„Mes toliau sieksime, kad NPD artėtų prie minimalios mėnesinės algos, taip apsaugant mūsų darbuotojus“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė I. Segalovičienė.
Pasak Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovės, NPD yra vienas iš esminių įrankių mažinant dirbančiųjų skurdą.
„Apie 8 proc. dirbančiųjų šiandien patiria skurdo riziką. Tai yra tikrai labai didelis skaičius. Siekiant gerinti dirbančiųjų padėtį, kurie uždirba mažiausias pajamas, prezidentas du kartus inicijavo neapmokestinamojo dydžio didinimą. NPD per tą laikotarpį padidėjo 110 eurų“, – tvirtino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo didesnis MMA ir NPD. MMA šiemet didėja iki 730 eurų prieš mokesčius. Numatyta riba yra 13,7 proc. didesnė nei 2021-aisiais. Taip pat nuo 3,93 iki 4,47 euro didinamas ir minimalus valandinis atlyginimas.
Didėja ir NPD. Visiems uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio jis kils nuo 400 iki 460 eurų.
Iš viso minimalios pajamos kitais metais sieks 533 eurus „į rankas“.
MMA gaunantiems darbuotojams pajamos „į rankas“ dėl NPD didinimo turėtų augti 15 eurų per mėnesį. Pusę vidutinio darbo užmokesčio (VDU) uždirbantiems asmenims NPD didinimo nauda siektų 13 eurų. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD kyla atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.
NPD didinimo naudos nepajus gaunantys vidutinį darbo užmokestį (1678 eurus per mėnesį).
Vyriausybės siūlymui dėl NPD įgyvendinti šių metų biudžete reikės 74 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad pasiūlymo naudą turėtų pajausti apie 73 proc. visų darbuotojų.
