Šešėlinėmis paslaugomis naudojosi beveik kas septintas

Atliktame tyrime respondentų buvo klausiama, ar jie karantino metu naudojosi paslaugomis, kurių veikla buvo draudžiama.

Nors didžioji dalis, 85 proc., teigė, kad ne, 15 proc., kas yra beveik kas septintas asmuo, tikino tokiomis paslaugomis naudojęsi, iš kurių 3 proc. teigė tai darę daug kartų, o 12 proc. – vieną kartą.

Kaip rodo apklausa, dažniau uždraustomis paslaugomis naudojosi moterys, didmiesčių gyventojai, jaunesnio ir vidutinio amžiaus, iki 45 m. asmenys.

Apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas tokius apklausos rezultatus vertino kaip „sveiko proto“ ir kaip gana tvarkingos ir atsakingos visuomenės rodiklius, tačiau sutiko, kad jei griežtas karantinas būtų buvęs pratęstas dar ilgiau, skaičiai būtų visai kitokie.

Paprašyti įvardinti, kokiomis paslaugomis „pogrindyje“ daugiausia žmonės naudojosi, didžioji dalis įvardijo grožio paslaugas, taip teigė 56,7 proc., sveikatinimo paslaugomis, tokiomis, kaip sporto klubai bei masažai, naudojosi 15 proc., restoranų ir barų paslaugomis – 5,6 proc.

Ignas Zokas

Neoficialiai teikiamomis paslaugomis naudojęsi gyventojai (15 proc. nuo visos visuomenės) buvo klausiami ir ar atlaisvėjus karantinui jie ir toliau naudosis galimybe paslaugas gauti „pogrindyje“.

Beveik 40 proc. teigė, kad to nebedarys, tačiau daugiau nei 50 proc. tikino esantis tam pasiryžę.

„Sakykime, beveik 40 proc. toliau yra nusiteikę visiškai grįžti iš „pogrindžio“, o ta grupė, kuri toliau ketina naudotis tokiomis paslaugomis, sudėjus ją, išeitų 55,3 proc., tai yra daugiau nei pusė arba kas antras jomis naudojęsis asmuo, arba 8 proc. nuo visos visuomenės“, – gautus rezultatus komentavo I. Zokas.

Tiesa, anot jo, visgi vertinant, kokią šalyje turime šešėlinę ekonomiką ir kiek žmonių pas mus dirba nelegaliai, gauti atsakymai bei rodikliai, pasak jo, yra visiškai normalūs.

„Be abejo, jų norėtųsi mažesnių, bet imant bendrą kontekstą, pats karantinas nesukūrė kažkokių ribojimų nepasitenkinimų bangų, kurios būtų dar griežčiau metusios žmones į šešėlį.

Manau, kad šis rezultatas nėra labai gąsdinantis. Jei karantino nebūtų, žmonės atrastų ir kitą priežastį naudotis paslaugomis šešėlyje ir darytų tą patį. O ši problema, vienokiu ar kitokiu mastu, egzistuoja visose šalyse“, – apibendrino jis.

„Spinter“ tyrimo metu iš viso buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Galima 3,1 proc. paklaida.

Kirpėjų atstovė: išbristi iš šešėlio greitai nepavyks

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė teigė sutinkanti, kad per karantiną veiklos šešėlyje mastas labai išaugęs.

„Bendrai manau, kad 2010 m. šešėlis Lietuvoje buvo apsivalęs, kada visi norėjo „baltų“ atlyginimų. Ir tikrai buvo smagu žiūrėti, kad viskas gryninasi, o dabar link to (šešėlio-red.) pastūmėjo tas visas nestabilumas, nes neaišku, kada iš kur kokie pinigai ateis, čia kalbu apie paramą iš valstybės.

Anksčiau, galbūt, tai darėme iš nežinojimo, dėl to, kad kūrėmės, nežinojome, kaip atrodys mūsų darbo vieta, tačiau šiai dienai žmonės viską patys daro sąmoningai“, – apie šalyje augantį šešėlį komentavo ji bei pridūrė, kad grožio sričiai reguliavimo trūko jau nuo pat Nepriklausomybės pradžios.

„<..> o šiuo metu visi dirba sau, žmonės pamatė, kad gali sėkmingai dirbti namie, nemokėti mokesčių. <...>

Kai tau yra labai blogai, tu prašai pagalbos, o kada jos nebesulauki, tu pradedi daryti „juodus darbelius“. Matyt taip ir nutiko.

Jolanta Mačiulienė

Žmonės suprato, kad nieko neišloš, o kada įkris 260 Eur parama, neaišku, tai kam jiems laukti, jei jie gali ir taip užsidirbti – svarstė ji bei pridūrė, kad nelegalus verslas būtent ir „išlenda“ tokiais kritiniais momentais, kaip šis.

„Labai blogai jaučiamės tie, kurie mokėjome mokesčius, kurie sėdėjome namie, nedirbome, kurie sulaukėme, kad ir tų mažų išmokų, pragyvenome, o kažkas puotavo maro metu“, – neoficialiai dirbusius karantino metu kritikavo J. Mačiulienė.

Pasiteiravus, ar karantinui švelnėjant, verslui ir grožio sektoriui po truputį pavyks išbristi iš šešėlio, asociacijos prezidentė teigė greitai to nesitikinti.

„Sunkiai. Kad kai kurie liks (šešėlyje- red.), tai aš tikrai neabejoju.

Nereikia būti labai protingu, kad pažiūrėjus į socialinę erdvę nematytum, kaip žmonės ruošiasi pirkti kirpėjų kėdes, mobilias plautuves. Nes jeigu aš kažkur turiu savo darbo vietą, tai kam man reikalinga ta kirpėjo kėdė ar kriauklė? Vadinasi, žmonės ruošiasi.

Tikrai nuoširdžiai tikiu tais žmonėmis, kurie nebeišgali išgyventi ir daro nusikaltimą ekonomikai, tvarkai. Ta juoda rinkodara yra ne vien tik Lietuvoje, bet visoje Europoje“, – sakė J. Mačiulienė.

Valstybei siūlo mažinti reguliacinę naštą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė Guoda Azguridienė tai pat komentavo, kad LLRI seniau vykdyti šešėlio tyrimai rodo, kad žmonės daug labiau linkę toleruoti šešėlinę veiklą arba ir patys ja naudotis, kai jų ekonominė padėtis pablogėja.

„Šiandien tai ne tik ekonominiai sunkumai, bet ir nuovargis dėl karantino, kuris taip pat blogina bendrą žmonių būklę ir koreguoja jų pasirinkimus.

Guoda Azguridienė
Foto: Įmonės nuotr.

Karantino apribojimai tiek verslų, tiek žmonių yra patiriami kaip reguliavimai, o reguliavimai kartu su mokesčiais ir yra pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda šešėlinės veiklos ir noras jomis naudotis.

Žmonės, kurie geriau supranta karantino prasmę, tikėtina, tos motyvacijos turės mažiau, tačiau tiems, kurie nesupranta arba nesigilina, karantino apribojimai gali atrodyti pateisinama priežastis nesilaikyti kitų prievolių ir imti veikti šešėlyje“, – kalbėjo G. Azguridienė.

Pasak jos, verslas, teikdamas paslaugas šešėlyje, labiau rizikuoja nei gyventojas, kuris jomis naudojasi, todėl būtent pastarųjų nusiteikimas yra svarbiausias.

„Visi supranta, kad atsisakius karantino apribojimų, didelė dalis paskatų veikti šešėlyje dings. Tačiau tikrai ne visos. Nuo pandemijos nukentėjo daug verslų ir daug gyventojų, jų ekonominė situacija pablogėjo, tad paskatos veikti šešėlyje yra didesnės nei, tarkime, prieš pandemiją.

Todėl yra labai svarbu, kad iš valstybės pusės būtų sparčiai mažinama biurokratija ir kita neprasminga reguliacinė našta, jokiu būdu nedidinami mokesčiai ar kiti įpareigojimai“, – sakė ji.