Skaičiuojama, kad paskutinį ketvirtį vidutinės pajamos „į rankas“ siekė apie 935 Eur.
„Skaičiuojant į rankas, vidutinės darbo pajamos taip pat didėjo apie 13 proc., kas sudarė apie 110 eurų. Skaičiuojame, kad vidutinės darbo pajamos „į rankas“ siekė apie 935 eurus“, – pažymi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Lyginant per visus 2020 metus, kiek pasikeitė darbo pajamos, skaičiuojama, kad vidutinės darbo pajamos išaugo 8 proc., kai 2019 m. jis siekė 9 proc.
„Matome, kad augimas išliko panašus ankstesniems metams“, – sako „Sodros“ atstovė.
Per metus dirbančiųjų sumažėjo 24 tūkst.
Vertinant 2019 m. paskutinio ketvirčio duomenis ir 2020 m. tą patį laikotarpį, pastebimas beveik 2 proc. (apie 24 tūkst.) dirbančiųjų sumažėjimas. Vėliau, pasak K. Zitikytės, per pirmąjį karantiną smukęs apdraustųjų skaičius stabilizavosi.
„Metų pabaigoje dirbančiųjų skaičius buvo 2 proc. arba 24 tūkst. mažesnis. Pirmasis karantinas apkarpė dirbančiųjų gretas. Tuo metu per antrą ketvirtį apdraustųjų skaičius sumažėjo apie 3 proc. Maždaug apie 36 tūkst. žmonių iš darbo rinkos išėjo.
Trečią ketvirtį dalis žmonių vėl grįžo į darbo rinką ir ketvirtą ketvirtį, prasidedant antram karantinui, apdraustųjų skaičius išliko stabilus ir didesnių kritimų nebuvo fiksuota. Tam įtakos galėjo turėti subsidijos už prastovas, kas leido daliai išsaugoti darbo vietas“, – komentuoja ji.
Didžiausios pajamos – Neringos savivaldybėje
Vidutinės darbo pajamos augo ne visose savivaldybėse vienodai. 10-yje savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos didžiausios, darbo pajamų augimas siekė 9,5 proc. Tuo metu 10-yje savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, augimas siekė 12 proc.
Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1930 Eur, Vilniaus mieste – 1683 Eur, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1437 ir 1393 Eur.
10-tuką užbaigė Panevėžio miesto savivaldybė, kurioje fiksuojamas apie 14 proc. darbo pajamų augimas (vidutinis atlyginimas pernai lapkritį – 1229 Eur per mėnesį prieš mokesčius).
Savivaldybėse, kuriose vidutinės darbo pajamos pačios mažiausios, darbo pajamų augimas buvo spartesnis ir siekė apie 12 proc.
Mažiausios pajamos išliko Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik dvigubai mažesnės negu Neringoje, – 1012 Eur. Panašus vidutinis darbo užmokestis buvo Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.
todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.
„Šiose savivaldybėse didesnė dirbančiųjų dalis dirba už MMA arba mažesnę algą. Tokių dirbančiųjų dalis didesnė ir siekia 20 proc. Prie spartesnio augimo pajamų prisidėjo ir padidėjusi MMA“, – pažymi K. Zitikytė.
Sparčiausiai atlyginimai augo švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse
„Sodros“ analizė rodo, kad didžiausią pandemijos poveikį patyrė viešbučiai ir restoranai.
„Kalbant apie vidutines darbo pajamos, jos didėjo visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, kur vidutinės dirbančiųjų pajamos pernai lapkritį buvo sumažėjusios 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu“, – sako specialistė.
Sparčiausiai atlyginimai augo švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse, atitinkamai – 17 ir 18 proc. Didžiausios pajamos išliko informacijos ir ryšių srityje bei finansinė ir draudimo veikloje.
Labiausiai atlyginimai per metus padidėjo ikimokyklinio ugdymo mokytojų (35 proc.) sunkiasvorių mašinų vairuotojams (apie 25 proc.), asmens priežiūros ir globos specialistų (daugiau nei 20 proc.).
Per metus labiausiai mažėjo restoranų vadovų, lažybų tarpininkų, virėjų atlyginimai.
„Darbo užmokesčio augimui turėjo didintas MMA, didinti atlyginimai mokytojams, pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams mokėti priedai dėl didesnio krūvio“, – komentuoja „Sodros“ atstovė.
Su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidurs mažos savivaldybės
Nors pandemija nepakeitė šalyje egzistuojančių regioninių darbo pajamų skirtumų, tačiau stipriau paveikė apdraustųjų skaičių.
„43 iš 60 savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo ir, deja, dažnai didesni neigiami pokyčiai buvo pastebimi tose savivaldybėse, kuriose apdraustųjų ir anksčiau buvo mažiau. Savivaldybėse, kuriose pajamos mažesnės, nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis 1000 apdraustųjų, yra didesnis nei tose savivaldybėse, kuriose darbo pajamos ir, atitinkamai, pragyvenimo lygis yra aukštesnis.
Pandemija šią tendenciją dar kartą patvirtino, nes būtent mažesnėse savivaldybėse nedarbo išmokų gavėjų skaičius santykinai išaugo labiau. Po kiekvieno didesnio ekonominio šoko mažesnėms savivaldybėms reikia daugiau laiko atsigauti nei, pavyzdžiui, didesnėms savivaldybėms.
Taigi panašu, kad po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse“, – pastebi K. Zitikytė.
Per pirmąjį karantiną 5 kartus daugiau atleista, nei priimta
Per pirmąjį karantiną buvo atleista 25 tūkst. daugiau darbuotojų, nei priimta. Per antrąjį karantiną – 5 kartus mažiau – 5 tūkst. atleista daugiau, nei priimta.
Per pirmąjį karantiną didžiausias neigiamas priėmimų-atleidimų balansas buvo apdirbamojoje gamyboje (-7,5 tūkst.), švietime (-7,2 tūkst.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (-4,7 tūkst.).
Per antrąjį – statyboje (-3,2 tūkst.), apgyvendinimo veikloje ir administravimo veikloje (atitinkamai -2,3 ir -1,7 tūkst.).
Specialistė pastebi, kad per pandemiją labiau išaugo moterų ir jaunimo nedarbas.
„Moterys ilgiau ieško darbo, taip pat jaunimas, tačiau pandemija – beprecendentis įvykis. Viena vertus, matome, kad jaunimas greičiau susiranda darbą, tad tikėtina, kad pasitraukus karantino suvaržymams, jaunimas greičiau susiras darbą.
Kalbant apie moteris, struktūriškai, pandemija labiau paveikė tas veiklas, kur dirbančiųjų didesnė dalis buvo moterų. Tikėtina, kad moterų situacija darbo rinkoje galėtų pagerėti, švelnėjant karantinui“, – komentuoja „Sodros“ atstovė.
Per antrąjį karantiną daugiau darbuotojų gavo nedarbingumą
Nors per antrąjį karantiną daugiau gyventojų sirgo Covid-19 liga, darbo rinkai antrasis karantinas buvo lengvesnis. Lyginant pirmąjį ir antrąjį karantiną, per antrąjį didesnei apdraustųjų daliai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Per pirmąjį – apie 113 tūkst., per antrąjį – 156 tūkst. ilgesniam ar trumpesniam laikui.
„Per pirmąjį didžiąją dalį sudarė tėvai, kurie prižiūrėjo vaikus, uždarius mokyklas ir darželius. Per antrąjį karantiną – kurie sirgo ir dėl ligos ėmė nedarbingumą“, – komentuoja K. Zitikytė.
„Tai rodo, kad antrasis karantinas paveikė mažiau ekonominės veiklos sektorių, buvome labiau pasiruošę antram karantinui, jam prasidėjus buvo mažiau nežinomybės, taigi besiblaškančios pandemijos bangos darbo rinkos nepaskandino“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
