Metų brangimo lyderis – šilumos energija
Pirmadienį vykusioje Statistikos departamento organizuotoje spaudos konferencijoje buvo pristatyti sausio mėnesio infliacijos duomenys.
„2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc. 2022 m. sausį, per metus, palyginti su 2021 m. sausiu, kainų pokytis sudarė 12,4 proc.
Prekių kilimas buvo spartesnis nei paslaugų, o valstybės administruojamos kainos pakilo 19,4 proc., tai beveik penktadaliu. O rinkos kainos – 11,4 proc.“, – sakė Statistisko departmaneto specialistė
Virginija Jasionienė.
Ji vardijo, kad per sausio mėnesį labiausiai brango dujos, jų kaina kilo 15,1 proc., socialinė apsauga – 15 proc., šilumos energija brango 12,9 proc., kietasis kuras – 12,8 proc., elektros energijos brangimas sudarė 8,8 proc. Taip pat brango ir spirituotų gėrimų kainos. Jos didėjo 7,7 proc., alus – 6,8 proc.
„Alkoholio brangimas susijęs su nuo sausio didintas akcizais“, – aiškino specialistė.
Kalbant apie per metus labiausiai išbrangusius dalykus, lyderis čia išlieka šilumos energija. Kainų kilimas buvo 76,4 proc. Kietasis kuras brango 69,5 proc. , dujos – 64,9 proc., daržovės – 33,9 proc., degalai ir tepalai – 30,5 proc., gaminiai ir medžiagos būsto remontui – 19,2 proc., elektros energija – 17,3 proc.
Statistiko departamentas skaičiavo, kad paskutinį kartą tokia didelė mėnesinė infliacija buvo stebima 2009-aisiais.
„Sausio mėnuo brangiausias buvo 2009 metais. Tada mėnesinis kainų pokytis buvo 2,7 proc., aišku, nekalbant apie pirmuosius Lietuvos atkūrimo metus, kai 1991 m. mėnesinis kainų pokytis buvo 8,6 proc., 1992 m. – 54 proc.“, – sakė atstovė. V. Jasionienė kalbėjo, kad kalbant apie maisto produktus ir energetines prekes, jos lyginamųjų svorių krepšelio sudėtyje sudaro trečdalį visų gyventojų išlaidų. Maisto produktams gyventojai išleidžia 21,97 proc., o energetinių produktų – apie 14 proc. nuo visų išlaidų. Į tai įeina dujos, elektra, transporto priemonių degalai ir tepalai bei kt.
Dabar įperkame daugiau
„Kad suprastumėte, jog tas kainų kilimas ne toks didelis, pabandėme pažiūrėti, ką žmonės galėjo įpirkti prieš 10 metų ir dabar.
Vidutinis darbo užmokestis (VDU) 2012 m. neto buvo 478,3 Eur, o išankstiniais 2021-ųjų metų duomenimis VDU sudarė 995,3 Eur ir buvo didesnis daugiau nei dukart“, – sakė ji.
Kalbėdama apie įperkamumą, specialistė sakė, kad įdomu pastebėti, kad 2021 m. mes visko galėjome įpirkti daug daugiau.
„Jeigu kava kavinėje pabrango beveik 72 proc., tačiau mes jos išgerti galėjome 113 puodelių daugiau arba suvalgyti 58 porcijomis daugiau cepelinų kavinėse. Taip pat daugiau galime nusipirkti grikių kruopų, kiaulienos, rūkytų lašinių ar kitų produktų.
Degalų galime taip pat įsipilti daug daugiau nei prieš 10 metų. Tai, vadinasi, kad kainų kilimas nepralenkia VDU kilimo“, – sakė specialistė.
Gali pasiskaičiuoti kiekvienas
Lietuvos banko atstovė Justina Gaižutytė pristatė Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuoklę, kurioje kiekvienas gali apsiskaičiuoti savo asmeninę infliaciją ir palyginti su infliacija Lietuvoje.
„Kaip žinome, kiekvieno žmogaus asmeninė infliacija gali skirtis nuo esančios Lietuvoje, nes skiriasi atskirų žmonių įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos bei jų kiekiai bei išlaidos“, – teigė ji.
Kaip aiškino, skaičiuoklėje vis dar yra rodomi 2021 m. gruodžio mėn. duomenys, bet artimiausiu metu skaičiuoklė turėtų atsinaujinti ir rodyti naujausius sausio duomenis.
„Skaičiuoklėje yra pateikta 12 pagrindinių prekių ir paslaugų skyrių ir jie išsiskaido į detalesnes grupes“, – pavyzdį pateikė LB atstovė.
Skaičiuoklėje suvedus savo išlaidas bus galima matyti savo asmeninę infliaciją ir ją palyginti su vidutine infliacija Lietuvoje. Taip pat galima matyti, kurių prekių ar paslaugų metinė infliacija buvo didžiausia ir mažiausia. Skaičiuoklę galima rasti čia.
