Lietuvos banko duomenimis, pernai vadinamųjų mažųjų kreditų – iki 290 eurų – išduota kone trečdaliu mažiau nei prieš metus. Tuo metu sparčiai augo gyventojų indėliai.

Kredito reitingai per pandemiją ne suprastėjo, o priešingai – yra geresni nei prieš metus, skaičiuoja „Creditinfo Lietuva“. Pradelstas skolas gyventojai ne augina, o grąžina.

Tokia tendencija yra visiškai priešinga nei per 2008 metais užklupusią finansų krizę, kai gyventojams teko griebtis paskutinės vilties paskolų.

„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas vertina, kad priežasčių yra daug, tačiau pagrindinė – gyventojai tiesiog nėra poreikio daug išleisti, o jų pajamos netgi didėjo.

Nusisuka nuo greitųjų kreditų

Greituosius kreditus – vadinamuosius mažuosius vartojimo kreditus, kurių dydis iki 290 eurų, išduoda įmonės, vadinamos vartojimo kreditų davėjais.

Naujų išduotų mažųjų vartojimo kreditų portfelis 2020 m. IV ketv. buvo 30 proc. mažesnis nei 2019 m. IV ketv., informavo Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Gintarė Raudytė.

„Paskutinįjį 2020 m. ketvirtį stebimas mažųjų vartojimo kreditų trukmės ilgėjimas, t. y. vidutinė suteikto kredito trukmė buvo 3 mėnesiais ilgesnė nei 2019 m. IV ketv. Vidutinė metinė mažojo vartojimo kredito palūkanų norma 2020 m. IV ketv. sumažėjo apie 10 proc. palyginus su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu“, – vardija tendencijas G. Raudytė.

Eurai
Foto: Shutterstock

Pradelstų tokių įsiskolinimų – ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus. Penktadaliu mažiau ir nutrauktų sutarčių, kai skolininkai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų.

„Būtina paminėti, jog du rinkos dalyviai, teikę mažuosius vartojimo kreditus, pakeitė savo veiklos pobūdį, todėl informacija apie jų išduotus kreditus pagal 2012 m. gruodžio 6 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą (…) nebebuvo renkama, o tai tapo viena iš aplinkybių, sumažinusių analizuojamą mažųjų vartojimo kreditų portfelį. Eliminavus šių dviejų rinkos dalyvių įtaką, analizuojant mažųjų vartojimo kreditų portfelį, išlieka panašios (mažėjimo) tendencijos“, – sako Lietuvos banko atstovė.

Vartotojų ginčų būta panašiai, kaip ir įprastai, jų turinys, priežastys taip pat nėra išskirtinės.

„Delfi“ kreipėsi į tris mažųjų kreditų įmones, tačiau nei viena į klausimus apie tendencijas rinkoje neatsakė.

Gyventojai demonstruoja geresnius kreditų reitingus

Per pandemiją Lietuvos gyventojų kredito reitingai ne blogėjo, o net šiek tiek pagerėjo. Bendra įsiskolinimų suma ir skolininkų skaičius taip pat sumažėjo.

„Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje šiemet sausį buvo registruoti 161,8 tūkst. unikalių skolininkų, kurie vėluoja atsiskaityti. Prieš metus – 163,9 tūkst. Tačiau gerokai reikšmingiau susitraukė vėluojančiųjų skolos.

Šiemet sausį pradelstų skolų suma sudarė 392,6 milijono eurų, tai yra 25 proc. mažiau nei prieš metus (523 mln. eurų). Šalies gyventojai pradelstas paskolas per metus sumažino 130 mln. eurų.

Atitinkamai, vidutinė vieno skolininko vėluojama sumokėti suma krito nuo 1930 Eur iki 1490 Еur.

„Creditinfo Lietuva“ atlikta 2019 – 2020 m. gyventojų rizikingumo analizė parodė, kad palyginti su 2019 metais pernai rizikingiausių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 9,5 proc. iki 7,5 proc., o gyventojų, turinčių aukščiausius patikimumo reitingus, padaugėjo nuo 34,5 proc. iki 37,2 proc.“, – teigia „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas ir pažymi, kad analizuoti tik tie gyventojai, kurie aktyviai naudojasi kreditavimo paslaugomis – turi paskolų, pirko ar ketino pirkti išsimokėtinai.

90 proc. šalies gyventojų, aktyvių kredito rinkoje, šiuo metu turi vidutinį arba aukštesnį kredito reitingą (C, B arba A).


„Nors Lietuvos ekonomika kaip ir kitų šalių ūkiai pasaulyje išgyvena pandemijos sukeltą sukrėtimą, būtent šiemet padaugėjo punktualiau savo finansinius įsipareigojimus vykdančių gyventojų. Įžvelgiame keletą priežasčių, kurios lėmė tiek bendrą skolos mažėjimą, tiek retėjančias skolininkų gretas – tai augantis finansinis raštingumas, atsargesnis vartojimas ir ne pirmojo būtinumo išlaidų atsisakymas“, – komentuoja A. Kačinskas.

Jis pastebi, kad gyventojų ir įmonių indėliai šalies bankuose praėjusių metų pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą. Gyventojų indėliai nuo pernai kovo iki rugpjūčio padidėjo papildomu milijardu eurų, nuo 15,3 iki 16,3 mlrd. eurų. Dalį lėšų gyventojai nukreipė skoloms grąžinti.

A. Kačinskas vertina, kad esant neapibrėžtai ekonominei situacijai gyventojai jaučiasi nesaugūs dėl ateities, todėl stengiasi kuo daugiau taupyti. Pagelbėjo ir bankų paskelbtas paskolų moratoriumas – daugiausia prašymų atidėti įmokas pateikta pernai kovą ir balandį.

Aurimas Kačinskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Gyventojai turėjo ribotas galimybes leisti pinigus dideliam prekių spektrui – keletą mėnesių dalis įmonių negalėjo teikti paslaugų ir prekiauti tam tikrų grupių prekėmis – arba patys atsisakė ne pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų, tokių kaip kelionės, restoranai, prabangos prekės, drabužiai, kosmetika ir kt.“, – vertina A. Kačinskas.

Atsakingesnės – moterys

Skolininkų duomenys rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. 69 proc. bendros skolų sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims.

Moterys savo skolas grąžina vidutiniškai 3 mėnesiais anksčiau: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1870, moterų – 1765 dienas.

Atitinkamai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Atitinkamai, žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.), rodo „Creditinfo Lietuva“ duomenys.

Didžiausią skolų puokštę sukaupė vienas Lietuvos pajūrio gyventojas – jis turi net 209 neapmokėtas skolas, susikaupusias per dešimtmetį.

„Jei kalbėtume apie didžiausias skolų sumas, tai keli žmonės yra skolingi įvairioms kredito institucijoms po keletą milijonų eurų, o didžiausia skolos suma siekia 4,6 mln. Eur“, – informavo bendrovė.

Vivus.lt: auga finansinis sąmoningumas, žmonės geriau planuoja išlaidas

Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, marketingo skyriaus vadovė Agnė Barkauskaitė patvirtina, kad pastebima tendencija, kad žmonės vis rečiau skolinasi mažas sumas ir yra labiau linkę skolintis didesnes sumas konkretiems tikslams įgyvendinti ar didesniems pirkiniams įsigyti.

„Tai rodo didėjantį žmonių finansinį sąmoningumą ir mokėjimą geriau planuoti savo išlaidas“, – vertina A. Barkauskaitė.

Jau pirmojo karantino metu buvo pastebima tendencija, kad keičiasi tikslai, kam žmonės skolinasi, įmonės klientai atidžiau vertino savo galimybes skolintis, ar pirkinys iš tiesų reikalingas.

„Jei iki karantino dažniausiai pasitaikantis skolinimosi tikslas buvo automobilio įsigijimas, tai prasidėjus karantinui – žmonės ėmė puoselėti savo namus, ėmė paskolas remontui, technikos įsigijimui ir kitiems su gerbūvio gerinimu susijusiems tikslams įgyvendinti. Taip pat nemažai žmonių skolinosi ir darbui reikalingai įrangai įsigyti: dalis pajuto poreikį atsinaujinti kompiuterį ar įsigyti nuotoliniam darbui skirtą kitą įrangą, kiti – įsirengti patogų darbo kambarį“, – vardija A. Barkauskaitė.

Skolinių įsipareigojimų nevykdančių klientų augimo ar klientų mokumo pokyčių ji taipogi nepastebi.

„Rudenį atlikome vidinę esamų klientų apklausą, norėdami išsiaiškinti, kaip jie vertina savo finansinę padėtį ir karantino įtaką finansams. Mažiau nei 7 proc. atsakiusiųjų teigė, kad jų finansinė padėtis dėl karantino pablogėjo. Likusieji atsakė, kad jų finansinė padėtis išliko stabili, buvo ir tokių, kurie atsakė, kad jų finansinė padėtis prasidėjus karantinui net pagerėjo“, – tvirtina A. Barkauskaitė.

Mauricas pats sutaupė daugiau: nėra kur dėti pinigų

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad per koronaviruso pandemiją situacija yra visiškai priešinga nei per 2008 metų krizę. Tuomet pinigų visiems reikėjo, tačiau niekas nenorėjo jų skolinti. Dabar – dauguma pinigų turi daug, pajamos išaugusios, tuo metu paskolų rinkoje didelė konkurencija leidžia gauti geras sąlygas.

„Didesnei daliai žmonių pajamos ne mažėjo, o netgi augo. Ir netgi pakankamai plataus spektro: pradedant pensininkais, baigiant viešojo sektoriaus darbuotojais, taip pat daugumos didžiųjų įmonių darbuotojais. Kitas dalykas – galimybės išleisti pinigus buvo sumažėjusios. Žmonės pasitaupė pinigų, mažiau reikėjo vartojimo ar greitųjų kreditų. Prisidėjo paskolų moratoriumas, nes tie žmonės, kurie tikrai susidūrė su finansiniais sunkumais, labai lengvai susitarė su kreditoriais dėl paskolų atidėjimo“, – sako Ž. Mauricas.

Jis patikina, kad vartojimo paskolų rinkoje šiuo metu konkurencija labai didelė: čia veikia ne tik bankai, bet ir lizingo ar kitų vartojimo kreditų bendrovės, tarpusavio skolinimo platformos.

„Priešingai nei prieš tai buvusių krizių, skolinimosi sąlygos ne suprastėjo, o netgi drįsčiau teigti, pagerėjo. Konkurencija išaugo, nes rinkoje žaidžia ne tik tradiciniai žaidėjai, bet atsirado ir mažesnių konkurentų. Sparčiai augant indėliams, rinkoje pinigų daug yra“, – sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Jis paaiškina, kad anksčiau greitųjų kreditų su didelėmis palūkanomis žmonės griebdavosi užklupus bėdai, pvz., sugedus automobiliui, ar prireikus apmokėti sąskaitas. Tačiau dabar lizingo bendrovės, bankai leidžia gauti palankesnes sąlygas.

„Kalbant apie tas grupes, kur pajamos mažos, nestabilios ir žmonės linkę naudotis greitaisiais kreditais, galbūt gelbėjo valstybės pagalba, prastovų subsidijos, galimybės išlaidauti buvo mažesnės. Kainų augimo nebuvo. Tarkime, komunalinių paslaugų kainos, kuro kainos mažėjo“, – sako Ž. Mauricas.

Ekonomistas patikina, kad gyventojų pajamos dabar yra aukštesnės, nei per ankstesnę krizę. Jei anksčiau komunalinės paslaugos ir maistas būdavo iššūkis, dabar tokios išlaidos sudaro gerokai mažesnę išlaidų dalį.

„Net ir pats per karantiną susitaupiau labai daug, nes išeiti nėra kur, kelionių negali planuoti, kokiai „Barborai“ teišleidi kelis šimtus eurų, į parką nueini pasivaikščioti ir tiek žinių“, – juokavo ekonomistas.