Pandemijos metu atvejų mažėjo
Lietuvos policijos duomenimis, sukčiavimų 2020-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, nepaisant pandemijos, mažėjo apie 10 proc. Kaip teigė R. Matonis, 2020-aisiais buvo pradėti 2877 ikiteisminiai tyrimai, o 2019 tokių buvo 3159.
„Kaip matome, ta tendencija tokia, kad sukčiavimų mažėja, bet pastebime naujų jų formų, kurios yra susijusios su pandemija, su įvairiais karantino reikalavimais, yra naujesnės, įdomesnės“, – įspėjo jis ir sakė, kad nemaža schemų dalis šiandien yra persikėlusi į internetinę erdvę, kai gyventojams siūloma investuoti į neaiškius dalykus, apgaudinėjama pasitelkiant elektroninius laiškus.
„Didžiausia rizika patekti į sukčių pinkles yra atidarinėjant įvairius elektroninius laiškus, spausti ant neaiškių iškrentančių nuorodų, patekti į kitą platformą, kur pradėjus domėtis žmogui aptemsta protas, jis patiki, kad gali kažką užsidirbti, praturtėti.
Taip pat tie patys elektroniniai pirkimai, kai žmonės pradeda pirkti iš neaiškių el. parduotuvių, kur yra žemos kainos, didžiulės nuolaidos. Žmonės patiki, kad kokybiškų daiktų galima gauti pigiai, tada perveda pinigus, o daiktų negauna“, – įspėjo jis.
Kaip tikino, dažniausiai nukentėję būna ne tik vyresnio amžiaus ar finansiškai mažiau išprusę asmenys, tačiau dažnai ant sukčių kabliuko pasimauna ir stambių įmonių vadovai, buhalteriai.
„O sumos būna labai įvairios, pradedant keliais šimtais, baigiant keliasdešimt ar net šimtais tūkstančių.
Apskritai, žiūrint statistiką, pernai įvairiais sukčiavimais padaryta žala yra daugiau nei 15 mln. Eur. Tai ji yra pakankamai įspūdinga“ , – skaičiavo R. Matonis.
Paklaustas, ar, jei buvo apgauti, žmonės noriai ir visada kreipiasi į teisėsaugą, R. Matonis pasakojo, kad būna visko.
Kaip teigė, policijos, kaip taisyklė, dažniausiai vengia tie asmenys, kurie sukčių buvo pričiupti patys darantys nusikaltimą, tarkime, norintys nelegaliai įsigyti vairuotojo pažymėjimą, bei tie, kuriems gėda prisipažinti, kad jie buvo naivūs ir ant tokio kabliuko apskritai užkibo.
„Pastaruoju atveju žmonės dažnai numoja ranka ir nesikreipia į teisėsaugą ir pinigus nurašo į nuostolius. Mes kalbame apie oficialią statistiką, bet tokių atvejų gali būti ir daugiau, apie kuriuos net nežinome“, – teigė jis ir pridūrė, kad į policiją kreiptis būtina, mat kuo daugiau apie vieną ar kitą sukčiavimo būdą kalbama, tuo greičiau jis nebėra taikomas, nes apie jį sužino daug žmonių ir sukčiai yra priversti keisti taktiką.
R. Matonio teigimu, pernai policija ištyrė 60 proc. visų sukčiavimų, kurie buvo tirti, o paprašytas nupiešti sukčių paveikslą teigė, kad dažnai sukčiavimu užsiima ir asmenys, esantys įkalinimo įstaigoje, taip pat gyvenantys užsienio šalyse.
Praranda šimtus tūkstančių
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola taip pat pastebėjo, kad jei šiandien nutinkančias sukčiavimo apgavystes lygintume su tuo, kokia situacija buvo prieš 10-15 metų, matytume akivaizdžius skirtumus.
„O to priežastys yra labai akivaizdžios, nes vis daugiau dalykų šiandien darome internete. Jame perkame pieną, bendraujame su draugais, dirbame, pavedimai persikėlė į išmanius įrankius, o visi pokyčiai lemia ir tai, kad keičiasi sukčiavimas“, – teigė jis.
LBA duomenimis, gyventojai pernai dėl sukčių prarado 4,5 mln. Eur, tačiau ar su metais ši suma didėja, ar mažėja, A. Šapola pasakyti negalėjo, nes asociacija tokius skaičiavimus, kaip aiškino, vykdo neseniai.
„Nelabai turime su kuo palyginti, tačiau teigti, kad tai – galutinė suma, kurią Lietuvos gyventojai prarado dėl finansinių sukčių, taip nėra, nes tai tik asociacijos narių duomenys, o yra ir kitos įmonės, įtaigos, kiti paslaugų teikėjai.
Palyginimui, štai, Estijoje, policija informavo visuomenę, kad gyventojai nuo telefoninių ir internetinių sukčių prarado apie 12 mln. Eur. Lietuva, kaip žinia, yra gerokai didesnė šalis, tai mūsų skaičiai (4,5 mln. Eur-red.), tik ledkalnio viršūnė, o tikrasis nuostolis yra gerokai didesnis“, – sakė jis.
Kaip tikino, pagrindine sukčiavimo schema, šiuo metu aktyviausiai platinama šalyje, galima laikyti investicinį sukčiavimą, kai gyventojai įkalbami investuoti savo pinigus į tam tikrus finansinius instrumentus ir nors iš pradžių pervedamos mažos sumos, vėliau jos didėja.
„Žmonės tiesiog atiduoda savo pinigus sukčiams, juos pervesdami į sukčių kontroliuojamas banko sąskaitas, o pastarieji fiktyviose investavimo platformose parodo, kad žmonių pervesti pinigai generuoja didelę grąžą, o žmonės patikėję, kad tai – realus investavimas – jie investuoja dar daugiau pinigų, o tie nuostoliai kartais gali būti įspūdingi. Gali būti kelios dešimtys, šimtatūkstantinės sumos“, – vieną iš schemų atskleidė A. Šapola.
Atgauti pinigus – tikimybė maža
LBA atstovas taip pat tikino, kad bankai turi saugiklius ir kasdien mato vykdomus stambius pavedimus, tačiau dažnai bankų klientai paprasčiausiai bankų darbuotojų įspėjimų dėl sukčių nepaklauso.
„Mes susiduriame su tokia bėda, ir, ypatingai, kai kalbame apie investicinį sukčiavimą, romantinį sukčiavimą, kad žmonės išklausę banko perspėjimo, kad žmogus galimai yra sukčių pinklėse, jie labiau yra linkę tikėti sukčiais, o ne banko darbuotojais ir toliau tuos pinigus pervedinėja.
Yra galybė atvejų, kuomet bankų darbuotojai skambina ir klientas sako, kad viskas tvarkoje, jog perspėjo, bet aš vis tiek noriu atlikti tą pavedimą. Tai būdinga romantiniams sukčiavimams, kai žmogus tiki, kad kažkur turi draugą, su kuriuo galbūt turės bendra gyvenimą. Tai taisyklė, kai devyniais iš dešimties atvejų žmonės toliau pervedinės tuos pinigus sukčiams“, – sakė jis.
A.Šapola taip pat teigė, kad gyventojui atgauti sukčiams pervestus pinigus tikimybė yra labai maža ir siekia vos 10-15 proc., o tai lemia yra dvi priežastys.
„Pinigai tarp banko sąskaitų juda labai greitai, tik kelios sekundės ir pavedimas įskaitomas į gavėjo sąskaitą, nebent gavėjas bankas, gavęs sąskaitos turėtojo sutikimą, sutiks tuos pinigus grąžinti, tai tik tuo atveju pinigai gali sugrįžti atgal.
Kita priežastis, sukčiai gautų pinigų nelaiko banko sąskaitose. Jie arba yra persiunčiami toliau arba išgryninami, o daugelio sukčiavimo atvejų laikas tarp pavedimo padarymo ir banko informavimo, kad tapo sukčiaus auka, yra didelis, gali būti mėnesiai, savaitės. O kai bankai kreipiasi į bankus gavėjus, ten tų pinigų nebūna, todėl nebėra galimybės kažką susigrąžinti“, – aiškino jis.
Sukčių tik daugės
IT ekspertas Marius Pareščius taip pat teigė, kad sukčiai bendrai vis atranda naujų schemų ir sukčiavimų.
„Man tenka stebėti, kas dedasi Europoje, kas vyksta Rytų šalyse, tai pas juos tam tikros schemos buvo naudojamos jau seniai. Tai gal tiesiog sukčiai ir vagys tapo sumanesni ir išmoko vieni nuo kitų kopijuoti tuos dalykus“, – svarstė jis.
M. Pareščius taip pat įspėjo ir tuos, kurie internete yra linkę pildyti įvairiausias anketas, dalyvauti įvairiose loterijose.
Jo teigimu, savo duomenų atskleisti nereikėtų niekam, mat niekada negali būti tikras, kur tavo duomenys bus panaudoti vėliau.
„Jūs negalite būti tikri, kas su ta svetaine bus po mėnesio, metų ar kelių, nes dažnai būna, kad tokių duomenų turėtojai nelabai rūpinasi jų saugumu, o nulaužus svetainę, jūsų asmeniniai duomenys nutekės ir bus naudojami kaip papildomi duomenys, kuriuos sukčiais jau turės. Rekomenduoju tokių formų išvis nepildyti, o jei pildyti, tai pildyti nuasmenintus ir pateikti kuo mažiau informacijos“, – sakė jis.
Bendrai jis aiškino kad internetas – lyg gatvė, tad jei į gatvę išėjęs nemosuoji savo pasu, asmeniniais duomenimis, lygiai taip pat derėtų elgtis ir internete.
„Sukčių ateityje daugės keleriopai, todėl mes turime pasiruošti ir kasdien apie tai galvoti, kad mūsų duomenys nebūtų niekur paviešinami, informacija būtų kiek galima slepiama ir saugoma tų institucijų, kurioms mes juos patikime“, – įspėjo M. Pareščius.
