Palyginimui, liepą vidurkis buvo 990 eurai, o rugsėjį – 993 eurai.
K. Zitytė informavo, kad visos Lietuvos mastu vidutinės darbo pajamos „popieriuje“ 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 1572 eurus ir buvo 11,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ buvo 998 eurai, t. y. 10,5 proc. daugiau nei 2020 metais.
„Pajamų augimui reikšmės turėjo minimalios algos, algos bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo pakeitimai“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Vis dėlto tikėtina, kad išaugusias dalies gyventojų darbo pajamas „suvalgė“ infliacija. Jos lygis šių metų rugsėjį siekė 6,3 proc., kai 2020 metų rugsėjį buvo 0,7 proc.
Tuo metu atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos savivaldybių išlieka ženklus ir pastaraisiais metais didėjo.
„Pandemija darė laikiną poveikį. Pernai atotrūkis šiek tiek sumažėjo, bet šiemet buvo grįžtama į tą pačią padėtį ir jau skaičiuojame, kad Vilniaus mieste vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius yra apie 45 proc. didesnės negu likusioje Lietuvoje.
Kitas rodiklis – lyginant 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios ir 10, kuriose mažiausios. Šis atotrūkis siekia 37 proc.“, – nurodė K. Zitytė.
Pandemijos įtaka ekonomikai – mažesnė
Vidutinės darbo pajamos daugiausiai – 18 proc. – didėjo viešojo valdymo sektoriuje, kuriam priklauso ministerijos, audito tarnybos ir kitos valstybės institucijos.
„Viešojo valdymo sektoriuje darbo pajamų augimui buvo būdingas „vėlavimo efektas“. Pernai šis sektorius augo palyginti lėčiau nei visa rinka – tik 2 proc. – o šiais metais prisivijo kitus sektorius“ – sakė „Sodros“ analitikė.
Tose ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausiai apdraustųjų, tai yra prekyboje, apdirbamojoje gamyboje ir transporte, vidutinės darbo pajamos didėjo 10 proc.
„Stabilizavosi ir apdraustųjų skaičius šiose veiklose – tikėtina, kad pernai jis mažėjo dėl ribojimų, o šiemet įmonės jau yra prisitaikiusios prie naujų darbo sąlygų ir vykdo įprastą veiklą. Taigi, lyginant su praeitais metais, prekyboje dirbo 4 proc. daugiau žmonių, apdirbamojoje gamyboje – 8 proc., apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 15 proc. daugiau apdraustųjų“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Pandemijos įtaka ekonomikai švelnėjo ir kitais atžvilgiais – pernai rugsėjį tūkstančiui apdraustųjų teko 81 nedarbo išmokos gavėjas, šiais metais – 58 gavėjai.
Vilniuje ir Neringoje – per 1 tūkst. eurų „į rankas“
Didžiausios vidutinės darbo pajamos šį rugsėjį buvo Neringoje, Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone. Pirmoje vietoje – Neringos savivaldybė su 1,3 tūkst. eurų „į rankas“.
„Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – paaiškino K. Zitikytė.
Sostinė atsidūrė antroje vietoje – čia vidutinės darbo pajamos perkopė 1,1 tūkst. eurų po mokesčių. Arti 1 tūkst. eurų ribos (992 eurų) buvo ir Kauno miesto savivaldybė. Po to sąraše rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
„Mažiausios vidutinės darbo pajamos – nuo 725 iki 750 eurų „į rankas“, gaunamos pasienio savivaldybėse, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų. Tai Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų rajonų savivaldybės“, – vardijo „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Palyginus praėjusių ir šių metų rugsėjį, daugiausia – 13 proc. – vidutinės pajamos pakilo kurortiniuose miestuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Per 10 proc. kilo Molėtų rajone, Kauno rajone ir mieste bei Vilniuje.
Tarp savivaldybių didelis darbo pajamų atotrūkis
„Nuo 2016-ųjų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir šį rugsėjį pasiekė 45 proc.. Sostinėje vidutinės darbo pajamos rugsėjį siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų“, – pastebėjo K. Zitikytė.
Didelis – 37 procentų – atotrūkis tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (1550 eurų) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1130 eurų).
Anot pranešėjos, tai lemia kelios priežastys – didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija, čia žmonės traukia norėdami daugiau uždirbti. Kaip rodo apžvalga, daugiausia dirbančiųjų susitelkę penkiuose didžiausiuose miestuose ir jų rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44 proc. Lietuvos dirbančiųjų.
Per 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu – išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose. Labiausiai sumažėjo – vidutiniškai 7 proc. – Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžio mieste.
„Mažesni miestai, kuriuose galimybės užsidirbti yra mažesnės, tampa vyresnių žmonių miestais. Savivaldybėse, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, daugiau ir nedarbo išmokų gavėjų, mažesnės žmonių galimybės praradus darbą grįžti į darbo rinką“ – sakė „Sodros“ atstovė.
Šiemet daugiausia nedarbo išmokos gavėjų, tenkančių 1 tūkst. apdraustųjų, buvo Zarasų, Rokiškio, Jurbarko, Ignalinos ir Širvintų rajonuose – 70. Vilniuje 1 tūkst. apdraustųjų teko 41 nedarbo išmokos gavėjas.
Mažesnės pajamos – vyresni darbuotojai
„Sodros“ duomenimis, savivaldybėse, kuriose gyventojai gauna mažiausias darbo pajamas, daugiausia yra 50–59 metų amžiaus darbuotojų.
Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias dirbantysis. Tuo metu Vilniuje ir Kaune, kur vidutinis darbo užmokestis aukščiausias, kas trečias dirbantysis yra 30–39 metų amžiaus.
Šiuo metu 10 apdraustųjų Anykščių, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Šilutės, Šakių rajonuose vidutiniškai tenka 7 ir daugiau senatvės pensijos gavėjų. Palyginti, Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Kauno, Šilalės, Širvintų, Šiaulių rajonuose 10 dirbančiųjų tenka 3 senatvės pensijos gavėjai.
