Už tai buvo devyni komiteto nariai, prieš nebalsavo niekas, o susilaikė du parlamentarai. Dabar šią komiteto išvadą svarstys Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, padidinus bazinę algą iki 181 euro biudžetininkų atlyginimai didėtų vidutiniškai apie 40 eurų (iki mokesčių).
Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė sako, kad nors bazinė pareiginė alga kol kas nesiekia 2008-ųjų lygio, biudžetininkams atlyginimai iki šiol buvo keliami didinant koeficientus.
„Nerasime ne vieno darbuotojo, kurio alga būtų mažesnė ar tokia pati, kokia buvo 2008 metais“, – pirmadienį Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė D. Kamarauskienė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė biudžetininkų bazinę algą didinti iki 183 eurų (tam biudžete papildomai reikėtų apie 43 mln. eurų), o „darbiečiai“ – iki 185 eurų (86 mln. eurų), bet komitetas tokiems siūlymams nepritarė.
Vyriausybė siūlo nuo 2022 metų bazinį algos dydį didinti 2,3 proc. – nuo 177 iki 181 euro, tam reikėtų apie 86,1 mln. eurų. Jeigu Seimas tam pritartų, bazinės algos dydis būtų didžiausias nuo 2009 metų, kuomet jis siekė 183 eurus.
Padidinus bazinį algos dydį, nuo sausio daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų atlyginimai išaugtų nuo 16,8 iki 129,2 euro, priklausomai nuo koeficiento. Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gautų per 100 eurų didesnį atlyginimą.
Prezidento atlyginimas nuo sausio didėtų 220 eurų, Seimo ir Vyriausybės vadovų – 100-103 eurais, Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko – 129 eurais, KT teisėjų – 117 eurų, ministrų – 95 eurais, Seimo narių – 77,6 euro, didmiesčių merų – 76 eurais, valstybės tarnautojų su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų, o dirbančių pagal darbo sutartis – 16,8 euro.
Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo vienu euru.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.