Iš banko gavo kelis laiškus atvykti
Vilmos mamai – 85-eri, ji jau daug metų gauna pensiją į „Swedbank“ sąskaitą, niekada nesinaudojo internetine bankininkyste ir iš šios sąskaitos niekada neatlieka jokių mokėjimų, tik kas mėnesį su mokėjimo kortele bankomate išsiima pensiją einamiesiems reikalams.
Vieną dieną prieš Kalėdas ji gavo laišką iš banko, kad iki vasario 12 d. privalo atvykti ir užpildyti kliento klausimyną, remiantis principu „Pažink savo klientą“.
„Lyg dar nespėjo pažinti per 20 metų ir lyg nebuvo apklausę jau anksčiau. Kvaila tvarka, bet gal būtų galima pabandyti ją suprasti, jei ne šiuo metu siautėjanti pandemija ir paskelbtas karantinas. Mano mama turi ligų, taigi priklauso labiausiai pažeidžiamai gyventojų grupei.
Pirmojo karantino metu ir po jo tokiems žmonėms buvo rekomenduojama nesilankyti žmonių susibūrimo vietose: parduotuvėse, vaistinėse, bažnyčiose, vengti viešojo transporto, o dabar bankas liepia jai asmeniškai atvykti į banko padalinį ir užpildyti kažkokį klausimyną iki konkrečios datos“, – piktinasi Vilma.
Moteris pasidomėjo, kas bus, jei mama neatvyks ir neužpildys šio klausimyno iki nurodytos datos. Anot jos, „Swedbank“ interneto svetainėje aiškiai nurodyta, kad „laiku neužpildžius ir mums nepateikus Kliento klausimyno fiziniams asmenims, negalėsime Jums teikti dalies ar visų paslaugų. Tai reiškia, kad Jums gali būti taikomi apribojimai, naudojantis banko sąskaita, mokėjimo kortele(-ėmis), „Swedbank“ interneto banku ir išmaniąja programėle, taip pat Jums gali būti nebeteikiamos kitos paslaugos.“
Kitaip tariant, į banką karantino metu neatvykęs garbaus amžiaus žmogus nebegalės gauti jam priklausančios pensijos, nes bus pritaikyti apribojimai jo mokėjimo kortelei, pažymi ji.
Po Naujųjų metų pensinio moteris iš banko sulaukė jau antro laiško su perspėjimu.
Laiškus gavo ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių
„Kreipiausi į banką elektroniniu paštu, kadangi mano mama elektroniniu paštu pati nesinaudoja. Prašiau atsižvelgti į situaciją ir mamai leisti atsakyti į klausimus telefonu arba atidėti nustatytą terminą. Gavau atsakymą, kad klientė pati turi paskambinti trumpuoju numeriu 1884“, – pasakoja moters dukra.
Paskambinus į banką, atsiliepusi konsultantė pranešė, kad telefonu atsakyti į klausimus neįmanoma, todėl moteris turi asmeniškai atvykti į banką.
Priminus jai apie šiuo metu galiojantį karantiną, konsultantė atsakė, kad galima užpildyti klausimyną ir pasibaigus jam, t. y. po laiške nurodytos datos, tačiau moters duomenų neužsirašė.
Ji su dukra liko nesupratusios, ar būtina užpildyti klausimyną iki nurodytos datos, kas bus vėliau, jei to nepadarys, ar gali tikėti telefonu atsiliepusios konsultantės žodžiais ir kas atsakys, jei ji pasirodys buvusi neteisi.
„Kodėl siunčiami laiškai vyresnio amžiaus klientams su konkrečiai nurodyta data, jei neva galima užpildyti klausimyną ir vėliau? Jei konsultantė buvo teisi, kodėl to paties parašyti negalėjo į mano elektroninį laišką atsakiusi kita konsultantė?“ – klausia Vilma.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad į tokią situaciją pateko ne tik jos mama. Lygiai tokių pat raginimų užpildyti klausimyną sulaukė ir 80-ies metų ribą peržengusi Vilmos draugės mama.
„Moteris praėjusiais metais patyrė sudėtingą operaciją, po kurios kelis mėnesius balansavo tarp gyvybės ir mirties. Šiaip ne tai išsikapstė. Ir sulaukė reikalavimo atvykti į banko padalinį. Tik jai nustatytas dviem savaitėmis vėlesnis terminas vasario pabaigoje.
Ar minėto klausimyno užpildymas yra tikrai tas neišvengiamai būtinas reikalas, dėl kurio žmogus, priklausantis rizikos grupei tiek dėl amžiaus, tiek dėl ligų, privalėtų karantino metu atvykti į banko padalinį asmeniškai. O jei tikrai bus galima atvykti ir klausimyną užpildyti vėliau, kodėl jiems yra siuntinėjami laiškai su konkrečiai nurodyta data? Kam tokiais veiksmais terorizuoti garbaus amžiaus žmones ir kelti jiems papildomą stresą?“ – pažymi Vilma.
„Swedbank“: neskatiname klientų atvykti į banką
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tikina, kad reaguodamas į dėl pandemijos susidariusią situaciją, bankas rūpinasi gyventojų, darbuotojų ir visos visuomenės saugumu, todėl esą neskatina klientų vykti į padalinį užpildyti asmeninių duomenų klausimyno.
„Klientams, kurie nesinaudoja el. bankininkyste, siūlomos alternatyvos, pavyzdžiui, klausimyną užpildyti telefonu arba nukelti klausimyno užpildymo terminą. Tačiau bet kokiu atveju tikimės klientų bendradarbiavimo – kviečiame skambinti į banką telefonu 1884, pokalbio metu turi kalbėti mūsų klientas, o ne įgaliotas asmuo ar kitaip susijęs asmuo“, – pažymi jis.
„Swedbank“ atstovas sako suprantantis pagyvenusių žmonių susirūpinimą dėl galimų pasekmių, jei klausimynas būtų neužpildytas.
„Galime patikinti, kad pokalbio su klientais metu paprastai sutariame dėl geriausio šiai situacijai sprendimo, kuris būtų tinkamas ir gyventojui, ir bankui. Svarbiausia šiuo atveju − paskambinti į banką ir bendradarbiauti“, – komentuoja banko atstovas.
Kodėl bankai klausia?
Delfi primena, kad klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o dėl to, kad yra įpareigoti įstatymų. Vadovaujamasi tarptautinius reikalavimus įtvirtinančiais Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, taip pat įgyvendinant principą „Pažink savo klientą“.
Pagal teisinius reikalavimus, bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.
Tai reiškia, kad bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos sritį bei apimtis.
Naujas banko klientas, pildydamas anketą, paprastai nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami. Tokiu būdu įvertinama kliento rizika ir bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose.
