nors tikimasi greito karinių veiksmų nutraukimo, nėra aišku, kiek ilgai konfliktas užsitęs ir kaip tai atsilieps investuotojų rizikos apetitui. Bet kuriuo atveju mažai tikėtina, kad įvestos sankcijos bus greitai panaikintos, nes moralinė praraja tarp Vakarų ir Rusijos greičiausiai išliks ilgą laiko tarpą“, – neabejojo pašnekovas.
Tikisi bent nedidelės grąžos
R. Nogė kalbėjo, kad dar prieš Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, šių metų pradžioje, „Aviva“ ėmėsi mažinti akcijų dalį jų valdomuose pensijų fonduose dėl augančios infliacijos, įtampos energetikos sektoriuje, centrinių bankų planų kelti palūkanų normas.
„Šiuo metu laikome neutralią rizikingų aktyvų dalį fonduose, kaip yra numatyta mūsų pensijų fondų investavimo strategijose. Atitinkamai, ir toliau didžiąją investicijų dalį nukreipiame į JAV akcijų rinką. Šie mūsų priimti sprendimai pasiteisino, o vertinant dabartinę geopolitinę padėtį Rytų Europoje – tapo dar aktualesniais.
Dėl karinės invazijos Ukrainoje šiuo metu rinkose yra daug neapibrėžtumo, stebime didelius svyravimus. Atidžiai sekame įvykius ir savo sprendimus dėl turto investavimo bei perskirstymo priimsime atsižvelgdami į geopolitinės situacijos vystymąsi bei stebėdami įvedamas sankcijas Rusijai, jų įgyvendinimą, vertindami sankcijų įtaką globaliai ekonomikai“, – dėstė ji.
„Aviva Lietuva“ finansų direktorė teigė, kad dėl Rusijos karinės invazijos šiuo metu yra daug neapibrėžtumo, pastarąsias savaites rinkos labai svyruoja ir kol kas anksti vertinti kokią įtaką globaliai ekonomikai padarys paskelbtos sankcijos, centrinių bankų planai kelti palūkanų normas bei kiti svarbūs veiksniai.
„Tačiau svarbu pastebėti, kad nuo vasario 23-osios iki kovo 7 dienos, įvertinus ir rinkų kritimą vasario 24 dieną dėl karinių veiksmų pradžios, visų mūsų pensijų fondų grąža buvo nuo 0 proc. iki +0,7 proc.
Investicijų į Rusiją ir Ukrainą neturime, todėl tiesioginio poveikio mūsų valdomiems pensijų fondams nėra“, – sakė ji.
R. Nogė dar sakė, kad pastarieji įvykiai įvedė dar daugiau nežinomųjų į prognozes 2022 metams.
„Šiuo metu nėra aišku kaip toliau vystysis geopolitinės situacija, t. y. kiek tęsis kariniai veiksmai, kokio masto jie bus, kokios papildomos sankcijos bus įgyvendinamos. Taip pat nėra aišku ir tai, kokią įtaką dabartinė geopolitinė situacija padarys centrinių bankų veiksmams.
Būtų sunku tikėtis, kad šie metai bus tokie pat geri rinkoms kaip pernai. Pirmiausia, reikia įvertinti, kad 2021-ieji metai buvo išskirtinai geri išsivysčiusių šalių akcijų rinkoms, ypač investicijoms JAV akcijų rinkoje. Tikrai mažai tikėtina, kad ateinančiais metais JAV rinka ir toliau kils tokiais pat tempais, nes daugelis svarbių faktorių, kurie teigiamai veikė pernai, šiemet gali pasikeisti arba jau yra pasikeitę. 2021-ais metais mes stebėjome greitą JAV ekonomikos atsigavimą, žemą infliacijos lygį, milžinišką paramą namų ūkiams per skatinimo programas. Šie faktoriai ir tai, kad 2020 metų kovą akcijų kainos buvo nukritusios dėl staigaus koronaviruso plitimo, lėmė akcijų kainų augimą 2021 metais.
Vertinant dabartinį geopolitinį kontekstą ir daugelį ekonominių aplinkybių: infliacijos augimą, JAV centrinio banko pinigų spausdinimo politikos griežtinimą, ekonomikos augimo lėtėjimą, neužtikrintumo atmosferą, manome, kad nedidelė teigiama pensijų fondų grąža šiemet būtų geras rezultatas. Tačiau istoriškai žinome, kad rinkose būna ir neigiamos grąžos laikotarpių, ypač po spartaus augimo tempų, ateina investicijų korekcijų metas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vertinant paskutinių trejų metų pensijų fondų bendrą rezultatą, kurių investicijų didžioji dalis nukreipta į akcijas, vidutinė metinė grąža siekia dviženklius skaičius.
Vertinant ilgesnį laikotarpį, šiuo metu esame naujo ekonominio ciklo, prasidėjusio 2020 metais, pradžioje. Todėl, iš vienos pusės, galime tikėtis didesnių akcijų rinkų svyravimų, bet tuo pačiu ir iš investicijų į išsivysčiusių šalių, ypač JAV, akcijų rinkas galima būtų tikėtis didesnės grąžos nei iš investicijų į obligacijas“, – sakė ji.
