„Skirtingai nei senosios Europos šalyse, kur apie pusė milijonierių turtą paveldėjo, absoliuti dauguma turtingiausių Lietuvos žmonių jį uždirbo savo sukurtame versle ir tik pastaraisiais metais pradėjo atsitraukinėti nuo tiesioginio įmonių valdymo. Vieni parduoda verslus ar jų dalį plėstis nusiteikusiems konkurentams arba valdymą perleidžia vaikams. Pastaraisiais metais vis dažniau matome, kad verslus aktyviai perka profesionalūs valdytojai – privataus kapitalo fondai“, – sako „Orion Securities“ vadovas Alius Jakubėlis.
Kaip rašoma pranešime, besikeičiančias tendencijas finansininkai įžvelgia ir kalbėdami apie tai, kur savo lėšas investuoja turtingiausi Lietuvos žmonės – investavimą su partneriais į nekilnojamąjį turtą ar pinigų skolinimą už nemažas palūkanas kitiems verslininkams keičia investicijos į privataus kapitalo fondus, o aktyvų bendruomenių projektų rėmimą papildo neliečiamojo kapitalo mokslo ir akademiniai fondai.
Šiandien standartinė turtingiausiųjų investicija (angl. – a deal ticket) į vieną finansinį instrumentą siekia milijoną eurų, tačiau vis dažniau tokie sandoriai sudaro ir 5 ar 10 mln. eurų.
Mylimiausia lietuviška investicija – nekilnojamas turtas
„Prieš 20 ar net 10 metų buvo įprasta, kad visus uždirbtus pinigus verslininkai reinvestuodavo į savo verslo plėtrą. Kartais jie net neturėdavo nuosavų namų – visos lėšos eidavo vieninteliam verslui. Tai buvo augimo stadija, be kurios šiandien neturėtume stiprių, tarptautinių, pasaulinėje rinkoje sėkmingai konkuruojančių lietuviškų verslų“, – pastebi A.Jakubėlis.
O tie, kuriems nebuvo būtinybės visų lėšų investuoti į verslą, įprastai, kaip alternatyvą rinkdavosi mylimiausią lietuvišką investiciją – nekilnojamąjį turtą.
„Čia, matyt, veikia psichologija, – sako A.Jakubėlis. – Nekilnojamas turtas yra apčiuopiamas, matomas ir suteikia saugumo jausmą. Tai nusveria tokius minusus – sudėtingą likvidumą ar papildomus įsipareigojimus bankui, kurie neretai nugula ant pagrindinio verslo pečių“.
Į NT įprasta buvo investuoti vienam arba su verslo bendrasavininkais.
„Taip atsirado ne viena sudėtingos struktūros verslo grupė, kur nebegalėdavai iš karto pasakyti, kuris verslas joje pagrindinis, o kuris šalutinis. Pastaraisiais metais matėme atvejus, kai paveldint ar parduodant dalį turto tas atskyrimas vykdavo būtent taip – vienam nekilnojamas turtas, kitam – pagrindinis verslas“, – sako A. Jakubėlis.
Antroji pagal populiarumą investicija ilgą laiką buvo pinigų skolinimas kolegoms verslininkams, kuris generuodavo nemažą grąžą ir tokį pat nemažą galvos skausmą.
„Bankų sąlygos skolinant verslui Lietuvoje niekada nebuvo itin palankios, tad verslo plėtrai ar net apyvartinėms lėšoms dažnai pinigų tekdavo ieškoti pas kolegas verslininkus. Galima sakyti, kad funkcionavo savotiška alternatyvi finansavimo sistema. Tačiau nemažų palūkanų džiaugsmą ne vienam apkartino tai, kad skolininkai anaiptol ne visada galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, o tada prasidėdavo sudėtingas procesas, kurio pabaigoje lėšas atgaudavai anaiptol ne visada, o štai priešų atrasdavai neišvengiamai“, – pasakoja Orion vadovas.
3 per krizę išmoktos pamokos
Pokyčiai turtingiausiųjų šalies žmonių investavimo įpročiuose, pasak pašnekovo, atėjo prieš 5-6 metus ir nemaža dalimi buvo susiję su išmoktomis 2008-2009 m. krizės pamokomis.
„Atsigauti po finansų krizės prireikė ir laiko, ir jėgų, o atsigavus buvo įvertintos 3 svarbiausios pamokos“, – sako A. Jakubėlis.
Pirmoji – viską sudėjus į vieną tegul ir sėkmingą verslą, rizika išauga, todėl investicijas reikia diversifikuoti.
Antroji – viską valdant pačiam, paroje pradeda neužtekti laiko. Papildomos investicijos jo suvalgo tiek, kad nebelieka pakankamai pagrindiniam verslui. Todėl investuoti pradėta ne su draugais ar ilgamečiais verslo partneriais, o su tais, kurie turi patirties naujame verslo segmente. Atsiskyrė finansiniai investuotojai ir tie, kas plėtoja naująjį verslą.
Trečioji – investavimas irgi darbas, kurį verčiau patikėti profesionalams. Taip iš pradžių įmonių viduje atsirado žmonės prižiūrintys investicijas, o augant naujų kompetencijų poreikiams, atsirado pirmieji šeimos biurai (Family office- angl.k.), prižiūrintys vieno ar kelių verslininkų turtą. Alternatyvus sprendimas, kurį renkasi dažnas turtingiausiųjų šalies žmonių 500-uke esantis verslininkas, investavimas per įvairius fondus.
„Krizė turėjo ne tik finansinių, bet ir psichologinių pasekmių. Didelių, greitų ir rizikingų pinigų vaikymąsi pakeitė siekis pirmiausia išsaugoti esamą turtą, protingai išskaidyti investicijas. Investavimui keliami kiti tikslai – nebėra poreikio gauti kiekvieno objekto, į kurį investuojama kontrolinį akcijų paketą ar būtinai dalyvauti jo valdyme. Apskritai, daugelis turtingiausių žmonių, tų kurie 30 metų kūrė savo verslus, po truputį traukiasi iš aktyvaus dalyvavimo operatyviniame valdyme. Daugeliui jų įmonių vadovauja samdomi direktoriai, kitose vadovaujančias pozicijas po truputį užima vaikai“, – pasakoja A. Jakubėlis.
Ryškėja nauja „skaitmeninių milijonierių“ karta
Ateina ir nauja „skaitmeninių milijonierių“ karta – jauni, iki 40 metų amžiaus žmonės, į turtingiausiųjų sąrašus besiveržiantys iš skaitmeninio IT ar vadinamojo fintech verslo. Taip pat jauni žmonės, netikėtai pinigų uždirbę iš kriptovaliutų bangos.
„Jų investavimo įpročiai agresyvesni, labiau orientuoti į sritį, kurią gerai išmano – skaitmenines paslaugas. Jie greičiau priima sprendimus, linkę žaisti pasaulinėse rinkose, jie seka kur kas didesnį informacijos kiekį, gerai moka užsienio kalbas. Jie tokie, kokie daugelis turtingiausiųjų buvo prieš 20 metų – pasiryžę rizikuoti ir nepatyrę krizės pasekmių“, – naująją kartą apibūdina A. Jakubėlis.
Būtent jaunoji karta linkusi kurti ir vystyti naujas verslo idėjas (angl.k. – Start ups). Šiais laikais naują verslo idėją norintiems vystyti nesunku prisitraukti reikiamo finansavimo, nes į tokias įmones taikosi ir turtingi verslininkai, ir naujai besikuriantys specializuoti investiciniai fondai. Apskritai, investuotojai labiau linkę ieškoti naujų alternatyvų ir žvalgosi į pasaulinių įmonių IPO ar ieško galimybių investuoti į biržose dar nekotiruojamas bendroves kaip „Space X“, „Revolut“ ar „Robinhood“.
Investuoja ne po vieną ir ne tik dėl pelno
„Dalijimosi ekonomika įsiskverbė ir į turtingiausiųjų įpročius“, – tęsia pašnekovas, pastebintis, kad investavimas grupėmis – vadinamieji „Club deals“ – tampa dominuojantys. Ir ne tik tada, kai kalbame apie investiciją vardan pelno sau. Sėkminga investavimo strategija šiandien neretai siejama su parama, o tam tinkamiausias mokslo-akademinis sektorius.
Verslininkas Marius Jakulis Jason įkūrė 3,5 mln. eurų vertės MJJ fondą, kurio 10 proc. vertės kasmet skiriama teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, kurie gali ir nori prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Panašiu principu veikia ir neliečiamojo kapitalo Vilniaus universiteto fondas. Šiuo metu pinigus jam jau skyrė daugiau nei 700 žmonių, o fondo vertė viršija 2 mln. eurų. Fondo investicijų grąža yra skiriama Vilniaus universiteto reikmėms.
„Tai puiki pradžia ir ateityje matysime tik daugiau tokių puikių iniciatyvų. Linkiu sėkmingo investavimo ir kantrybės, nes ji būtina investuojant“, – sako A.Jakubėlis.
