„Jungti medienos ir baldų kainas, tai – ieškoti priklausomybės tarp praskrendančių gandrų ir vaikų gimimų skaičiaus“, – sakė jis.
Užsakymai auga
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2020 metų pradžios vartotojams parduodamų namų ūkio baldų kainos paaugo maždaug 8 proc. punktais, apšvietimo įrangos – 9 proc. p., kitų baldų ir būsto apstatymo reikmenų – 13 proc. p., o nuo šių metų skaičiuojamų sodo baldų – 17 proc. p.
Tuo pačiu laikotarpiu į Lietuva importuojami baldai pabrango maždaug 5 proc. p., o eksportuojamų baldų kainos iš esmės nepasikeitė.
Baldais prekiaujančios „Baldai1“ vadovas Pijus Makarevičius sakė, kad dėl pandemijos metu visame pasaulyje pasikeitusių žaliavų kainų ir tiekimo grandinių keitėsi ir baldų kainos bei pristatymo terminai.
„Tačiau mes stengiamės, kad šie pokyčiai būtų kuo mažiau juntami mūsų pirkėjams. Tam skiriame labai daug dėmesio: dalį tiekėjų, negalinčių užtikrinti prekių pristatymo laiku, teko pakeisti kitais. Su kitais stengiamės kuo dažiau apsikeisti informacija apie prekių kiekį – jei anksčiau tai darėme kasdien, dabar tai dažnai tikriname prekes sandėlyje minučių tikslumu.
Pastaraisiais mėnesiais stebime situacijos stabilizavimąsi – vasaros sezonas leido didžiajai daliai gamintojų susitvarkyti su prekių tiekimo terminais, todėl šiuo metu mes dar daugiau prekių galime pristatyti pirkėjams dešimtyje Europos šalių per kelias dienas“, – pasakojo verslininkas.
Jis pridūrė suprantantis, kad pirkėjams baldai yra labai svarbus pirkinys.
„Todėl stengiamės, kad jie jaustųsi saugūs. Suteikiame klientams galimybę atsiskaityti tik pristačius pirkinį į namus, taip pat leidžiame grąžinti įsigytus baldus per 12 mėnesių nuo pristatymo. Kartu investuojame tam, kad užtikrintume kuo geresnį vartotojų aptarnavimą: štai Vengrijoje atidarome iki šiol didžiausią savo sandėlį, į kurį investuojame 1 mln. eurų. Jo įrengimas padės sumažinti prekių pristatymo laiką 2–3 dienomis. Kartu pavyks sumažinti kaštus bei kainą galutiniams vartotojams, nes siuntos iš skirtingų tiekėjų visoje Europoje bus konsoliduojamos“, – pasakojo P. Makarevičius.
„Ikea“ Lietuvos rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė komentavo, kad koronaviruso sukelta pandemija ir daugelyje šalių taikomi saugumo reikalavimai bei karantino ribojimai į namų gyvenimą atnešė pokyčių, kurie Lietuvoje aktualūs iki šiol.
„Namuose praleidžiame daug daugiau laiko negu bet kada anksčiau, namai tapo daugiafunkce erdve, kurioje vis dar dirbame, leidžiame laisvalaikį ir užsiimame savo hobiais, susitinkame su artimaisiais ir draugais, daugiau gaminame ir pan. Didesnis dėmesys namams atitinkamai lėmė ir didesnes investicijas, siekiant susikurti patogesnes ir patrauklesnes gyvenamąsias erdves. Lietuvos gyventojai sprendimų ieškojo ir virtuvėms, ir gyvenamiesiems, vaikų, darbo kambariams, ir lauko erdvėms. „Ikea“ atlikti tyrimai parodė, kad karantino metu itin išaugo poreikis turėti savo lauko erdvę, susikurti patogią darbo vietą, pomėgių vietą namuose ir kt.
Siekdami kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių „Ikea“ parduotuvėje užtikriname kasdien žemas kainas. Mūsų tikslas yra rinkoje pasiūlyti žemiausią kainą funkcijai, t. y. kad pirkėjas rastų mažiausios kainos sprendimą, kai jam reikia valgomojo stalo, kėdės, lentynos ar kito sprendimo namams“, – dėstė ji.
J. Juodzevičienė pridūrė, kad šiuo metu dėl pandeminės situacijos pasaulyje dalies produktų tiekimas yra sutrikęs.
„Kita vertus, kiekvienas pirkėjas ras sau reikalingą sprendimą, nes „Ikea“ specialistai, lankytojui neradus vienos ar kitos konkrečios prekės, iš plataus kone 9 tūkst. produktų asortimento pasiūlo artimas alternatyvas. Rudens sezono metu tarp populiariausių pirkinių rikiuojasi virtuvės, miegamojo baldai, tekstilė ir aksesuarai, taip pat vaikų kambario baldai bei darbo stalai, kėdės“, – sakė ji.
Baldus gaminančių „Vilniaus baldų“ vadovas Jonas Krutinis sakė, kad šiuo metu baldų rinka, kaip ir daugelis kitų, susiduria su iššūkiais.
„Tačiau tuo pačiu mus džiugina paklausa, kurią augina optimistiniai vartotojų lūkesčiai. Žinoma, pandemija vis dar trukdo įprastinį darbą ir dėl jos įtakos mes, kaip ir visi, susiduriame su tiekimo grandinės nesklandumais. Be to, situacija žaliavų rinkoje ir toliau išlieka įtempta, nes daugelio jų pajėgumai pilnai apkrauti“, – pasakojo jis.
Baldų gamyklos vadovas teigė, kad šiuo metu jų užsakymai yra pastoviai augantys.
„Jais rūpinasi puiki didesnė nei 800 kolegų komanda, kuri per pastaruosius metus išaugo daugiau nei 150 narių. Tiesa, reikia pripažinti, kad specialistų paieška tampa vis sudėtingesnė. Tą nulėmė ir pandemija, ir besikeičianti šalies demografinė padėtis. Mes proaktyviai vertiname situaciją ir prisitaikome prie naujų iššūkių bei pasikeitusios padėties – nauji darbuotojai mus atranda dėl įvairialypės komunikacijos bei suteikiamų privalumų ir naudų tapus „Vilniaus baldų“ darbuotoju – pradedant nemokamu transportu į darbą, maitinimu ir baigiant galimybe mokytis vidinėse akademijose bei kilti karjeros laiptais bendrovės viduje“, – „Delfi“ dėstė J. Krutinis.
Stebi kainų šuolį
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas V. Jonutis pastebėjo, kad medienos rinka yra svyruojanti ciklais.
„Tačiau šiuo metu stebimas nemažas medienos žaliavos kainos šuolis. Lyginant su prieš tai buvusiu 2018 metų pabaigos kainos piku, medienos kaina šiuo metu yra 35 proc. didesnė. Šis kainos pokytis yra siejamas su nekilnojamo turto bumu bei išaugusiu poreikiu baldams, remontui ir kita“, – tvirtino jis.
Pašnekovo teigimu, tolimesnes medienos žaliavos kainas reikėtų prognozuoti stebint NT rinkos aktyvumą – ar ji toliau bus tokia aktyvi ir tęsis dabar jaučiamas medienos žaliavų trūkumas.
„Medienos aukcionuose konkurencija juntama, tačiau šiuo metu nevyksta dideli medienos aukcionai, tad sakyti, jog paklausa neįprastai išaugusi negalima, bet nėra ir rinkos atvėsimo ženklų“, – nurodė V. Jonutis.
Savo ruožtu valstybės valdomos Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė papasakojo, kad mediena tiekia pagal ankščiau sudarytas ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes sutartis jose numatytais kiekiais, kainomis ir terminais.
„Šiuo metu stebime stabilią medienos pardavimo situaciją, tačiau su išaugusiu poreikiu dėl ribotos paklausos pasaulinėje rinkoje.
Šiuo metu prekiaujame medienos sortimentais, kurių kainos buvo nustatytos pagal gegužės – birželio mėnesiais vykusių 2021 metų antrojo pusmečio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti rezultatus.
Jame medienos pardavimo kainos vidutiniškai padidėjo 43,5 proc., palyginus su 2021 metų pirmojo pusmečio aukcionu pusmetinėms sutartims sudaryti. Atkreipiame dėmesį, kad atskirų sortimentų kainos keitėsi nevienodai, pavyzdžiui, labiausiai brango spygliuočių ir lapuočių tarrąsčiai, atitinkamai 58,7 proc. ir 54,8 proc., drebulės (57,9 proc.), pušies (50,6 proc.) ir eglės (49,4 proc.) pjautinieji rąstai. Malkų kaina didėjo 35,4 proc., 0,7 proc. krito beržo pjautinųjų rąstų kaina.
Vidutinė žaliavinės medienos pardavimo kaina 2021 metų antrojo pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti buvo 63,8 euro už kietmetrį (ktm) ir lyginant su 2021 metų pirmojo pusmečio aukciono vidutine žaliavinės medienos pardavimo kaina 44,5 euro/ktm, padidėjo 19,3 euro/ktm, o vidutinė miško kirtimo liekanų pardavimo kaina, kuri buvo lygi 12,2 Eur/ktm, lyginant su 2021 m. I pusmečio aukcione buvusia 9,6 Eur/ktm kaina, padidėjo 2,6 Eur/ktm arba 27,3 proc.“, – dėstė jis.
Kaip žinia, kietmetris, tai – medienos tūrio apskaitos vienetas, medienos kiekis, be tarpų užpildantis 1 kubinio metro erdvę. Juo matuojamas medynų, medžių stiebų, rąstų (daugiau kaip 2 m ilgio padarinių, daugiau kaip 3 m malkinių) ir kito medienos sortimento tūris.
„Reikia pažymėti, kad šis kainų padidėjimas yra vienas iš didžiausių per pastaruosius kelerius metus. Medienos tiekimas iš valstybinių miškų jau keliolika metų yra mažai kintantis ir stabilus. Tačiau pastebime, kad medienos paklausa yra išaugusi bei nemažėja ir prognozuojame, kad 2021 ir 2022 metais bus didelės medienos paklausos laikotarpis.
2021 metų antrojo pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti dalyvavo 260 medienos pirkėjai. Iš dalyvavusių pirkėjų aukcioną laimėjo ir įgijo teisę sudaryti sutartis 149 pirkėjai, iš jų 9 užsienio dalyviai. Kaip matosi iš pateiktų duomenų, konkurencija buvo gana didelė, dėl ko ne visiems pirkėjams pavyko įsigyti medienos. Mes jiems užtikriname stabilų medienos tiekimą“, – sakė V. Kaubrė.
Paaiškino savikainos sudėtį
Savo ruožtu medienos produkcijos gamintojus ir prekybininkus vienijančios „Lietuvos medienos“ vadovas R. Beinortas patarė tiesioginės koreliacijos tarp medienos kainų ir vartotojams parduodamų baldų kainų neieškoti.
„Baldų kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje“, – sakė jis.
Dėl to R. Beinortas išsamiau papasakojo apie vidinę baldų gamybos virtuvę.
„Pirmiausia, turėtume kalbėti apie konkrečius baldus. Jie gali būti visuomeniniai arba buitiniai. Tada – minkšti, kieti baldai. Tada gali būti virtuviniai, miegamojo, svetainės. Dar yra baldai, pagaminti Lietuvoje, ir importiniai.
Pavyzdžiui, stale yra ne tik medienos, o daug žaliavų. Pirmiausia, reikia pažiūrėti, iš ko stalas pagamintas, ar iš drožlių plokštės, ar iš medžio masyvo. Iš masyvo gaminamų baldų šiandienai Lietuvoje yra labai nedaug. Tikrai aukštos kokybės, tinkamos baldų gamybai medienos Lietuvoje praktiškai neužauga dėl klimatinių, biologinių dalykų. Raudonmedis, iš kurio daromi išskirtiniai baldai, į Lietuvą įsivežamas. Tai labai retas atvejis šiandien, anksčiau dar būdavo. Taigi, tai daugiausiai importiniai baldai. Apie juos galime nekalbėti.
Kalbant apie Lietuvoje gaminamus baldus, masyvą galime padėti į šalį. Yra šiek tiek pušies masyvo gaminamų baldų, bet ir tai epizodiniai dalykai. Dauguma baldų Lietuvoje gaminama iš baldinės plokštės. Ji gaminama iš technologinės medienos“, – pasakojo R. Beinortas.
Pašnekovas patarė įsivaizduoti medį. „Jis yra kūgio formos, į viršų plonėjantis, eliminavus šakas ir apie jas nekalbant. Jei medį nupjauname ir jį supjaustome rastais, suskersuojame, tada pats vertingiausias rastas yra pirmas nuo kelmo. Tai – pjautinasis rastas, kaip taisyklė, pats brangiausias. Tai lentpjūvių žaliava, iš jų gaminamos lentos, tąšai ir t. t.
Pati viršūnė (galas) yra technologinė mediena arba medienos perdirbėjų žargonu šnekant, tai malkos. Pačios žemiausios kokybės ir kainos žaliava. Iš jo nieko daugiau padaryti negalime, tik sudeginti. Taigi, buvo sugalvotas dalykas maždaug 1950–1970 metais, daromos baldinės plokštės.
Lietuvoje turime du veikiančius plokštynus – Kazlų Rudoje ir prie Naujosios Akmenės. Jie gamina plokštę, iš kurios daromi korpusiniai baldai: sekcijos, virtuvės, stalviršiai, biuro baldai ir pan. Tiesa, ta plokštė yra apdailinama, niekas jos grynos neduoda. Ji apklijuojama arba natūraliu medienos lukštu, arba įvairiomis sintetinėmis dangomis, imituojančiomis medienos dangą. Apklijuotos plokštės į Lietuvą gana daug įvežama“, – pasakojo specialistas.
R. Beinortas sakė, kad Lietuvoje yra tik du baldų fabrikai, kurie dirba nuo apvalaus rasto.
„Fabrikai perka plokštę ir iš jos daro baldus. Didžioji dalis yra importuojama. Ta plokštė, kuri pagaminama Lietuvoje – taip, jos kaina priklauso nuo to, už kiek pavyksta nusipirkti medienos. Lietuvoje du kartus per metus vyksta medienos pardavimo aukcionai. Pastarasis įvykęs gegužės mėnesį.
Vis dėlto, negalime apibendrintai sakyti, kad medienos kaina buvo tokia ar kitokia. Parduotuvės mėsos skyriuje irgi būna plakatai su kiaulės ir karvės atvaizdu. Jos suskirstytos į dalis, o jos turi pavadinimus: kumpis, nugarinė, išpjova ir pan. Atitinkamai jos turi savo kainas ir taip mes suskersuojame rastą“, – sakė jis.
Kaip jau sakė V. Kaubrė, malkų kaina šiemet didėjo 35,4 proc. Tačiau R. Beinortas pridūrė, jog šiandien viena pagrindinių gaminio savikainos dalių yra darbas.
„Mes iš pigios darbo jėgos šalių zonos jau esame pasitraukę prieš kelerius metus. Žinoma, nemenką dalį sudaro ir žaliavos, tačiau jų yra gana daug. Plokštė yra tik viena iš jų. Ten yra ir cheminės medžiagos, klijai, lakai, metalas naudojamas, audiniai ir t. t.
Kokia yra dalis priklauso tiek nuo baldo, tiek nuo jo gamintojo. Pavyzdžiui, kėdžių gamyboje labai daug medienos išpjaustoma, daug atsimeta į atliekas. Dėl to čia žaliavos sudaro ženklią dalį, bet iš atliekų dar gali būti pagaminti, tarkim, kaiščius, kabliukus.
Iš vienos pusės, ta mediena galėjo eiti į šiukšlių kibirą, katilinę, o dabar kažkas padaryta. Tai kabliuko savikainoje žaliava bus nulinė. Taigi, reikia žiūrėti į įmonę, apibendrinimų daryti negalima“, – sakė asociacijos vadovas.
Buvo atpigę
R. Beinortas „Delfi“ dar aiškino, kad maždaug 2019 metais visą Rytų Europą buvo užpuolę žievėgraužiai vabalai, o vienintelis būdas su jais kovoti – miške pastebėjus apkrėstą medį, jį kuo greičiau nupjauti ir išvežti.
„Tokiu būdu Europoje susidarė 80 mln. kubinių metrų medienos pasiūla. Ten vos neprimokėdavo lentpjūvėms, kad jos greičiau pasiimtų žaliavą ir iš jos kažką darytų. Tada kainos krito drastiškai, todėl šios dienos kainas lyginti su anomis nėra korektiška“, – sakė jis.
Pašnekovas dar aiškino, kad šiemet kainas išpūtė ir Lietuvoje apsipirkę latviai.
„Lietuvoje, bene vienintelėje visoje Europoje, medieną gali nusipirkti bet kas. Išėjo taip, kad po karantinų, kai visi pamatė, kad reikia žaliavos – konkrečiai suveikė latviai. Latviai patys daugmaž susitvarko su kainomis, medienos perdirbėjai ją gauna gana palankiomis kainomis. Eilinė Latvijos įmonė savo žaliavų portfelį susiformuoja 75–80 proc. Tada 15 proc. metinio kiekio prisipirkti kur nors yra labai svarbu, tada jiems kaina yra absoliučiai nebesvarbi.
Jie gali mokėti milijonus, nes kai susiformuosi visą portfelį, didesnė kaina bendrame kiekyje ištirpsta. Atsitiko taip, kad jie gegužę atvažiavo į aukcioną ir drastiškai sukėlė kainas. Tuo metu vidutinė kvadratinio metro kaina Latvijoje buvo 70–80 eurų, Lietuvoje jie sukėlė iki 120–130 eurų“, – dėstė jis.
