Nustebino gyventojus
Antakalnyje, dešimties metų senumo statybos name 52 kv.m. bute gyvenanti Ugnė pasakojo, kad gauta šildymo sąskaita už spalio mėnesį ją kaip reikiant nustebinusi.
„Pačiu šalčiausiu žiemos metu už šildymą kartu su karštu vandeniu mokėdavau apie 30 Eur, o dabar, už spalio mėnesį, kai šildymo sezonas tik prasidėjo, mano sąskaita jau siekia 25,99 Eur. Tai yra labai daug.
Pernai spalį mano sąskaita už šildymą buvo 8,73 Eur, o kalbant apie 2021 m. sausį, žiemos vidurį, ji buvo 24,99 Eur“, – sumas vardijo Ugnė.
Pasak jos, jeigu šildymo sezonas prasidėjo spalio 7 dieną ir gauta sąskaita net nebuvo už pilną mėnesį, kyla klausimas, kiek šildymas kainuos, kai lauke atšals ir bus minusinė temperatūra.
„Ar sausį sąskaita tada sieks 100 Eur?“, – klausė ji.
Apie panašų šildymo sąskaitų skirtumą pasakojo ir vilnietis Laurynas, gyvenantis 63 kv.m. bute.
„Pernai spalio mėnesio šildymo sąskaita buvo 29 Eur, šiemet – 55 Eur. Vandens suvartota tiek pat, tai esmė – šildyme. Pabrangimas – 26 Eur“, – lygino jis.
Šeimyniškių gatvėje 77 kv. m. bute šildymas taip pat ženkliai brango. Pernai spalį šildymo sąskaita siekė 36,52 Eur, o šiemet didėjo iki 64,46 Eur.
Nerenovuotame 1968 m. statybos name šildymo kainos skirtumas taip pat panašus.
Kaip pasakojo gyventoja, šį spalį šildymo sąskaita siekė 51,98 Eur, kai tuo tarpu pernai paslauga kainavo daugiau nei dvigubai pigiau – 20,05 Eur.
VŠT: reikia nusiteikti
„Delfi“ susisiekus su Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovais, klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas aiškino, kad už šį ir praėjusių metų spalį gautų sąskaitų lyginti nereikėtų, mat skiriasi tam tikros aplinkybės.
„Čia yra du esminiai skirtumai. Pirmasis toks, kad mes šiemet miesto šildymą pradėjome spalio 7 dieną, o pernai tai buvo spalio 15 diena.
Taip pat šis spalis buvo 2,5 laipsnio vėsesnis nei praėjęs, todėl turėjome daugiau šildyti, o iš to susidarė ir netolygus suvartojimas. Vien bendras miesto šilumos suvartojimas nuo pernai spalio skyrėsi 46 proc., tai reiškia, kad šildėme daugiau ir pagaminome daugiau šilumos.
Antrasis dalykas, šilumos kaina, kuri šiemet yra gerokai didesnė dėl brangusio kuro“, – sakė jis ir aiškino, kad biokuro kaina didėjo dvigubai, o tuo tarpu dujų kaina augo daugiau nei penkis kartus.
L. Jakubausko teigimu, gyventojams reikėtų nusiteikti didesnėms sąskaitoms ir orams atšalus, tarkime, sausio mėnesį.
„Reikia nusiteikti. Žmonės buvo informuoti ir ministro, ir savivaldybės atstovų jau rugsėjo mėnesį, kad kuro kainos čia turės didžiausią įtaką.
Kalbant apie geopolitinę padėtį jau girdime, kad lyg ir Rusija su Vokietija eina susitarimo keliu ir dujų kainos nustojo augti, todėl yra krislas vilties“, – sakė jis.
Kol kas, dėl galimybės atsidėti šildymo sąskaitas nuo lapkričio VŠT tikino gavusi vos 10 prašymų.
„Mes, kaip įmonė, kreipėmės į banką ir pirmu etapu skolinomės 20 mln. Eur tam, kad skolintomis lėšomis padengtume sąskaitų išdėstymą.
Šis verslas paprastas, mes nusipirkome kurą, pagal miesto poreikį pagaminome šilumą, kitą mėnesį atgavome lėšas ir iš jų vėl perkame kurą, bet jei iš gyventojų lėšų neatgauname ar duodame atidėjimą, mes pritrūkstame finansinių kaštų“, – sakė L. Jakubauskas.
Numatė priemonių
Redakcija primena, kad jau anksčiau buvo kalbėta, jog Vilniaus gyventojams šildymas šį sezoną gali brangti apie 60-80 proc.
Asmenys, gaunantys žemesnes pajamas, kaip ir kasmet galės gauti būsto šildymo išlaidų kompensacijas. 2021 m. minėtoms kompensacijoms Vilniaus savivaldybės biudžete numatyta 1,5 mln. eurų suma, o 2022 m. – 1,9 mln. eurų.
Pasitikrinti, ar būsto šildymo išlaidų kompensacija priklauso ir kokio dydžio kompensaciją galėtų gauti, gyventojai gali Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, adresu www.spis.lt.
Nuo lapkričio AB Vilniaus šilumos tinklai su Vilniaus miesto savivaldybe planuoja pasiūlyti gyventojams ir dar vieną išeitį – fiksuoti 35 proc. šildymo kainos augimą, o likusios dalies apmokėjimą atidėti patogesniam metui.
Pavyzdžiui, gyventojai, kurie praėjusį lapkritį gavo 100 eurų dydžio sąskaitą, šį lapkričio mėnesį galėtų sumokėti 135 eurus, o likusią sąskaitos dalį padengti pasibaigus šildymo sezonui kaip „tryliktą sąskaitą“, mokėjimus paskirstyti per penkis šiltojo sezono mėnesius iki kito šildymo sezono arba išdėstyti per trejus metus.
