Po ranka pasitaikė kreditinė
„Esu senas lojalus „Luminor“ klientas, iki tol neturėjau jokių nusiskundimų banko teikiamomis paslaugomis ar įkainiais. Šis atvejis mane išmušė iš vėžių“, – sako jis.
Vyras „Luminor“ banke turėjo dvi sąskaitas ir korteles – kreditinę ir debetinę. Kartą jam reikėjo keliolika tūkstančių eurų grynaisiais įnešti į kurią nors vieną iš šių sąskaitų. Kaip tikina, nebuvo svarbu, į kurią, tačiau po ranka pasitaikė kreditinė.
„Netikėtai kitą dieną atsidaręs kreditinės sąskaitos išrašą žiūriu, kad įvyko 300 eurų nurašymas mokesčiams. Kaip toje vietoje stovėjau, taip ir atsisėdau, kad lygioje vietoje tiek pinigų nebeliko.
Pradedu aiškintis, skambinu į banką, pasirodo, kad apie tokius įkainius buvau informuotas prieš tai, negaliu neigti, bet tai buvo masinis laiškas. Kai jie informuoja masiniu būdu apie pasikeitimus, prisipažinkite, kas nuo pradžios iki galo tuos talmudus skaito, permeti akimis ir viskas“, – pripažįsta Marius.
Įkainiai skiriasi net 10 kartų
Didžiausias kuriozas, anot jo, yra tai, kad šios paslaugos įkainiai skiriasi 10 kartų – naudojant debetinę kortelę mokesčiams atsieitų 0,2 proc., o kreditinę – net 2 proc.
„Kosminis įkainis, palūkanų tiek nemoka, o bankas tiek ima už įnešimą. Tuo metu įnešant pinigus į debetinės kortelės sąskaitą – 0,2 proc. Tai, sakyčiau, normalus ir suprantamas mokestis. O 2 proc. tai tikrai apčiuopiama suma, kurią vartotojas pajaučia iškart. Šiuo atveju 300 Eur, nuo 100 Eur sumos būtų 2 Eur, bet vis tiek tai nemaža suma. Jeigu bankas atskirai informuotų, pavyzdžiui, įdedant į bankomatą kortelę, tada susimąstytum arba būtum dar kartą informuotas“, – piktinasi pašnekovas.
Nors vyras ir buvo prieš kurį laiką informuotas apie pasikeitusius banko įkainius, tačiau žmogiška prasme jam nesuprantama, kuo skiriasi vienas plastiko gabaliukas nuo kito, t. y. kreditinė ir debetinė kortelė. Konkretaus atsakymo iš konsultantės telefonu jis taip ir negavo.
„Man paaiškino, kad tokie yra galiojantys vidiniai banko įkainiai. Ką čia toliau ginčysies, pasako kaip yra, ir viskas. Tačiau vėliau parašiau kreipimąsi, išdėstydamas visą situaciją. Po savaitės gavau atstatytus mokesčius, perskaičiavus debetinės kortelės grynųjų pinigų įnešimo koeficientą (0,2 proc.), ir skirtumą grąžino“, – pažymi jis.
„Sakytų, kad esu bjaurus, kad nenuleidžiu tokiais atvejais rankų, bet kita vertus, kai kreipiesi, iš banko yra postūmis – jie savo ruožtu grąžino pinigus. Tačiau vis tiek neaišku, kaip taip lygioje vietoje tavo piniginė gali paplonėti, tau net nežinant. Aš atsidariau sąskaitą ir pamačiau, kitas galbūt to net nepadarys ir nepastebės, kad nuskaitė tiek pinigų“, – atkreipia dėmesį jis.
„Luminor“: kreditinės nereikėtų painioti su debetine
„Luminor“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pirmiausia pažymi apgailestaujanti, kad klientas susidūrė su nepatogia situacija.
Ji paaiškina, kad priklausomai nuo kliento turimos kredito kortelės („Luminor Black“, „Luminor Visa Infinite“ ar jau nebeišduodamos „Visa Gold“ ir „Visa Classic“), nemokamai įnešama suma gali sudaryti 600 arba 1000 eurų. Tuo metu suma, viršijanti šiuos limitus, apmokestinama 2 proc. komisiniu mokesčiu.
Anot jos, kad būtų priskaičiuotas 300 eurų komisinis mokestis, klientas turėjo įnešti apie 16 tūkst. Eur grynaisiais. Jei jis grynuosius būtų įnešęs naudodamasis debeto kortele, tos pačios sumos įnešimas esą būtų kainavęs apie 30 eurų.
I. Baltrušaitienė atkreipia dėmesį, kad kredito kortelės nereikėtų painioti su debeto kortele, nes tai yra du skirtingi produktai. Skirtinga ir jų naudojimo paskirtis.
„Kredito kortelė suteikia galimybę bet kada pasiskolinti lėšų iš banko savo reikmėms, tačiau joje nereikėtų laikyti asmeninių lėšų. Tuo metu debeto kortelė yra pritaikyta kasdienėms vartojimo reikmėms ir jos kainodara tai ir atspindi – debeto kortele patogu atsiskaityti, įnešti ir išsiimti grynuosius pinigus. Per mėnesį į debeto kortelę nemokamai galima įnešti iki 2 tūkst. Eur, viršijus šią sumą būtų pritaikytas 0,2 proc. mokestis“, – pažymi banko atstovė.
Kaip sako, bankai kredito kortelėms ir su jomis susietoms sąskaitoms taiko kitokią nei įprastoms einamosioms sąskaitoms ir su jomis susietoms debeto kortelėms kainodaros politiką. Šia informaciją esą galima pasitikrinti bankų interneto svetainėse arba internetinėje bankininkystėje.
„Labai nuoširdžiai nerekomenduojame kredito kortelės naudoti kasdieniams mokėjimams ir atsiskaitymams – ji tam tiesiog neskirta“, – tikina I. Baltrušaitienė.
Bankomatai nėra pritaikyti įkainių skaičiavimui
Kalbėdama apie bankomatus ir informavimą juose, banko atstovė pažymi, kad jie nėra pritaikyti skaičiuoti įkainius.
„Konkrečios paslaugos komisinis mokestis priklauso nuo naudojamos kortelės tipo ir rūšies, nuo kliento pasirinkto paslaugų krepšelio kainodaros. Bankomatas tik išsiunčia duomenis kortelės emitentui, kurio bankinės sistemos atpažįsta konkretų klientą ir pritaiko konkrečius įkainius.
Kadangi kiekvieno kliento ir kortelės sąlygos yra skirtingos, tai pakankamai sudėtinga procedūra, kuriai nė vienas bankomatas nėra pritaikytas“, – aiškina „Luminor“ komunikacijos vadovė.
