Ar atsimenate, o jaunimas – ar žinote, kokia buvo stambiausia talonų kupiūra iki įvedant litą? Meškutės. 500 talonų. 1993 metų liepą, nežinau, kelintą dieną, bet paskutinį vakarą prieš įvedant litą, simboliškai apsilankėme „Lokio“ restorane, susimetėm po meškutę ir… suvalgėm po gerą kepsnį, dar patvarkėm butelį stipresnio gėrimo.
Bijau pameluoti, bet atrodo, dar taksi pinigų liko. 500 talonų, 5 litai, 1,5 euro. Žiūrint šiek tiek toliau, apie 1991 metus, 1 kambario butas kainavo 1000 JAV dolerių, 3 kambarių butas – 3000 JAV dolerių. Aš, uždirbdamas per mėnesį 100 JAV dolerių, buvau tituluojamas milijonieriumi.
Infliacija, kurios nesimato
Tema, matyt, aiški – apie pinigų nuvertėjimą. Ne apie infliaciją. Kodėl? Aš klausiu – kodėl mes, žurnalo „Investuok“ skaitytojai, o ir bendrai visi investuotojai, kalbame apie infliaciją, jei į jos rodiklį nepatenka finansinio ir nekilnojamojo turto pabrangimas. Ar mums daro didelę įtaką kruopų pabrangimas? Kaip vartotojui, aišku, įdomu, kad įvedus eurą po keleto metų kava „Caffeine“ kainuoja eurais tiek, kiek kainavo litais. Tačiau kokia įtaka mano investicijoms?
Nors aš esu investuotojas į akcijas, bet įdomi situacija su nekilnojamuoju turtu. Jis šluojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Švedijoje nekilnojamasis turtas per metus pabrango nuo 15 iki 20 proc.. Ir žinote ką? Kadangi nekilnojamojo turto brangimas nepatenka į infliacijos indeksą, bet nuomos kaina tikrai, nedaugėjant nuomininkų, o išaugus nekilnojamojo turto, skirto nuomai, paklausai, galim turėti paradoksą, kad fiksuosim defliaciją. Juokauju. Tiesiog infliacijos indeksas tikrai neparodo, kas darosi rinkoje.
Kadangi pinigų paleista žiauriai daug – vien JAV 4 trilijonai dolerių, tai negali neturėti įtakos pinigų perkamajai galiai.
Tą suprasdami makleriai kaip aš perka turtą, kuris vertingesnis arba bus vertingesnis nei popieriukai su skaičiukais. Perkamos akcijos, žaliavos etc. Vario kaina, metalai… Augimas nerealus, ir nujaučiu, kad kaina negrįš į pradinį lygį.
Gal ne visi atspausdinti pinigai įsisuko rinkose, matome, kad Lietuvoje indėliai išaugo rekordiškai. Bet investuotojai, suvokdami, kas atsitiks atidarius ekonomikas, vertina potencialų augimą į priekį. Ir jau dabar daro savo investicijas.
Biržos reikalai
Buvau atsitraukęs nuo akcijų biržos. Prieš keletą metų bandžiau pažiūrėt – apyvarta keliasdešimt tūkstančių, nėra ką veikti. Dabar smagu – dienos apyvarta jau siekia ir 4-5 mln. eurų. Reikia padėkot investuotojams, „Swedbank“ su savo komisinių (tiksliau, jų nebuvimo) politika.
Ką aš manau? Pirmiausia konkrečiai apie įmones kaip savininkas ir investuotojas. Žaliavos brangsta, reikia jas kiek įmanoma pirkti į priekį. Antra pusė – parduodamų produktų kainos. Vengti ilgalaikių kontraktų arba įtraukti į sutartis infliaciją (na, čia jau taip, infliaciniai reikalai).
Apskritai augant kainoms tikėkimės, kad įmonės sugebės išsaugoti maržas. Tada turėsim didesnius pelnus (kaip nagrinėta ir žurnale „Investuok“, šis aspektas yra ir didžiausia infliacijos rizika investuojantiems į įmonių akcijas). Kita pusė – pinigų masė pakankamai didelė. Manau, akcijų įverčiai, daugikliai augs. Jei orientavomės į 7 EBITDA daugiklius, ar nepereisim prie 9–10? Gal 8–10 P/E (kainos ir pelno santykis) atrodo didelis, bet paimkim JAV 21 daugiklį ir suprasime, kad tai nėra jau tiek daug. Ypač, kai nėra kur dėti pinigų.
Dar vienas finansinis niuansas. Jei vietoj investuotojo, kuriam norima grąža yra 15 proc., rasime investuotoją, kurį tenkina 7,5 proc., akcijų kaina augs 100 proc..
Kadangi, kaip rašiau, esu matęs, kaip pinigai pavirsta popieriukais, pirmoje metų pusėje apsidairiau mūsų akcijų biržoje.
Akcijos biržoje dažniausiai kainuoja 20 proc. daugiau, nei perkamos ir parduodamos nebiržinės kompanijos. Lietuvoje kainos vidurkis už įmonę sukosi apie 7 EBITDA daugiklį minus skolos. Biržoje matau kompanijų įverčius mažesnėmis kainomis. Ir nors negalėčiau paveikti jų veiklos, kai daugiklis 4 EBITDA, kaip nepirkti?
Praeitais metais įsitraukiau į „Grigeo“ valdybos veiklą. Jei tik galiu, įsigyju įmonių, kurių veikloje dalyvauju, akcijų. Kaip valdybos nariui tai, aišku, padaryti sunkiau. Yra trumpas laikas, kai žinai informacijos tiek, kiek žino rinka. Tada perki greitai ir brangiai. Bet vieša informacija apie „Grigeo“ matoma visiems. Visų akcijų kaina – daugiklis tuo metu buvo 4 EBITDA. Pinigai – 18 mln. minus 7 mln. skolų (2021 m. sausio 1 d. duomenys). Įmonė, kuri gamina einamą produktą, vartojamą kiekvieną dieną.
Kainos dabar jau šiek tiek didesnės, bet panašių kompanijų yra ir daugiau. Kada žiūrėjote vertinimus arba skaitėte analitikų prognozes?
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – kaip apsisaugoti nuo infliacijos? Šiais laikais aplenkti infliaciją, o ypač tą, kurios galime sulaukti netolimoje ateityje, gana nelengvas uždavinys. Kaip šią problemą spręsti smulkiajam investuotojui?
NT rubrikoje svarbiausia tema – NT nuomos klausimai – naujausios tendencijos, kainos, kontingento pokyčiai, pasikeitę įpročiai, grąžos požiūriu patrauklios lokacijos ir didėjanti konkurencija.
Aktualijose apie tai, kad randasi vis daugiau ženklų, jog centriniai bankai vis rimčiau svarsto jau gana netolimoje ateityje mažinti pinigų kiekį ekonomikose – mažinti supirkimo programas, o gal net didinti palūkanų normas. Kokią tai gali turėti įtaką ir kokių sprendimų turėtų imtis investuotojai?
Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: apie plačiai nuskambėjusį „Robinhood“ išėjimą į biržą, pirminį akcijų platinimą – kuo pasižymėjo šios pastaruoju metu ypač linksniuojamos kompanijos žygis į biržą? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas ypač dosnus – kaip savo portfelius po vasaros performavo profesionalūs investuotijai ir investicijų valdytojai?
Investuotojo dienoraštyje – infliacija ir akcijų kainos – kodėl kai daugelis jau pradeda įtikėti laikina infliacija, infliacijos baubas pasiruošęs grįžti su trenksmu? Ir kaip koreguojamas Ž.Speteliūno S&P500 akcijų indekso scenarijus?
Investavimo strategijose – apie „vienaragius“ – analizė, vertinimo logika – kaip ir kada patrauklu įsigyti jų akcijų, investavimo procesas ir rizikos.
Sutelktinis finansavimas – apie situaciją paskolose – mastai auga, palūkanos mažėja.
Požiūryje kalbiname apribotos rizikos fondo „Covalis Capital“ ekonomistą P. Kunčiną – apie tai, kaip dorotis su nuolat besikeičiančiomis bėdomis ir iššūkiais.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
