Vienu iš siūlymų siekiama stabilumo – norima užkirsti kelią keisti mokesčius kartu su biudžetu, t. y. paliekant verslui bent 6 mėn. laikotarpį pasiruošti pokyčiams.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta laidoje „Piniginiai reikalai“ pažymėjo, kad per praėjusius 10 metų buvo 50 atvejų, kai gruodžio mėnesį buvo padidinti mokesčiai, kurie įsigaliodavo po kelių savaičių, nuo sausio 1 d. To prezidentas siūlo atsisakyti.
Siūlo labiau apmokestinti dirbančiuosius pagal individualią veiklą
Antrasis pasiūlymas susijęs su mokestiniu teisingumu. Siūloma labiau apmokestinti dirbančiuosius pagal individualią veiklą – pajamų daliai, kuri viršija 35 tūkst. eurų., būtų taikomas 20 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, toks pat tarifas galiotų ir apmokestinant dividendus, kapitalo prieaugį ir kitas nereguliarias pajamas.
Pasak S. Krėpštos, šio siūlymo tikslas – įvesti teisingumą, kad mokestiniai tarifai taip stipriai nepriklausytų nuo veiklos formos, o būtų labiau susiję su uždirbama pajamų suma.
„Nesiūlome keisti ar didinti mokesčių tiems asmenims, kurie uždirba vidutines pajamas ar mažesnes, tačiau šiuo metu mūsų mokestinėje sistemoje yra didžiulis neteisingumas, – daugiau mokesčių moka mokytojas, gydytojas, bibliotekininkas negu asmuo, kuris uždirba iš kitos veiklos formos, gauna žymiai didesnes pajamas, uždirbdamas iš kapitalo prieaugio dividendų ir individualios veiklos.
Prezidentas pasiūlė žymiai platesnį bendrą principą, kuris neapima vien tik individualios veiklos, bet apima ir kitas pasyvias pajamas – iš dividendų, kapitalo prieaugio, bet tik tuo atveju, jeigu tikrai pajamos būtų žymios ir viršytų 35 tūkst. Eur per metus, t. y. daugiau nei tris vidutinius atlyginimus. Tuo metu mokytojas ar medikas, kuris uždirba du vidutinius atlyginimus moka efektyviai 20 proc. per metus“, – pažymi prezidento patarėjas.
S. Krėpšta pridūrė, kad kalbama apie nedidelę asmenų grupę, kuri naudojasi mokestiniu neteisingumu ir žeidžia sąžiningai mokesčius mokančius žmones. Vis dėlto, jo teigimu, ši mokestinė priemonė jokiu būdu neigiamai nepaveiktų rinkos plėtros, tad smulkiųjų dividendų gavėjų mokestinė aplinka nesikeistų.
Paklaustas, ar nebūtų kito kelio – visiems dirbantiesiems sumažinti GPM, – jei mokesčių sistemoje norima sumažinti nesąžiningumą, S. Krėpšta pažymi, kad šiuo metu turime neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), kuris keičiamas beveik kasmet. Anot jo, tai – būdas mažinti mokestinę naštą dirbantiems pagal darbo sutartį.
„Neabejoju, kad kitais metais NPD taip pat didės ir tai bus mokesčių mažėjimas dirbantiems pagal darbo sutartį“, – sako prezidento patarėjas.
Majauskas: gaunantys didesnes pajamas turėtų mokėti ir didesnius mokesčius
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad šis siūlymas frakcijoje dar nediskutuotas. Tačiau pažymi, kad ne kartą viešoje erdvėje tiek ministrė pirmininkė, tiek finansų ministrė išsakė poziciją, jog turime peržiūrėti esamas mokesčių sistemos spragas ir jas taisyti.
„Tai mokesčių sistemos higienos reikalas užtikrinti, kad asmenys, kurie gauna reikšmingai didesnes pajamas, mokėtų ir didesnius mokesčius. Šiandien nėra jokių objektyvių argumentų paaiškinti, kodėl eilinis žmogus, viešojo sektoriaus darbuotojas, gaudamas iš darbo santykių pajamas, apmokestinamas 20 proc., o advokatas, uždirbantis 4 mln. eurų, sumoka efektyvų 5 proc. mokesčio tarifą. Po leidžiamo atskaitymo jis sumoka 15 proc., bet tai vis tiek yra reikšmingai mažiau nei mokytojas, gydytojas, policininkas“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad antstoliai, notarai, advokatai sudaro didžiąją dalį tų, kurie gauna daugiau nei 35 tūkst. Eur pelno per metus: „Negana to, jei pažiūrėtume advokatų grupę, 83 proc. advokatų nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų, o naudojasi 30 proc. mokesčių atskaitymų taisykle, taigi automatiškai susimažina savo mokestines pajamas. Tokias spragas reikia taisyti.“
Leontjeva: gali būti tiek pasitraukimo į emigraciją, tiek ir į šešėlį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva atkreipia dėmesį, kad visi dividendų, kapitalo prieaugio ir individualios veiklos apmokestinimo klausimai turi būti svarstomi, atsižvelgiant į pajamų šaltinio kilmę, nes prisiimama visai kitokia rizika.
„Negalima užsimoti apmokestinti žmonių, tikintis, kad jie visi sumokės mokesčius. Nemažai galvojama apie šešėlinės ekonomikos mažinimą, taip pat daug kalbama, kad turime pereiti prie aukštos pridėtinės vertės kūrimo, ir tuo pačiu norime apmokestinti aukštesnę pridėtinę vertę didesniais mokesčiai.
Bijau, kad žmonės gali ne visai su tuo sutikti, gali būti tiek pasitraukimo į emigraciją, tiek ir į šešėlį. Reikia galvoti apie realią žmonių reakciją“, – sako E. Leontjeva.
Siūlo pelno lengvatą verslams, keliantiems atlyginimus
Trečiuoju siūlymu Prezidentūra siūlo pelno lengvatą verslams, kurie galėtų padidinti atlyginimus bent 8 proc. S. Krėpšta sako, kad priemonės pagrindinis tikslas – didinti žmonių užimtumą ir pajamas, tad pagrindinis šios paskatos naudos gavėjas – dirbantis asmuo.
„Ši priemonė skirta sumažinti atotrūkį tarp Vakarų Europos ir Lietuvoje esančių atlyginimų. Pagal ekonomikos išsivystymo lygį, pasiekėme apie 80 proc. EBPO šalių vidurkio, tačiau pagal atlyginimų lygį – tik ties 60 proc. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pajamos yra struktūriškai atitrūkusios nuo Vakarų Europos.
Siūlome paskatą, kad tos įmonės, kurios žymiai didintų atlyginimus – beveik dvigubai daugiau, nei siūloma šiems metams, – 8 proc., gautų tam tikrą paskatą. (...)
Skaičiai rodo, kad 60 proc. pelno mokesčio sumoka labai mažų, mažų arba vidutinių įmonių. Tai rodo, kad smulkus ir vidutinis verslas galėtų pasinaudoti šia lengvata, didindami atlyginimus“, – dėsto prezidento patarėjas.
Majauskas: neteisinga mažinti pelno mokestį stambiam verslui
Šį siūlymą BFK pirmininkas kritikuoja. M. Majauskas būtų itin atsargus, mažindamas bet kokį pelno mokestį ir įvedinėdamas naujas lengvatas, nes tuo labiausiai suinteresuotas stambus verslas.
„Atrodo, kaip brangus eksperimentas su Lietuvos iždu. Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas yra vienas mažiausių visoje ES. Ši situacija susidarė dėl paprastų priežasčių – dėl didelės stambaus verslo įtakos politikams ir priimamiems sprendimams. Negana to, turime eilę pelno mokesčio lengvatų kinui, bankams, eksperimentinei plėtrai, investiciniams projektams, tyrimams. Dėl to efektyvus mokesčių tarifas yra maždaug 6 proc.
Papildomai turime lengvatą smulkioms įmonėms, kurios moka tik 5 proc. tarifą. Todėl šiandien pelno mokesčio lengvata aktualiausia būtų stambiam verslui. Jei pažiūrėtume, kas sumoka šiuo metu pelno mokestį, maždaug pusę jo į valstybės iždą sumoka stambus verslas. Jei žiūrėtume, kas tas stambus pelnas, pirmo dešimtuko 40 proc. sudaro bankai, energetikos monopolinė kompanija „Ignitis“, „Tele2“, „Maxima“.
Tai yra ribotos konkurencijos aplinkoje dirbančios įmonės, kurios turi galimybę didinti įkainius labiau nei konkurencinėje aplinkoje, uždirba papildomus pelnus, todėl turi didelį pelno mokestį, kurį sumoka. Taip yra teisinga. Neteisinga būtų sumažinti ar panaikinti jiems pelno mokestį, juo labiau bankams, kurie turi dvigubo apmokestinimo sutartį su Skandinavija ir dividendų mokesčių nemoka“, – komentuoja M. Majauskas.
Leontjeva: gana žaisti su lengvatomis
E. Leontjeva taip pat išsakė abejonių ir pritaria M. Majauskui, kad mokesčių sistemoje užtenka lengvatų, mat jų administravimas – sudėtingas.
„Kad įmonė pasinaudotų tyrimų ir plėtros lengvata, agentūrai „MITAI“ reikia įrodyti, kad bus sukurtas pasaulyje unikalaus produktas ir technologija. (...) Įmonės dažnai skundžiasi, kad post factum dažnai nustatoma, kad nebuvo teisės pasinaudoti lengvata ir jos privalo grąžinti sumą.
Gana žaisti su lengvatomis, reikia pereiti prie modelio, kaip mūsų kaimynai, kuris leidžia visiems reinvestuoti pelną be jokio apsunkinimo – ar tai būtų tyrimai, ar plėtra. Įmonės geriau už visus žino, kokių investicijų reikia, privačios investicijos bus labiausiai efektyvios.
(...) Aktualu dabar po krizės, kai įmonėms sunku numatyti avansinį ir prognozuojamą pelną. Viskas taip greitai keičiasi, po krizės reikės kažkaip atsigauti, vėl iš naujo investuoti į plėtrą, nes dabar daugybė plėtros projektų yra sustabdyta. Leisti visoms įmonėms investuoti iš pelno tikrai būtų svarbu“, – kalba E. Leontjeva.
Mokesčių ekspertų grupė prie Finansų ministerijos sukurta šiemet sausį, o per vasarį-kovą jai teikiami siūlymai diskusijai, rengiami teisės aktai, vykdoma viešoji konsultacija. Seime sprendimai galėtų būti priimti pavasario sesijoje, balandį-birželį.
