Šiemet du asmenys gali gauti tokią pačią pensiją – pvz., po 300 eurų. Tačiau kitąmet, jei bus įgyvendinta SADM siūloma reforma, vienam ši pensija paaugs net iki 446 eurų, o kitam – vos iki 323 eurų. Labiau pensija augs tiems, kurie dirbo itin trumpai, bet galbūt uždirbo daugiau, o mažiausiai keisis pensija tiems, kurie ilgą laiką dirbo už nedidelį atlyginimą.

Pirmuoju pavyzdžiu asmuo dirbo tik 15 metų, bet gavo atlygį, siekiantį daugiau 3 vidutinius mėnesinius atlyginimus (VDU). Antruoju atveju pensija beveik nesikeistų tam, kuris net 36 metus dirbo už pusę vidurkio siekiantį atlyginimą (šiuo metu – apie 676 eurai popieriuje).

„Delfi“ skaičiuoklė parodo, kad labiausiai pensijos didės tiems, kurie dirbo minimalų 15 metų terminą, gerokai mažiau pensijos keisis ilgo stažo savininkams.

Už vidutinį atlyginimą dirbęs asmuo, jei įmokas „Sodrai“ temokėtų 15 metų, kitąmet gautų nebe 155 eurų, o beveik dvigubai didesnę 284 eurų pensiją. Tiek šiuo metu gauna beveik dvigubai ilgiau, 27 metus, už vidurkį dirbę asmenys.

Pats minimaliausias kriterijus gauti senatvės pensijai – 15 metų dirbti už minimalų atlyginimą. Šiemet toks asmuo gautų 122,6 eurų pensiją, o kitąmet, jei liktų esama tvarka, jis gautų 130,8 Eur, bet jei būtų įgyvendinta reforma – jau 247,3 eurus. Pensijos pokytis kone dvigubas –116 eurų.

Tie žmonės, kurie už minimumą dirbo itin ilgai, pvz., 50 metų, gali tikėtis, kad pensija dėl reformos pasikeis 4 eurais. Tiesa, jie dabar gauna didesnę pensiją – 409 eurus, daugiausia dėl didesnio stažo. Tik mokėję išskirtinai dideles įmokas ilgo stažo savininkai gali tikėtis kelių dešimčių eurų prie pensijos – maksimaliai prisidėtų 44 eurai, jei uždarbis siekė ar viršijo 5 vidutinius mėnesinius atlyginimus per mėnesį.

Skaičiuoklės prielaidos: „Delfi“ pateikiama skaičiuoklė yra tik teorinė ir supaprastinta – skaičiuoklėje pateikiamas tik orientacinis galimos pensijos įvertis pagal pateiktą ministerijos pasiūlymą. Kiekvieno pensijos gavėjo pensiją „Sodra“ apskaičiuoja individualiai, atsižvelgdama į to asmens pajamas, stažą, ir tuo metu galiojusius reikalavimus, pvz., būtinojo stažo, pensinio amžiaus – šie rodikliai keičiasi kasmet. Galutinių sprendimų dėl pensijos keitimo dar nėra.

Skaičiuoklėje daroma prielaida, kad asmuo visą stažą gavo stabilią apskaitos vienetų dalį, jo atlyginimas keitėsi taip pat, kaip ir vidutinis šalies atlyginimas, o pensija apskaičiuota nustatytais 2021 ir 2022 metų būtinojo stažo dydžiais ir prognozėmis.

Ties 5 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) pajamomis pasiekiamos pensijos lubos – daugiau pensija didėti nebegali.

15 metų stažas yra minimalus, kurį surinkus pretenduojama gauti senatvės pensiją – šio stažo nesurinkus, mokama šalpos pensija, pašalpos.

Į skaičiuoklę nėra įtrauktos priemokos mažų pensijų gavėjams – šios priemokos jau dabar gali būti reikšmingos, o kitąmet jų neliktų. SADM pateikia pavyzdį: žmogus, kuris turi 20 metų stažą, gauna vieną 240 eurų pavedimą, iš šios sumos tik 140 eurų yra jo pensija, o 70 eurų – mažų pensijų priemoka. Didelę dalį šios priemokos gali keisti siūlomas mažų pensijų didinimas. Todėl realus pensijos padidėjimas kitąmet gali būti mažesnis už skaičiuoklėje nurodomą skaičių.

„Sodros“ mokamą pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji pensijos dalis. Pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, įgytų apskaitos vienetų, arba taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeinama į pensiją.

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. 1 taškas įgyjamas, jei per metus sumokama tiek pensijų įmokų, kiek jų apskaičiuojama nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

SADM, pasirodžius skaičiuoklei, pasidalijo vertinimu, kad nereikėtų „vien izoliuotai lyginti „kaip būtų be reformos“ ir „kaip bus su reforma“, kadangi reikėtų vertinti visumą – kokias pensijas gyventojai gauna šiuo metu, kiek pridėtų indeksavimas, o kiek planuojama pertvarka.

Reforma siekiama pridėti gaunantiems mažiausias pensijas, tačiau kilo ažiotažas

Anksčiau Vyriausybėje ministrė Monika Navickienė pristatė du esminius siūlomus pokyčius: suvienodinti bazinę pensijos dalį visiems, nepriklausomai nuo to, ar jie turi sukaupę būtinąjį stažą, o taip pat „Sodros“ rezervus nukreipti į individualios pensijos dalies didinimą – artimiausiais metais pensijas indeksuoti sparčiau, nei dabar numatyta įstatyme. Ministrė aiškino, kad esamomis ekonominėmis aplinkybėmis nėra efektyvu ir prasminga laikyti didelius „Sodros“ rezervus.

Pajamų pertekliaus panaudojimas leistų įgyvendinti visą eilę lrv nuostatų, pradedant nuo mažiausių pensijų artėjimo prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, baigiant santykinio skurdo situacijos pokyčiu.

Foto: DELFI / Audrius Solominas

„Pritaikius šį modelį trims metams į priekį, sistema taptų skaidresnė ir teisingesnė, nes mes paties pensijų indeksavimo mechanizmo, kuris veikia nuo 2018 m., keisti iš esmės nesiūlome, jis yra geras“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji aiškino, kad visiems būtinojo stažo neturintiems asmenims suvienodinta bendroji pensijos dalis vestų prie didesnio universalumo ir socialinio teisingumo. Tuo metu individualioji dalis „įgis vis daugiau svorio, tuo būdu stiprindama įmokų ir išmokų tarpusavio ryšį“.

„Didžiausią poveikį matytume mažiausioms pensijoms ir daugiau įmokų mokėjusiems asmenims. (…) Šio modelio pagalba ženkliai sumažėtų pagyvenusių žmonių skurdas. Jau 2022 m. numatoma įtaka – 24,5 proc. rodiklis, nes be siūlomų priemonių rodiklis būtų 29 proc.“, – tikino ministrė.

Kaip pertvarkos naudą M. Navickienė įvardijo ir tai, kad nebereikėtų mokėti priemokų mažų pensijų gavėjams.

Tokie siūlymai sulaukė nemažai kritikos. Ekonomistas Raimondas Kuodis abejojo, ar sąžininga visiems, nepaisant įgyto stažo, mokėti viso dydžio bazinę pensiją (šiemet nustatyta 198,29 euro). „Tyliai, ramiai, vidury migrantų krizės „gyvulių ūkis“ ir kitas šešėlis iš valdžios gali gauti daugiamilijardinę dovaną. Iš esmės visi gaus bazinę pensiją, dzin, kiek metų mokėjo ar ne“, – dėstė ekonomistas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai aiškino, kad didelį stažą turintys asmenims pensijų augimas liktų – ryšys tarp įmokų ir išmokų būtų išlaikytas. Tačiau skaičiavimai rodo, kad skirtumai tarp itin mažų ir didesnių pensijų mažėtų reikšmingai – daug sparčiau augtų trumpą stažą sukaupusių ir mažas įmokas mokėjusių asmenų pensijos.

„Radikalus pensijų padidėjimas mažą stažą turintiems žmonėms yra ryškus vienų metų efektas dėl pasikeitusios formulės, tai nėra visos reformos poveikis. 2023 ir tolimesniais metais šiems apie 70 tūkstančių žmonių pensijų augimas dėl labai menkos individualiosios pensijos dalies bus beveik tik toks, kiek didės bazinė pensija“, – „Delfi“ paaiškino SADM.

SADM pridūrė, kad įgyvendinus šią reformą, turintieji ilgą stažą vėliau matys didesnį pensijų augimą nei tie, kurie ilgo stažo neturi – tai vyks eilę ateinančių metų.

SADM skaičiavo, kad jau kitąmet bazinių pensijų didinimas atsieitų 49 mln. eurų senatvės pensininkams ir 18 mln. eurų. Neįgaliesiems. Tuo metu individualios pensijos didinimas kitąmet kainuotų 70 mln. eurų iš „Sodros“ teigiamo einamųjų biudžetinių metų rezultato.

Premjerė Ingrida Šimonytė palaikė siūlomą reformą vertindama, kad ji leistų „vienu ypu truputėlį sulyginti situaciją mažiausioje pajamų kategorijoje“, bet tuo pačiu metu išlaikyti ryšį tarp sumokėtų įmokų, karjeros ilgio, ir gaunamos pensijos.

„Yra gera proga pataisyti kai kurias problemas sistemoje, tai yra, pačių mažiausių pensijų, ir tą padaryti taikliau, nei sparčiau indeksuodami bazinę pensiją. Pačios formulės pakeitimas leistų tam, kas yra mažiausia pensija, truputėlį labiau priartėti prie to, ką mes laikome minimaliu vartojimo poreikių dydžiu, ir sakome, kad žmogui daugiau mažiau tiek pinigų reikia, kad jis bent minimaliai poreikius patenkintų“, – per pasitarimą kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Reformą užtarė ir Finansų ministrė Gintarė Skaistė: „Turi sprendimai būti daromi vien tam, kad mes senatvės galėtume laukti be baimės ir manyti, kad savo piliečiais galime pasirūpinti taip pat, kaip ir kitos išsivysčiusios vakarietiškos valstybės“.