Praėjusią savaitę valstiečiai įregistravo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma galimybė senatvėje leisti iš pensijų fondo pasiimti vienkartinę pensijų išmoką, jei fonde sukaupta nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Aiškinama, kad per mėnesį gaunamos periodinės išmokos yra per mažos ir nepagerina gyvenimo kokybės.

Šis klausimas aktualus maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tiek asmenų jau suėjo pensinis amžius ar liko keli metai, o jų pensijų fonduose sukaupta suma siekia vidutiniškai 4500 eurų. Per metus, tikėtina, ši suma perkops 5 tūkst. eurų ribą.

Sulaukia daug skundų

Galimybę leisti pensijų dalyviui pasirinkti, gauti vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką praėjusią savaitę įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai. Pagrindinis iniciatorius Seimo narys Algimantas Dumbrava kaip vieną pagrindinių tokio siūlymo motyvų nurodo – gyventojų skundus.

„Žmonės ateina su prašymais, skundžiasi, kad išėję į pensiją sukaupia, pvz., 6 tūkst. eurų ir negali vienu sykiu visos sumos atsiimti. Labai guodėsi, kad dabar jiems priklauso periodinė išmoka – po 20 eurų, bet žmonėms reikia ką nors pasitvarkyti gyvenime, jų tai neguodžia. Ir šiame 5-10 tūkst. eurų intervale jie norėtų turėti alternatyvą – gauti vienkartinę išmoką“, – Delfi aiškina A. Dumbrava.

Tokios idėjos kritikai sako, kad gyventojai, iškart gavę didesnes sumas pinigų, su jais elgiasi neracionaliai, tad vėliau gali likti ant ledo. Tačiau Seimo narys pažymi, kad kalbama ne apie dideles pinigų sumas.

„Sutinku, kad ir toliau liktų anuitetas nuo 10 tūkst. eurų. Manau, tai yra teisinga. Tačiau sumos, mažesnės nei 10 tūkst. eurų, tikrai žmonėms senatvei labai nepagelbės (periodinėmis išmokomis – Delfi). Kita vertus, manau, nereikia žmonių laikyti neišprususiais, jie tikrai žino, kaip savo pinigais pasinaudoti. Juolab kad tai – jų pinigai, tad jie turėtų teisę juos atsiimti, galėtų patys pasinaudoti ligos atveju arba savo vaikams padėti, įsigyti gyvenamąjį būstą“, – kalba jis.

Vertina dvejopai

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narys Jonas Dirginčius laidoje „Delfi tema“ sakė šį siūlymą vertinantis dvejopai.

„Viena vertus, reikia žiūrėti, ko mes tikimės ateityje. Konstituciškai asmens pinigai, sukaupti II pakopoje, yra asmens nuosavybė, vertimas pirkti anuitetą yra vertimas pinigus naudoti, perkant draudimo paslaugą, nes anuitetas iš esmės yra draudimo paslauga. Kodėl būtinai tam tikrai daliai, kodėl ne visiems? Kita vertus, valstybė ilgą laiką prisidėjo prie kaupimo, atliko įmokas, tad logiška, kad valstybė turi galimybę daryti įtaką tų pinigų panaudojimui.

Be to, kai tiek spaudoje pranešimų, kad gyventojai pinigus atidavė telefoniniams sukčiams, kai mūsų dauguma žmonių yra menkai finansiškai raštingi, jie gali nelogiškai pasielgti su savo pensijos išmoka“, – sako J. Dirginčius.

Siūlymą vadina populistiniu

Pensijų fondų valdytojų pozicija šiuo klausimu – panaši. Kaip sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, šis siūlymas labiau kvepia populizmu nei realia pagalba žmonėms.

„Pirmasis kylantis klausimas – kokią problemą sprendžiame? Koks šio siūlymo galutinis tikslas? Jeigu pažiūrėtume į tai, kad žmogus gali pasiimti savo sukauptus pinigus iš karto ir juos išleisti čia ir dabar, reiktų galvoti, kas po to seka. Tikėtina, kad po to žmogus pats ateis į valstybę, plačiąja prasme, prašyti vienokios ar kitokios paramos, nes jo pensija bus mažesnė. Atitinkamai tada malkomis ar paslaugomis, periodinėmis pašalpomis bus finansuojamas žmogus. Reikėtų savęs paklausti – ar tikrai mes tuo keliu einame?

Kitas variantas – jei sakome, kad galime leisti žmogui pasiimti 10 tūkst. eurų iš II pakopos jo pensijos sąskaitos, galėtų būti toks populistinis klausimas – tai gal ir iš „Sodros“ leiskime pasiimti 10 tūkst. eurų? Juk irgi žmogus mokėjo mokesčius, įmokas, yra jo sąskaita, įvairūs vienetai. Kodėl tada iš ten neleidžiame? Tokia diskusija vestų į populistinį kelią. Mes daugiau pasisakome už tęstinumą. Po 2-3 metų vėl keisti sistemą, kol dar nepamatėme didesnio efekto, yra galbūt neatsakinga“, – laidoje kalbėjo T. Gudaitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tie patys politikai sau prieštarauja: „Dabar pakeitimus teikia valstiečiai, kurie prieš tuos pačius trejus metus balsavo ir nešė šią pensijų reformą kaip vieną iš savo esminių pokyčių ir patys visi balsavo už tokį sprendimą. O dabar būdami opozicijoje patys sau prieštarauja.“

Tadas Gudaitis

Lazutka: mokamos sumos – nereikšmingos

Ekonomistas profesorius Romas Lazutka palaiko tokį siūlymą. Anot jo, pirmiausia pensijų sistemą reikėtų keisti į privačią, t. y. nebefinansuojamą iš valstybės biudžeto. Tuomet žmonės esą galėtų laisviau atsiimti pensijos pinigus bent jau tam tikrais atvejais. Ekonomisto vertinimu, periodinės išmokos ir anuitetai šiuo metu yra nereikšmingi.

Prieš metus „Sodra“ pradėjo teikti centralizuotą pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą. Nuo to laiko pensijų anuitetų fondo klientais tapo beveik 500 gyventojų, kurie, be senatvės pensijos, kas mėnesį vidutiniškai gauna 67 eurų išmoką.

„Ką reiškia tie 67 eurai per mėnesį tiems, kurie sukaupę per 10 tūkst. eurų ir perka anuitetą? 67 eurai jų „Sodrinėje“ pensijoje bus kokie 7 proc., nes jei jie tiek sukaupė (per 10 tūkst. eurų – Delfi), tai reiškia, kad jų algos buvo didelės, tai jų „Sodros“ pensija bus ne vidutinė, ne 400 eurų, o kokie 800 eurų. Tai ką reiškia 67 eurai prie 800 eurų pensijos?

Kurie sukaupė 5-10 tūkst. eurų, tai išvis atsiima po 20-25 eurų kas mėnesį. Tai irgi sumelė nereikšminga, o žmonės turi ką veikti su pinigais įvairiais gyvenimo etapais, ypač, kai priartėjama prie pensijos, žmonės lieka be darbo, turi skolų, išsiskiria ar reikia taisytis dantis. Tai žmogui laukti nelaimingų pinigėlių dar 10-20 metų, kai dabar neturi kaip sudurti galą su galu, nėra jokios prasmės. Apsaugos sistema vis tiek lieka Sodrinė, o iš antros pakopos nieko neišėjo, reikia pripažinti. Centrinės Europos šalys viena po kitos tai pripažįsta, liko tik Latvija ir Lietuva, kurios dar keletą metų pasikankins“, – komentuoja R. Lazutka.

Maža to, jo teigimu, ilgainiui mažės ir antrosios pensijų pakopos išmokų vertė: „Dalina po 25 eurus, kurių vertė santykinai krinta, lyginant su algomis, „Sodros“ pensija. Prie „Sodros“ pensijos vėliau bus toks šnipštas.“

Profesorius pažymi, kad šiuo metu žmonės suinteresuoti, kad jų pinigai neperkoptų 5 tūkst. eurų, nors turėtų būti atvirkščiai: „Žmonės skundžiasi, uždirbo vidutines algas, per 17 metų sukaupė per 4 tūkst. eurų, ir kai peržengia 5 tūkst. eurų ribą, nebegali jų atsiimti. Todėl žmonės meldžiasi, kad jie tik neaugtų, nors turėtų būti suinteresuoti, kad pinigai didėtų, būtų didesnė grąža.“

Romas Lazutka

Tą pačią sumą vertina skirtingai

Kalbėdamas apie minimą 20 eurų išmoką pensijų fondų valdytojų atstovas pažymi, kad tai – žemiausia riba, vidutinės išmokos siekia daugiau.

„Politikai tikriausiai moka skaičiuoti, bet jie atsiremia į pačią mažiausią ribą. Apie 20 eurų išmoką kalbama, jei sukaupiama apie 5000 eurų. Tačiau mes matome faktą, kokias periodines išmokas gauna žmonės, kurie sukaupę 5-10 tūkst. eurų, tai kalbame apie 35 eurus ir daugiau. Taigi vidurkis tikrai didesnis. Netiesa, kad daugelis gauna 20 eurų.

Tai daug ar mažai? Pasižiūrime į „Sodros“ pensiją, tai ir politikai, ir mūsų senjorai labai džiaugiasi, kai vidutinė pensija padidėja, tarkime, nuo 415 iki 440 eurų, padidėjimas – 25 eurai. Ar šie pinigai nereikšmingi? Manau, kad reikšmingi. Kartais tą pačią pinigų sumą pradedame vertinti labai skirtingai. Taigi toks argumentas niekinis“, – sako T. Gudaitis.

Argumentas, kad 20 eurų per mėnesį nėra ženkli suma, tad kaupiančiajam reikia atiduoti iškart iki 10 tūkst. eurų, nes taip jis galės pagerinti savo gyvenimo kokybę, J. Dirginčiaus nuomone, yra niekinis: „Žmonės, sukaupę daugiau, natūraliai gauna didesnę pensiją. Tarkim, jie sukaupia ne 10, o 30 tūkst. eurų, jie gaus papildomai 60 eurų, tai jiems lygiai taip pat tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės.“

„Įsivaizduoju, kad „Sodra“ sprendžia savas problemas. Jai tikriausiai finansiškai nenaudinga administruoti mažas sumas. Bet kalbant apie visos reformos tikslą, mokėti ne vienkartinę išmoką, o periodinėmis, mano galva, tai turėtų būti išlaikoma“, – priduria jis.

Logiškiau vienkartines išmokas dalinti daugiau sukaupusiesiems

Kaupiančiųjų atstovo teigimu, logiškiau būtų vienkartines išmokas išdalinti daugiau pinigų sukaupusiems gyventojams.

„Kaupiu, tinkamai įvertinu visas rizikas, ir tarkim, užauga 50 tūkst. eurų. Man šių pinigų niekas neatiduos, bet žmogui, kuris nesistengia, galbūt nelogiškai priima sprendimus ir nesukaupė 10 tūkst. eurų, jam tuos pinigus atiduos.

Sakyčiau, kad turėtų būti atvirkščiai: tiems, kurie daug sukaupia, palikime, tarkime, 10 tūkst. eurų, kuriuos (valstybė – Delfi) dalins, o likutį galime atiduoti. Jei aš daug sukaupiau, kodėl valstybė galvoja, kad nelogiškai elgsiuosi su savo pinigais? Valstybė atiduoda žmonėms, kurie nesikaupia 10 tūkst. eurų, ir tikisi, kad tie žmonės neištaškys pinigų, o kažką naudingo su jais padarys pensijai. Manau, kad turi būti atvirkščiai“, – sako J. Dirginčius.

„Jei galvojame, kad žmonės protingi ir sugeba patys tvarkyti savo finansus, tada, manau, reikėtų visą sumą jam atiduoti“, – priduria jis.

Paklausus, kaip įvertinti „protingumo“ kriterijų arba žmonių finansinį raštingumą, pašnekovas įvardija vieną iš būdų – vertinti turto deklaracijas.

„Apie 25 metus esu vadovas. Jei ta suma, kurią sukaupiau, nesudaro tam tikro procento mano viso valdomo turto, tai logiškai mąstant, trečdaliu savo pinigais pasirūpinsiu neblogiau nei likusiais dviem trečdaliais ir mokėsiu juos valdyti. Bet jei mano turto deklaracijoje – nuliai, ir neturiu kitų turto galimybių, tada valstybei yra rizika, kad, jei aš pražaisiu pensijos pinigus, reikės mane šelpti“, – pažymi pašnekovas.

Mato nedaug tikimybių, jog siūlymas bus priimtas

Anot R. Lazutkos, šis siūlymas Seime galimybių neturi, tačiau politikams jaučiant didėjantį spaudimą iš pensijos sulaukusių gyventojų šis klausimas esą bus iškeltas per kitus rinkimus.

„Aišku, bus atmesta, kadangi tai siūlymas iš opozicijos, bet ir šiaip ši valdžia nežada nieko keisti. Per kitus rinkimus, ko gero, bus dienotvarkėje šis klausimas, kuri partija pasigaus, gaus daug rėmėjų. (...) Galėčiau lažintis, kad panaikins šį ribojimą, nes skundų vis plauks, jų bus masės“, – prognozuoja ekonomistas.

T. Gudaitis pritaria, kad daug šansų dabartiniame Seime tokiam siūlymui nėra: „Reikia palaukti. Tačiau drįsčiau teigti, kad kadangi tai registruoja opozicija, ir tikrai esame girdėję iš ministerijos, ministrės Monikos Navickienės ir Lietuvos banko, kad toks pasiūlymas nėra racionalus, sakyčiau, kad tikimybė, kad toks pakeitimas bus priimtas, nėra didelė. Bet palaukime.“