Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjęs viešinti panevėžietis Ričardas, jo 76-erių uošvienė turi rimtų ligų, sunkiai vaikšto, todėl šeima nusprendė ją iš Ukmergės atsivežti gyventi arčiau dukters – į Panevėžį. Atsiradus jos buto Ukmergėje pirkėjui, netrukus vaikai senjorei surado ir vieno kambario butą Panevėžyje. Šį trečiadienį su SEB banku, kurio ilgametė klientė uošvienė ir yra, sutarta, kad moteris atvyks pervesti pinigus nusižiūrėto buto savininkui. Tačiau banke jų laukė nemalonus netikėtumas.

„Bankas paprašė pagrįsti šių pinigų kilmę, kitaip sandorio nebus. Bandėme aiškinti, kad sąskaitoje esantys pinigai gauti pardavus namus Ukmergėje. Pats bankas tą mato – pinigai buvo pervesti į tą pačią sąskaitą, paskirtyje nurodant jų kilmę. Vadinasi, bankas turėjo tikrinti ir jos buto pirkėjo pervedamų pinigų kilmę. Tada jie buvo legalūs, bet tris savaites pagulėję sąskaitoje tapo nebešvarūs?“ – banko politika stebisi panevėžietis.

Tokia paniava kilo dėl 23 tūkst. eurų – tiek pensininkė turėjo pervesti už Panevėžyje perkamą vieno kambario butą.

Kaltė automatiniam atsakikliui

Vienintelis įrodymas, tenkinantis banką, buvo ankstesnio būsto pardavimo sutartis. Pasak Ričardo, jie net nebūtų pagalvoję, kad ši sutartis tokia svarbi norint įsigyti kitą būstą. Didžiausia bėda, kad ją pensininkė buvo palikusi Ukmergėje. Banko darbuotojai nepasirodė amoralu neįgalią pensininkę iš Panevėžio varyti atgal į Ukmergę atsivežti sutarties. Juolab kad informacija apie parduotą būstą yra ir Nekilnojamojo turto registro bazėje bei prieinama vos keliais mygtuko paspaudimais.

„Iš Panevėžio į Ukmergę taip greitai nesulakstysime, o dar po vizito banke mūsų jau laukė notaras. Registruodamiesi į banką mes rašėme, kad sunkiai vaikštanti moteris atvyks pervesti pinigų už perkamą būstą. Jeigu yra kažkokios taisyklės, kad reikia įrodyti savo pinigų kilmę, gal apie tai reikia perspėti klientus? Dabar sulaukėme tik pasiteisinimo, kad atsakymus klientams ruošia automatinis atsakiklis“, – pasakojo Ričardas.

Puolė ieškoti notaro

Išsigelbėjimu tapo senjorei butą Ukmergėje parduoti padėjęs nekilnojamojo turto brokeris. Banko įkaitais pasijutę žmonės, neturėdami pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusio notaro Ukmergėje kontaktų, skambino brokeriui, jis surado notarą, o šis bankui išsiuntė nelemtos sutarties kopiją.

„Visa laimė, kad notaras buvo darbo vietoje, o ne išvykęs atostogų. O kas būtų tuomet? Pasirodo, tokių atvejų yra ir daugiau. Vienas pažįstamas pirko automobilį. Norėdamas už jį pervesti pinigus, susidūrė su ta pačia problema – bankas reikalavo įrodymų, kaip jis sutaupė pinigus tokiam pirkiniui. Žmogus aiškino, kad tik iš algos, pervedamos į tą patį banką. Kone valandą bankas tikrino, ar tikrai jis galėjo sutaupyti keliolika tūkstančių eurų“, – pasakojo Ričardas.

Anot panevėžiečio, visi jau atmintinai žino bankų dainelę, kad tik sąskaitoje esantys pinigai saugūs, o banko kortelėmis naudotis labai paprasta. Tačiau jo patirtis parodė, kad saugumu, kai pagrįsti prireikia kiekvieną sąskaitoje esantį eurą, nė nekvepia.

„Jeigu parduočiau savo automobilį, už kurį pirkėjas atsiskaitytų grynaisiais pinigais, gal, tarkim, dovanotais močiutės sutaupytais kojinėje, vadinasi, nebegalėčiau įsigyti kito, nes negalėčiau įrodyti, kad tai teisėtu būdu gautos pajamos. Dar kartą įsitikinau, kad pinigai banke – ne tavo, o banko, tad gal nereikia stebėtis, kodėl taip elgiamasi“, – sakė Ričardas.

Naujoji SEB banko būstinė
Foto: SEB

Privalo vykdyti įstatymus

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad bankas privalo žinoti, iš kur klientas gavo lėšų. Būtent teisės aktai banką įpareigoja tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones bei užtikrinti ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

SEB bankas vykdo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, didelį dėmesį skiria principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimui. Įstatymas įpareigoja finansų įstaigas vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių stebėseną, suprasti jų vykdomus sandorius bei pasirinkti tinkamas priemones klientų lėšų bei turto šaltiniams nustatyti ir patikrinti“, – komentavo banko atstovė spaudai.

Pasak I. Dauguvietytės-Daskevičienės, SEB bankas kiekvieną situaciją vertina individualiai ir prašo tik tokių dokumentų ar informacijos, kuri reikalinga konkrečioje situacijoje bei leidžia įsitikinti kliento lėšų ir turto kilmės teisėtumu. Poreikis klausti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas, įskaitant apie lėšų kilmę, gali kilti tiek klientui inicijuojant, tiek priimant mokėjimus.

„Konkrečios situacijos dėl konfidencialumo komentuoti negalime, tačiau prašant pagrįsti lėšų kilmę gali būti prašoma pateikti sandorį, kuris nurodomas kaip lėšų kilmės šaltinis, ir jo tikrumą pagrindžiančių dokumentų. Suprantame dėl to klientui galinčius kilti nepatogumus, jei šių dokumentų jis neturi pinigų pervedimo metu banko skyriuje, tačiau tokiu atveju banko konsultantai noriai bendradarbiauja ir padeda rasti tinkamiausią sprendimą“, – teigė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.