Į sąskaitą – tik 286 eurų pensija, o susidūrė su problemomis: bankas reikalauja įrodyti, kad neplauna pinigų

Bankų reikalavimai užpildyti klausimynus dėl pinigų plovimo prevencijos ima kelti rūpesčių neįgaliesiems ar kitiems asmenims, kurie negali naudotis internetu. Į „Delfi“ kreipęsis vyras piktinasi, kad reikalavimai absurdiški – jis tegauna 286 eurų neįgalumo pensiją, kas labiau galėtų įrodyti, kad pinigų jis neplauna. Tačiau bankai paaiškina, kad anketos privalomos visiems klientams be išimties. Tiems, kurie negali anketų pateikti internetu, siūloma bandyti spręsti klausimą telefonu.

Į „Delfi“ kreipęsis skaitytojas Mikas skundžiasi iš savo banko gautu registruotu laišku.

„Bankas ir valdžia akivaizdžiai mato, kad į mano banko sąskaitą įeina tik „Sodros“ mokama neįgalumo pensija. Aš neturiu internetinės bankininkystės, jokie kiti pinigai į sąskaitą neįeina ir neišeina. Kokia dar fizinio asmens anketa? Koks dar terorizmas ir pinigų plovimas iš 286 eurų neįgalumo pensijos? Tegul jie ten galvas išsiplauna su tokiais įstatymais ir tokia tvarka!“ – piktinosi vyras.

Jam nesuprantama, kodėl reikia pildyti ir reguliariai atnaujinti klausimyną. Vyras nurodė, kad klausimynas susijęs su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija.

„Bankui nusispjauti, kad pandemija. Bankui nusispjauti, kad žmogus neįgalus. Bankui nusispjauti, kad į sąskaitą pervedama tik pensija. Bankui nusispjauti, kad žmogus gyvena rajone ir, kad pasiekčiau banką, reikia važiuoti 2 autobusais. Bet reikia registruotis ir vykti pildyti kažkokią anketą – nes Lietuvoje visi yra potencialūs teroristai ir pinigų plovėjai, kol neįrodyta priešingai“, – tūžo Mikas.

Jis teigia nenorįs įrodinėti, „kad nėra kupranugaris“. Vyras mano, kad jei banko matomų duomenų pakanka suprasti, kad žmogus neužsiima galimu terorizmo finansavimu ar plovimu, nevyksta jokios panašios finansinės operacijos, kam dar reikalingos tokios anketos.

„Žmogus gauna pensiją – žmogus bankomate ją nusiima. Atstokit nuo niekuo dėtų žmonių, biurokratai neraliuoti! Kodėl vyksta toks absurdas?“, – stebėjosi skaitytojas.

Be anketos bankai gali sulaukti sankcijų

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė paaiškina, kad bankai klientus apklausinėja ne šiaip sau.

„Kliento anketa pirmą kartą pildoma prieš atidarant sąskaitą banke, o vėliau yra periodiškai atnaujinama, kad būtų užtikrinta, jog visi joje esantys duomenys yra teisingi. Tai nėra bankų sugalvota iniciatyva – pareigą pažinti savo klientus finansų bei kredito įstaigoms nustato Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Jo nesilaikantys bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą“, – paaiškina E. Čipkutė.

Principas „Pažink savo klientą“ yra vienas iš finansų sektoriaus išskirtinumų bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sudėtinė dalis, nes surinkta informacija padeda identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.

„Nereikėtų traktuoti prašymo atnaujinti informaciją asmeniškai – tai procedūra, privaloma visiems be išimties finansų bei kredito įstaigų klientams, kurių Lietuvoje yra per 3 mln. Ją galima palyginti su keleivių patikra oro uoste – nors, pirkdami kelionės bilietą, pasirenkame kryptį, nurodome savo vardą ir pavardę, išvykimo terminale specialistai privalo patikrinti kiekvieno keliaujančio asmens dokumentus, bagažą ir pan.“, – paaiškina bankų atstovė.

Ji paaiškina, kad bankai individualiai nustato, kaip reguliariai reikia atnaujinti duomenis, ir dauguma Lietuvos bankų apie artėjantį terminą atnaujinti anketos duomenis praneša likus vidutiniškai 3 mėnesiams iki termino pabaigos. Tačiau kartais gali pasitaikyti situacijų, kai atnaujinti duomenis reikia greičiau – tuomet klientai informuojami elektroniniu paštu arba telefonu, taip pat – žinute interneto banke.

„Suprasdami šios pareigos svarbą, bankai siekia užtikrinti, kad klientams ši procedūra būtų kuo paprastesnė. Atnaujinti anketą galima interneto banke, klientų aptarnavimo centre, skaitmeninių bankų atveju – ir mobiliosiose programėlėse. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šiuo metu apie 70 proc. bankų klientų anketas atnaujina internetu. Suprantama, pasitaiko įvairių individualių situacijų, be to, koronaviruso pandemija dar labiau skatino ieškoti būdų jas greitai ir efektyviai spręsti nuotoliniu būdu“, – dėsto E. Čipkutė.

Nesant galimybės pildyti anketos internetu, ji siūlo pasiskambinti telefonu ir pasitarti: „LBA narių duomenimis, apie pusę telefonu besikreipusių klientų klausimų pavyksta išspręsti nuotoliniu būdu ir į skyrių atvykti nė nebereikia“.

Ji pabrėžė, kad atnaujinti kliento anketą reikia ne tik tuomet, kai to prašo bankas, bet ir kaskart, kai pasikeičia gyventojo duomenys, pvz., kontaktiniai duomenys, su mokesčiais ar pinigų srautais, dalyvavimu politikoje susijusi informacija.

„Dėl renkamų duomenų pobūdžio automatizuotas jų rinkimas iš oficialių duomenų bazių nebūtų tinkamas būdas, mat dalis informacijos, kurią bankai privalo rinkti ir atnaujinti, nėra kaupiama, kita – neprieinama finansų įstaigoms. Be to, kai kurie klausimai yra specifiniai, susiję su konkretaus banko sąskaitų ir kitų paslaugų naudojimu“, – paaiškino E. Čipkutė.

Lietuvos bankas siūlo ieškoti bendros kalbos, o neradus – kreiptis

Lietuvos banko Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Reda Stanytė paaiškina, kad visi finansų rinkos dalyviai privalo tinkamai pažinti savo klientą ir vykdyti kliento dalykinių santykių stebėseną – to reikalauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Bankai ir kitos finansų įstaigos yra įpareigotos užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs.

„Tiesa, teisės aktai konkrečiai nenurodo, kiek, kokios informacijos ir kokiu periodiškumu finansų įstaigos kiekvienu atveju turi kliento prašyti, o vėliau šią informaciją atnaujinti, t. y. paliekama nuspręsti pačioms finansų įstaigoms, vertinant konkretaus kliento riziką“, – teigia R. Stanytė.

Ji paaiškina, kad didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką keliančių klientų informacija turi būti renkama ir atnaujinama dažniau ir didesne apimtimi (pavyzdžiui, kliento prašant pateikti papildomus dokumentus ir informaciją), o mažesnės rizikos klientų pažinimo informacija gali būti atnaujinama rečiau ir mažesne apimtimi.

„Atsakymus į kliento pažinimo klausimus turi pateikti pats klientas, kadangi viešuose registruose apie asmenis, ypač fizinius, yra tik bendrinio pobūdžio duomenys, todėl tik pats klientas gali pateikti detalesnę reikiamą informaciją apie jo gaunamas pajamas, vykdomą veiklą, atsiskaitymus ir pan.“, – dėsto Lietuvos banko atstovė.

Tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja finansų įstaigų informaciją apie klientą surinkti būtent klausimynų (anketų) forma.

„Tai praktikoje plačiausiai naudojama priemonė (įskaitant ir dėl patogumo vartotojui), tačiau finansų rinkos dalyvis gali reikiamą informaciją surinkti ir kitais būdais, atsižvelgdamos į jau į turimą informaciją apie klientą, jo veiklos istoriją, kitus faktorius (kaip fizinė galimybė susisiekti su banku ir pan.)“, – paaiškina R. Stanytė.

Lietuvos banko žiniomis, dauguma klientų finansų įstaigų anketas pildo internetu – tai paprasčiausias ir greičiausias būdas pateikti informaciją. Tačiau galimos ir išimtys iš taisyklių, jei anketos internetu pateikti nėra galimybės.

„Nuolat akcentuojame, kad valdydami riziką finansų rinkos dalyviai turi taikyti priemones, kurios būtų proporcingos rizikai kiekvienu individualiu atveju. (…) Siūlytume šiuo atveju pačiam klientui susisiekti su finansų įstaiga ir paaiškinti padėtį, siekiant ieškoti sprendimų ir alternatyvų, kad klientas galėtų pateikti informaciją. Jeigu bendros kalbos rasti nepavyktų – kreiptis į Lietuvos banką“, – siūlo R. Stanytė.