Delfi skaičiavimais, per pirmąsias dvi vasario savaites lietuviai, atsiskaitydami bankinėmis kortelėmis Lenkijos fizinėse parduotuvėse, išleido maždaug 6 mln. eurų. Per pirmąją vasario savaitę išleista perpus mažiau – 3 mln. eurų. Todėl galima daryti išvadą, kad kas savaitę lietuviai Lenkijoje vidutiniškai išleidžia po 3 mln. eurų.
Šie duomenys rodo Lietuvos gyventojų apsipirkimus Lenkijos parduotuvėse, taip pat atsiskaitymus degalinėse, restoranuose ir viešbučiuose. Visgi dauguma pinigų išleista prekybos vietose ir degalinėse.
SEB klientai mokėjimo kortelėmis Lenkijoje atsiskaitė už maždaug pusę milijono eurų, „Luminor“ klientai išleido apie 285 tūkst. eurų, „Swedbank“ kortelėmis atsiskaityta už 1,8 mln. eurų, o „Šiaulių banko“ klientai Lenkijoje kortelėmis atsiskaitė už daugiau nei 170 tūkst. eurų.
SEB banko klientai vasario 1–13 d. išleido 1,14 mln. eurų, „Swedbank“ – 4 mln. eurų, „Luminor“ – 650 tūkst. eurų, o „Šiaulių banko“ – 260 tūkst. eurų.
Laisvadienį aktyviai išnaudojo apsipirkimui Lenkijoje
Bankų atstovai pastebi, kad atsiskaitymų skaičius ir bendra suma, už kurią atsiskaitoma, auga. Intensyviausi atsiskaitymai fiksuojami šeštadieniais.
„Swedbank“ atstovų teigimu, vasario 5 d. bendra tokių atsiskaitymų suma Lenkijoje siekė 500 tūkst. eurų, o po savaitės, vasario 12 d., ši suma siekė 600 tūkst. eurų. Iš viso per pirmąją vasario savaitę „Swedbank“ klientai kortelėmis atsiskaitė už maždaug 1,8 mln. eurų, o praėjusią savaitę – už 2,2 mln. eurų.
„Luminor“ atstovai teigia, kad praėjusį savaitgalį (vasario 12–13 d.) išleista beveik dvigubai daugiau nei pirmąjį. Panašu, kad net ir vasario 16 d. laisvadienį lietuviai aktyviai išnaudojo apsipirkimui Lenkijoje. „Luminor“ kortelių turėtojai trečiadienį išleido apie 121 tūkst. eurų. Tokia suma nebuvo pasiekta net per visą pirmąjį (vasario 5-6 d.) savaitgalį.
SEB banko analitikai pastebi, kad pirmą vasario savaitę atsiskaitymų vertė buvo panaši kaip ir vidutinė savaitės atsiskaitymų vertė sausį, tačiau antrą vasario savaitę ji ūgtelėjo maždaug trečdaliu, palyginti su pirma vasario savaite ir sausiu.
Pirmąją vasario savaitę SEB banko klientai, atsiskaitydami kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus, Lenkijoje išleido 480 tūkst. eurų, antrąją savaitę – 660 tūkst. eurų.
Dubnikovas: ši audra išpūsta
Finansų analitikas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad 3 mln. eurų per savaitę arba maždaug 12 mln. eurų per mėnesį Lietuvai didelės žalos tikrai nepadarys, o ją suvaldyti ar jos išvengti esą net nėra prasmės.
„Jei per savaitę ir toliau lietuviai išleidinės po 3 mln. eurų, per metus turėdami 50 savaičių, išeina 150 mln. eurų per metus. Jei tokie skaičiai išliks ir toliau, tai bus kone dvigubai mažiau, nei anksčiau įvardyti skaičiai – 300-400 mln. eurų“, – skaičiuoja jis.
Anot jo, prekybininkams tokios sumos nėra didelės. Palyginimui, per mėnesį Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta siekia per milijardą eurų.
„Vienareikšmiškai tai nėra didelė pinigų suma prekybininkams. Manyčiau, kad vienintelių sunkumų patiria pasienio smulkiosios prekybos vietos, kurioms iš tiesų sunku konkuruoti, nes gyventojui važiuoti 20 km į vieną ar kitą pusę nėra skirtumo, jis pasirenka pigesnį kelią – Lenkiją. Bet kas liečia didžiuosius miestus ar aplink esančias teritorijas, galima sakyti, kad ši audra išpūsta ir didelės įtakos nelabai turi, nes tokios sumos iš esmės nieko nekeičia“, – vertina ekonomistas.
Neatspindi visos realybės
Verta atkreipti dėmesį, kad šie bankų pateikti duomenys atspindi tik atsiskaitymus bankinėmis kortelėmis. Dalis pirkėjų atsiskaito grynaisiais pinigais, tad realios lietuvių išlaidos Lenkijoje – gerokai didesnės.
„Nemažai važiuojančių apsipirkti Lenkijoje vežasi grynuosius pinigus ir juos keičiasi į zlotus Lenkijoje, todėl atsiskaitymų bankų kortelėmis duomenys nėra didžiausia to bendro paveikslo, kiek lietuviai išleidžia Lenkijoje, dalis.
Atsiskaitymų kortelėmis duomenys, nežinant grynųjų pinigų dalies, labiau aktualūs vertinant ne bendras sumas, bet pokyčius, t. y., jeigu vasario antrą savaitę išaugo atsiskaitymų vertė Lenkijoje, tai, manau, pakankamai aiškiai rodo, kad turėjo padidėti ir bendros išleidžiamos sumos Lenkijoje (įtraukus grynuosius). Tik vėlgi visas šias apyvartas reikėtų lyginti su apyvartomis, buvusiomis prieš pandemiją (2018-2019 metais), kai buvo pasiektas atsiskaitymų Lenkijoje pikas“, – komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak M. Dubnikovo, net jei ir įtrauktume atsiskaitymus grynaisiais ir padvigubintume 6 mln. eurų sumą, vargu ar dėl to taip pat būtų verta nerimauti.
„Nemanau, kad tai būtų tas dydis, dėl kurio būtų verta nerimauti ir svarstyti savo mokestinės sistemos pakeitimų, kad kažkaip tuos pirkėjus susigrąžintume. Šiuo metu, manau, Lietuvos gyventojai gauna adekvačias pajamas, kurios iš tiesų leidžia žmonėms leisti laiką su šeima, o ne kratytis į Lenkiją ir nusipirkti pigesnio higieninio popieriaus“, – svarsto jis.
Pirkimų srautas itin išaugo
Pirkimų srautas Lenkijos fizinėse parduotuvėse akivaizdžiai išaugęs tiek lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tiek su praėjusiu mėnesiu. „Luminor“ banko mokėjimo kortelių produkto vadovė Reda Skersytė pastebi, kad praėjusiais metais tuo pačiu metu išleista pinigų suma daugiau nei 3,6 karto mažesnė nei šiemet, o lyginant su sausio pradžia, srautas šiuo metu išaugęs apie 60 procentų.
„Bendrame kontekste sumos, išleistos Lenkijoje, nėra išskirtinai didelės ir sudaro vos vieną procentą visų apsipirkimų“, – vertina R. Skersytė.
„Šiaulių banko“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu banko klientai išleido apie 146 tūkst. Eur. Taigi, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirmosiomis vasario savaitėmis išlaidos padidėjo 80 proc. O palyginus su sausio mėnesio pradžios kortelių atsiskaitymų duomenimis, vasario pradžioje išleista 42 proc. daugiau. 2022 m. sausio mėn. 1-13 dienomis „Šiaulių banko“ klientai išleido apie 185 tūkst. Eur.
Povilauskas: atsiskaitymų pikas – pernai rugpjūtį
Tiesa, ne visuose bankuose pastebimi tokie ryškūs pokyčiai. SEB ekonomisto teigimu, sausį vidutinė savaitės atsiskaitymų kortelėmis vertė buvo 465 tūkst. eurų, arba panaši kaip ir 480 tūkst. eurų vertė pirmą vasario savaitę. Antrą vasario savaitę atsiskaitymų vertė buvo 660 tūkst. eurų, todėl augimas, įsibėgėjant vasariui, pastebėtas.
„Tai nenuostabu, kai viešojoje erdvėje pirmą vasario savaitę eteris buvo pripildytas informacija, kaip Lenkijoje daug pigiau apsipirkti, normalu, kad žmonės nusprendžia įsitikinti“, – sako T. Povilauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad duomenų lyginimas su praėjusių metų vasariu nėra korektiškas, nes prieš metus dėl karantino buvo apsunkintas judėjimas tarp valstybių. Antrą 2021 m. savaitę Lenkijoje SEB banko klientai išleido vos 200 tūkst. eurų. Jo teigimu, dabartinės klientų išlaidos Lenkijoje dar nepasiekė atsiskaitymų piko, kuris buvo pastebėtas pernai rugpjūtį, kai vidutiniškai per savaitę atsiskaitant kortele buvo išleidžiama apie 800 tūkst. eurų. Ekonomistas tai aiškina išaugusių vasaros kelionių paklausa.
Vidutiniškai atsiskaitoma už 30 eurų
„Luminor“ banko duomenys rodo, kad daugiausiai – apie 30 proc. – išleidžiama didžiosiose maisto parduotuvėse. 25 proc. – degalinėse, restoranuose – 10 proc., perkant rūbus – 5 proc., viešbučiuose – 2,5 proc.
„Šiaulių banko“ duomenimis, dažniausia atsiskaitymo vieta yra degalinės, tai esą galima sieti ir su atsinaujinančiomis kelionėmis, kai važiuojama slidinėti į Tatrus ir kitus artimesnius kalnus. Kita atsiskaitymo vieta yra prekybos centrai, kavinės, restoranai.
Bankų pateikti duomenys taip pat rodo, kad vidutinė atsiskaitymų suma siekia apie 30 eurų. Tačiau ji – dvigubai didesnė nei prieš metus.
„Luminor“ vidutinė atsiskaitymo suma svyruoja 33–40 Eur, priklausomai nuo apsipirkimo dienos. Ji – net dvigubai didesnė nei praėjusiais metais. „Lyginant su bendrais atsiskaitymo vidurkiais pastebime, kad klientai Lenkijoje vieno apsipirkimo metu linkę išleisti daugiau nei įprastai, mat įprasta vidutinė atsiskaitymo suma – apie 30 Eur“, – komentuoja „Luminor“ mokėjimo kortelių produkto vadovė.
Vasario antrą savaitę vidutinė SEB banko klientų atsiskaitymo kortele vertė Lenkijoje buvo 28 eurai, sausį ši suma siekė 23 eurus.
„Šiaulių banko“ klientų vidutinė atsiskaitymo suma yra apie 29 Eur, prieš mėnesį buvo 25 eurai, o prieš metus – apie 21 eurą.
Vertindamas mažas vidutines atsiskaitymų sumas finansų analitikas išskiria kelias galimas priežastis.
„Kiek teko matyti reportažų arba kartą stebėti gyvai, perkamos didelio tūrio pigios prekės. Galima pamatyti higieninio popieriaus, sausų pusryčių pakuotes ir pan., kurie užima daug vietos, bet šių prekių kaina – nedidelė.
Kita vertus, maža vidutinė suma yra todėl, kad vykdomi keli atsiskaitymai skirtingose prekybos vietose. Tarkime, vienoje vietoje perkama mėsa, universalinėse parduotuvėse – maistas, gėrimai, tai gali būti, kad vienas žmogus iš tiesų išleidžia daugiau nei 30 eurų, tiesiog ši suma išsiskaido per kelias vietas, todėl gauname nedidelį vidutinę sumą. Tai gali būti, kad asmuo išleidžia ir 150 eurų, bet apiperka skirtinguose penkiuose taškuose“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Kada apsimoka keliauti?
Pašnekovo vertinimu, išleidžiant 30 eurų apsipirkimui Lenkijoje, tokia kelionė iš Lietuvos visiškai neapsimoka, išskyrus pasienio gyventojus. Anot jo, suma, kiek reikėtų išleisti, norint, kad kelionė atsipirktų, tiesiogiai proporcingai priklauso nuo atstumo iki gyvenamosios vietos.
„Jeigu, sakykime, kai kurios prekės ir būtų dvigubai pigesnės, kas nevisiškai yra tiesa, sutaupytume 30 eurų. Turime nuvažiuoti, parvažiuoti, gaišti laiko ir pan. Sakyčiau, kad tai labiau mados reikalas nuvažiuoti ir pasižiūrėti savo akimis Lenkijos kainas, savotiška pramoga, laiko praleidimas. Todėl tie atsiskaitymai nėra dideli.
Tas, kuris gyvena prie sienos, tai jam apsimoka ir už 30 eurų važiuoti apsipirkti, bet gyvenant 50 ir daugiau kilometrų nuo Lenkijos sienos, interesas yra arti nulio, nes kad prisipirktume daug kasdienių prekių ir jas sandėliuotume namuose, reikia turėti vietos, šaldymo įrangos ir t. t. Taigi atsiperkamumą siečiau ne prie sumos, bet kiek reikėtų nuvažiuoti kilometrų“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Didesnę problemą mato kitoje srityje
Vis dėlto, ekonomistas daro išvadą, kad Lenkijos konkurencija „nepapjaus“ Lietuvos prekybos: „Galbūt norisi nuolaidų, pigesnių prekių, tai suprantama, kai infliacija Lietuvoje šoka labai aukštai, ir žmonės siekia sutaupyti, bet nemanau, kad tai taps masiniu reiškiniu.“
M. Dubnikovas mato didesnę problemą turgaus prekyboje. Anot jo, verslas spaudžiamas iš skirtingos mokestinės aplinkos tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, maža to, dalis mokesčių lieka grynų pinigų apskaitos, o ne VMI sistemoje.
„Yra didesnė problema, kurios kortelėmis tikrai neapčiuopsime, t. y. kur „vaikšto“ daug grynųjų – turgaus prekyboje. Lenkiški mėsos gaminiai perkami dideliais kiekiais su šešėlio apraizgyta apskaita, tada ta mėsa patenka į mūsų turgus. Tai yra didelės pinigų sumos.
Šis reiškinys labiau žalingas tiek Lietuvos prekybos vietoms, tiek ir maisto gamintojams, nes jie konkuruoja su pusiau legaliu verslu. Apskaita turguose yra ganėtinai skylėta, individualios veiklos pažymos leidžia beveik nemokėti mokesčių. Tai – didesnė problema, į kurią reikėtų atsisukti. Ji jau daug kartų įvardyta, visos suinteresuotos pusės ją žino, bet jėgų išspręsti turgaus apskaitos niekaip nėra“, – atkreipia dėmesį jis.
