17 metų Kijeve gyvenusi ir kenkėjų kontrolės paslaugų verslą „UPeCo“ įsteigusi I. Žilienė prasidėjus Rusijos invazijai grįžo į Lietuvą.
Verslininkei ne iš karto pavyko išsikeisti su savimi atsivežtas grivinas.
„Bandžiau visur, visuose bankuose. Pavyzdžiui, „Medicinos banke“ internete rašo, kad jie perka grivinas, o nuėjus atsako, kad ne. Kursas jau smarkiai mažesnis, bet galiausiai pavyko tai padaryti keitykloje „Valiuta24“, – pasakojo ji.
SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė sakė, kad grynųjų pinigų keitimo operacijų banko padaliniuose neatlieka jau senokai.
„Luminor“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė nurodė, kad bankas grivinos keitimo paslaugos neteikia, nes jų tarptautiniai bankai partneriai neprekiauja šia valiuta.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atsakė, kad eurų pirkimas ir pardavimas fiziškai naudojant kitas valiutas banko padaliniuose nevykdomas jau seniai.
„Ši prekyba vykdoma interneto banke. Sąrašą valiutų, kuriomis galima pirkti eurus ar juos parduoti, pateikiamas interneto banke, kursai skelbiami realiu laiku. Norint išsikeisti užsienio valiutą fiziškai reikėtų kreiptis į tokias paslaugas siūlančias valiutos keityklas“, – patarė jis.
„Medicinos banko“ atstovai nurodė, kad dėl ribotos galimybės realizuoti šią valiutą antrinėje rinkoje, operacijų šiuo metu nevykdo.
Galvoja apie stabdymą
„Valiuta24“ valdančios įmonės „Madelina“ direktorius Mindaugas Ryckis „Delfi“ sakė, kad didieji šalies bankai su Ukrainos valiuta reikalų neturi jau 5 ar 6 metus.
„Medicinos bankas“ dar keitė, bet galiausiai ir jie nusprendė neprisiimti rizikos. Ukrainos valstybės likimas neaiškus, dabar jis pakibęs ant plauko. Tikriausiai dėl to“, – svarstė jis.
M. Ryckis aiškino, kad jo keitykla dabar susiduria su didele rizika.
„Jeigu dabar į Lietuvą atvažiuoja daug Ukrainos piliečių, jie turi grivinų, praktiškai didieji bankai neperka. Realiai mes, kaip valiutos keityklos, irgi su didele rizika susiduriame.
Atgalinio ryšio – pirkimo iš mūsų greičiausiai artimiausiu metu nebus. Dėl dabar esamų veiksmų grivinos, kaip ir rublio kursas krenta. Jei jų prisipirksi daug, valstybės ateitis neaiški, valiutos kursui yra didelis spaudimas. Paprasčiausiai jos gali tapti bevertės“, – sakė jis.
Pašnekovas patvirtino, kad pastarosiomis dienomis grivinų pardavėjų yra padaugėję.
„Dabar čia suaktyvėję. Kol kas dar perkame, tai ir iš įmonės kažkokia pagalba. Pervedėme organizacijai „Blue Yellow“. Esame numatę sumą, kurią dar galėsime iškeisti, bet jei pasipils labai daug, tai irgi stabdysime“, – sakė M. Ryckis.
Netikėjo iki paskutinės akimirkos
I. Žilienė sakė, kad nors Ukrainos ekonomika pastaruoju metu buvo smarkiai kritusi, vis tiek dirbo ir tikėjo, kad verslą pavyks išlaikyti.
„Juk esi pririštas prie žmonių, negali jų palikti, todėl iki paskutinio netikėjome, kad tai gali įvykti. Nesvarbu, ką skelbia amerikiečiai, vis tikėjomės, kad Kijeve ar vidurio Ukrainoje to nebus“, – sakė ji.
Grįžusi į Lietuvą verslininkė kreipėsi į Migracijos departamentą.
„Kai sužinojo, kad esame Lietuvos piliečiai, atsakyta, ko jūs norite. Jie nežinojo, ką pasakyti Lietuvos piliečiams. Jie būstą, prieglobstį suteikia Ukrainos piliečiams. Mums patarė registruotis seniūnijose nurodant vietą. Eiti į Užimtumo tarnybą“, – sakė ji.
I. Žilienė nurodė, kad šiuo metu yra apsistojusi pas draugus Kaune, o jos sūnus – pas draugus Vilniuje.
Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 dieną. Kovo 2 dieną pranešama apie bombarduojamus Ukrainos miestus, sužeistus ir žuvusius civilius gyventojus.
