Savo ruožtu Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis sakė, kad klaidos dažniausiai susijusios su senomis ir ilgai pradelstomis skolomis.
„Gali būti taip, kad pradinis kreditorius perduoda ne visai tikslią informaciją apie skolą, ir tas patalpintas įrašas „Creditinfo“ vėliau yra tikslinamas, atsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau tai būtų daugiau išimtis, nei taisyklė“, – sakė jis.
Papasakojo kaip veikia
Apie tai, kaip skolų išieškojimo įmonės, galimai neturėdamos realios reikalavimo teisės į skolininką, pranešė apie tariamą asmens skolą „Creditinfo“ „Delfi“ papasakojo advokatas Dominykas Vanhara.
„Skola ten gali kaboti neribota laiką ir sunkinti asmens gyvenimą“, – įspėjo jis.
Advokatas paaiškino: „Kai „Creditinfo“ kabo tavo skola, negausi nei paskolos iš banko, nei, tiesa sakant, nelabai gausi ir sutarties su mobiliojo ryšio operatoriumi ar televizijos paslaugų teikėju. O jei dar dirbi versle, tuomet iš viso prastai – niekas tau nenorės duoti prekių ar paslaugų be pilno avansinio apmokėjimo, niekas nenorės su tavimi turėti kitokių rizikos verslo santykių“.
D. Vanhara įtarė, kad kadangi skolos dydis nėra labai didelis, daug kas gali nuspręsti, jog būtų paprasčiau tokią tariamą skolą apmokėti, o ne kreiptis į advokatą dėl pažeistų teisių gynimo.
„Siunti asmeniui vekselį su daugiau nei dvigubai padidinta net ir tariamos skolos suma, su atitinkamais grasinimais ir nepaaiškinant jokių tokio vekselio pasirašymo teisinių pasekmių. Jei kas nors dėl teisinio neišprusimo išsigąstų bei tokį vekselį pasirašytų – papuolė musė pas vorą į voratinklį“, – dėstė jis ir paaiškino, kad jei asmuo tokį vekselį pasirašytų, netektų galimybės teismine tvarka ginčyti tiek patį skolos faktą, tiek skolos dydį.
Todėl advokatas patarė gavus išieškojimo bendrovės reikalavimą pasirašyti vekselį – tokį vekselį pasirašinėkite tik tuomet, jei esate tikri, jog tikrai esate skolingi ir skolos suma yra tokia, kokia nurodyta vekselyje.
„Jei turite abejonių – kreipkitės į tokį vekselį atsiuntusį subjektą. Jis privalo jums pateikti visus duomenis tiek apie jūsų skolos dydį, tiek apie jūsų skolos faktą. Jei niekam skolingas nesijaučiate – nedelsiant kreipkitės į advokatą“, – nurodė. D. Vanhara.
Talpina turintys sutartį
„Creditinfo Lietuva“ atstovė D. Krikščiukaitė paaiškino, kad informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų skolas „Creditinfo“ skolų duomenų bazėje gali talpinti įmonės (kreditoriai), su „Creditinfo“ sudariusios sutartį dėl duomenų talpinimo.
„Tokia sutartis, be kitų dalykų, numato taisykles, kurių privalu laikytis talpinant informaciją apie skolas. Šios taisyklės apima pagrindinį duomenų talpinimo principą – į „Creditinfo“ skolų duomenų bazę gali būti talpinama tik teisinga ir pagrįsta informacija.
Esant abejonėms dėl informacijos teisingumo arba pagrįstumo, „Creditinfo“ turi teisę reikalauti, kad skolą siekiantis patalpinti kreditorius įrodytų, kad informacija yra teisinga“, – sakė ji.
Pašnekovė sutiko, kad klaidų gali pasitaikyti tiek dėl žmogiškojo faktoriaus, tiek dėl techninių aplinkybių.
„Paaiškėjus, kad „Creditinfo“ duomenų bazėje buvo patalpinta netiksli arba neteisinga informacija, tokia informacija nedelsiant koreguojama arba šalinama“, – pastebėjo ji.
Įsigytos skolos
Savo ruožtu M. Šlepetis pastebėjo, kad D. Vanhara kalbėjo apie situacijas, kai skolų išieškojimo bendrovė patalpina informaciją „Creditinfo“ duomenų bazėje apie skolą, kurią įsigijo iš trečiosios šalies, t. y., perėmė reikalavimo teisę ir tapo naujuoju kreditoriumi.
„Visų pirma, pabrėžtina, kad naujasis kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę (šiuo atveju – skolų išieškojimo bendrovė) turi informuoti skolininką apie kreditoriaus pasikeitimą. Tai yra privaloma pagal Civilinį kodeksą, kadangi tik atlikus informavimo veiksmą, naujasis kreditorius gali reikalauti skolos iš asmens. Todėl kaip taisyklė, pirmieji skolų išieškojimo veiksmai, perėmus portfelį, yra bandymai susisiekti su skolininku ir informuoti apie kreditoriaus pasikeitimo faktą.
Kartu su minėtu informavimu, skolininkui pranešama ir apie tai, kad neapmokėjus skolos per tam tikrą terminą, informacija apie ją gali būti patalpinta į „Creditinfo“. Duodamas terminas – ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų. Ir tik tuomet, praėjus mėnesio laikotarpiui, duomenų bazėje gali atsirasti įrašas apie skolą“, – paaiškino jis.
M. Šlepetis dar dėstė, kad šiame pranešimo laikotarpyje tiek skolų išieškojimo bendrovė tikrina duomenis ir dokumentus, gautus iš pradinio kreditoriaus, tiek pačiam skolininkui yra sudaroma galimybė aktyviai reaguoti ir vesti diskusijas dėl skolos padengimo arba pagrįstumo, jeigu jam kyla dėl to klausimų.
„Skolininkas tikrai gali reikalauti skolas pagrindžiančių dokumentų iš skolos išieškojimo bendrovės, jeigu jam kyla abejonių dėl skolos pagrindo, ir skolų išieškojimo bendrovė tokius dokumentus turėtų pateikti“, – sakė jis.
Asociacijos vadovas dar pastebėjo, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoriai neretai sudaromi dėl gana senų (ilgai pradelstų) skolų, su kuriomis pradinis kreditorius nebenori ar neturi resursų dirbti, todėl perleidžia skolas naujajam kreditoriui.
„Gali būti taip, kad pradinis kreditorius perduoda ne visai tikslią informaciją apie skolą, ir tas patalpintas įrašas „Creditinfo“ vėliau yra tikslinamas, atsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau tai būtų daugiau išimtis, nei taisyklė – skolų perleidimo sandoriai yra pakankamai įprasta praktika rinkoje, jie sudaromi nuolat; ir tiek skolų išieškojimo bendrovės atidžiai vertina perimamą informaciją, tiek pradiniai kreditoriai yra įsipareigoję užtikrinti jos teisingumą. Informacija yra perduodama automatiškai, iš įmonės sistemos, todėl klaidų tikimybė tikrai nėra didelė“, – sakė M. Šlepetis.
