Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 5 proc.

Lyginant su 2020 metų rugpjūčiu, šalyje labiausiai pabrango kitos pašto paslaugos (64 proc.). Kaip patikslino Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė, tokį smarkų padidėjimą galėjo lemti tai, kad nuo 2021 metų liepos 1 dienos Europos Sąjungoje pasikeitė mažos vertės siuntų siuntimo taisyklės.

„Dėl to pradėtas taikyti mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių tarptautinės pašto siuntos administravimo mokestis“, – sakė ji.

Brangstanti energija

Net 39,9 proc. per pastaruosius metus pabrango gamtinės dujos. Trisdešimtuke galime rasti ir daugiau su energija susijusių prekių.

Tai 34,1 proc. pabrangęs kitas kietasis kuras, 25 proc. brangę suskystintieji angliavandeniliai (butanas, propanas ir kt.), kiti asmeninių transporto priemonių degalai (22,6 proc.), dyzeliniai degalai (19,9 proc.), benzinas (18,2 proc.), anglys (13 proc.).

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad tokius skaičius pirmiausia lemia žemas bazės efektas.

„Kainos lyginamos su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, o tuomet pasaulio ekonomika dar nebuvo išsikapsčiusi iš šoko, kurį sukėlė pandemija. Taip gauname gana didelius augimus procentine išraiška. Taip yra analizuojant, pavyzdžiui, naftos kainą.

Tačiau kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, dujų, kainos yra išaugusios iki rekordinių aukštumų. Čia lemia jau ne tik bazės efektas, jos jau yra aplenkusios prieškrizinį lygį. Tai lemia ir geopolitiniai dalykai, nes Rusija sumažino dujų Europai tiekimą. Oficialiai ruošiamasi naujam žiemos sezonui, bet iš tikrųjų manoma, kaip taip siekiama paspausti Europą“, – „Delfi“ sakė jis.

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas pastebėjo, jog dujos yra pabrangusios ir dėl išaugusios paklausos šiluminėse elektrinėse.

„Buvo sausa ir nevėjuota vasara didžiojoje Europos dalyje. Dėl to pagaminome mažai vėjo ir vandens elektrinėse. Dėl to turime kūrenti dujas. Atitinkamai elektros kaina yra labai didelė, Baltijos šalyse taip pat. Dujų kainų stabilizacija priklausys nuo žiemos šaltumo. Bus įdomu stebėti, kaip Europa į tai reaguos. Dujų atsargos yra puspilnės, todėl gali būti „karšta“, jei žiema bus šalta“, – sakė Ž. Mauricas.

Tarp labiausiai brangusių prekių ir paslaugų yra kelios susijusios su transportu. Tai vairavimo kursai, vairavimo testai, vairuotojų pažymėjimai ir transporto priemonių techninės būklės tikrinimas, pabrangę 18 proc.

Taip pat – keleivių vežimas traukiniais, pabrangęs 15,3 proc.

„Transporto srityje nemažą dalį galėjo turėti paklausos sumažėjimas. Vis tiek ribojimai ir gyventojų nenoras naudotis viešuoju transportu pandemijos metu skatina ieškoti išeičių. Viena jų, kaip sumažinti nuostolius, yra pakelti kainą. Kitas dalykas yra darbuotojų darbo užmokesčiai. Jie įeina į paslaugų sritį“, – apie šią sritį kalbėjo Ž. Mauricas.

Meistrą sunku net prisikviesti

Kitą labiausiai brangusiųjų prekių ir paslaugų dalį sudaranti sritis susijusi su nekilnojamuoju turtu.

Dažytojų paslaugos per metus pabrango 13,6 proc., kiti baldai ir būsto reikmenys – 11,9 proc., santechnikų paslaugos – 11,8 proc., kitos būsto priežiūros ir remonto paslaugos – 11,3 proc., apšvietimo įranga – 10,6 proc., elektrikų paslaugos – 10,4 proc., nevarikliniai smulkūs įrankiai – 10,2 proc.

Ž. Mauricas komentavo, kad paklausa šioje srityje yra tiesiog milžiniška praktiškai visame išsivysčiusiame pasaulyje.

„Ši krizė paskatino didesnio, erdvesnio būsto paiešką. Dėl to statoma labai daug individualių namų, automatiškai labai daug darbuotojų nusiurbiama į tą rinką. Įmonės negali rasti darbuotojų mokėdamos net ir labai solidžius atlyginimus. Vis tiek niekas neina, nes gali daugiau uždirbti individualių namų statybos srityje. Tiesa, ten daug šešėlio.

Atitinkamai žmonės tuos namus ir butus įsirenginėja. Kiti galbūt neperka, bet atsinaujina butus. Kai daugiau laiko praleidi namuose, automatiškai pamatai trūkumus“, – sakė jis.

Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, ši banga turėtų išsikvėpti.

„Kaip rodo Amerikos patirtis, – sakė jis. – Turėtų stabilizacija ateiti ir į Lietuvą. Kitų metų vasarą, kai jau nebebus ribojimų, visi pradės keliauti, restoranai, viešbučiai veikti, tada būstas nueis į antrą planą. Gali kainos pasikoreguoti, galbūt ir į neigiamą pusę. Priešingai nei trimituoja kai kurie NT vystytojai.

Tai tikrai konkurencinga rinka. Baldų gamintojų turime labai daug. Jei jie matys, kad paklausa krenta, tai ir kaina pasikoreguos.

Kalbant apie dabartines kainas, manau, jos gali būti didesnės nei skaičiuoja Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, statybose didele problema būna prisikviesti žmogų. Tarkim, reikia įsirengti vonios kambarį, vos ne maldauti turi, kad jis ateitų ir padarytų. Kitu atveju viso projekto negali priduoti.“

Iš TOP-30 dar nepaminėtos poilsio centrų, stovyklaviečių, jaunimo nakvynės namų ir panašios apgyvendinimo paslaugos (34,8 proc.), informacijos apdorojimo įrenginių pagalbiniai reikmenys (19,5 proc.), bulvės (15,4 proc.), kiti valgomieji aliejai (15,2 proc.), šviežios arba atšaldytos daržovės, išskyrus bulves ir kitus gumbavaisius (15,2 proc.), kiti mokesčiai ir paslaugos (14,4 proc.).

Per metus dar smarkiai pabrango žaislai ir švenčių reikmenys (14,3 proc.), kitų asmeninių daiktų taisymas (13,4 proc.), fotografų teikiamos paslaugos (13,3 proc.), šviežias, nenugriebtas pienas (12 proc.), pradinis ugdymas (ISCED-97 1 lygmuo) (11,6 proc.), muziejai, bibliotekos, zoologijos sodai (10,9 proc.) ir apmokamo namų ūkio personalo paslaugos (10,5 proc.).