„Manau, kad neišvengiamai infliacija turėtų paskatinti žmones susimąstyti, nes kol ji tokia žema, tai neatrodo dideli alternatyvūs kaštai. Kai infliacija didės, tai vienareikšmiškai paskatins (investuoti – BNS)“, – Baltijos šalių gyventojų investavimo tendencijų tyrimo pristatyme kalbėjo SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.
„Jeigu kyla infliacija, kyla palūkanos. Jeigu kyla palūkanos, kyla obligacijų palūkanos. Reiškia, kad atsivers šita turto klasė“, – pabrėžė jis.
Tačiau, anot jo, investavimas net ir per pandemiją, kai lietuviai turėjo mažiau galimybių leisti pinigus įprastoms veikloms ir sukaupė rekordines pinigų sumas, išliko pakankamai nišine veikla.
„Aktyviausiai jame veikia tie žmonės, kurie turi supratimą, ką su tuo daryti, ir imasi individualių vertybinių popierių prekybos. Matome nišą ir galimybę, norą ir viziją įtraukti žmones ne į spekuliavimą, o ilgalaikį investavimą, tai paversti tokia pat kultūra, kaip sąskaitų apmokėjimą – atidėti pinigus ir palikti juos ilgam laikotarpiui“, – sakė G. Milieška.
Tuo pat metu SEB atstovas pripažino, jog dalis pinigų, kuriuos gyventojai sukaupė per pandemiją, jai pasibaigus bus išleisti įprastoms veikloms, pavyzdžiui, kelionėms.
„Dalis atidėtų pinigų savo principu nėra ilgalaikiai, reikia priimti tą faktą“, – teigė jis.
SEB užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis yra investavę kiek daugiau negu pusė (52 proc.) apklaustųjų. Tai yra šiek tiek daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje.
Populiariausia investicija toliau išlieka nekilnojamasis turtas, apie 35 proc. respondentų nurodė, kad investuoja arba norėtų investuoti į NT.
Apie 20 proc. respondentų nurodėt investuojantys arba norintys investuoti į akcijas, įskaitant biržoje prekiaujamus fondus, apie 15 proc. – į obligacijas.
Kaip svarbiausius sulaikančius nuo investavimo veiksnius gyventojai nurodė nepakankamas santaupas, baimę prarasti pinigus, laiko ir žinių trūkumą.
Baltijos šalių gyventojų tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat LT“, kovą internetu apklaususi po 1 tūkst. respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Respondentų amžius – 18–74 metai.