Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas pastebi, kad nemaža dalis jaunimo nustemba sužinoję, jog kredito istorijos neturėjimas yra trūkumas, o ne privalumas. Todėl nutarę brangesnę prekę įsigyti išsimokėtinai bankuose ar lizingo bendrovėse jie sulaukia itin atsargaus vertinimo ir ne pačių geriausių kreditavimo sąlygų.

Ekspertas dalinasi keliais patarimais, kurie padės kuo anksčiau sukurti teigiamą kredito istoriją ir taip užsitikrinti geresnes finansavimo sąlygas ateityje – mažesnes palūkanas, mažesnę pirmosios įmokos sumą, lankstesnes galimybes rinktis atsiskaitymo laikotarpį.

Maloniai pradžiai – geidžiamas telefonas išsimokėtinai

Pirmuosius išmaniuosius telefonus jaunuoliams nuperka jų tėvai. Pradėjus gyventi savarankiškai po metų-dvejų kyla poreikis įsigyti naujesnį modelį. Suprantama, kad įprastai pirmiausia žvalgomasi į pačius geriausius ir todėl – brangiausius – modelius, kurių neretai atsisakoma vien dėl kainos.

„Galbūt mūsų patarimas nuskambės netikėtai, tačiau būtent telefono įsigijimas gali tapti sėkmingos kredito istorijos pradžia, – pasakoja A. Kačinskas. – Jei gaunate net ir nedideles, tačiau stabilias pajamas – atlyginimą ar stipendiją, apsvarstykite galimybę geidžiamą telefoną įsigyti išsimokėtinai. Tokiu būdu laimėsite dvigubai – mėgausitės patinkančiu modeliu ir kursite atsakingo pirkėjo istoriją.“

„Creditinfo Lietuva“ vadovas pastebi, kad svarbiausia – tiksliai įvertinti, kokią sumą nesunkiai galėsite mokėti kas mėnesį, o vėliau visada punktualiai atlikti mokėjimus.

Studijų paskola suteikia dar vieną galimybę kurti teigiamą finansinį įvaizdį

Lietuvoje pradėjus teikti paskolas kasmet daugiau kaip 5,5 tūkst. studentų pasinaudoja studijų paskolomis. Priklausomai nuo studijų kainos, kasmėnesinė paskolos grąžinimo suma sudaro nuo keliolikos iki kelių dešimčių eurų – išsilavinusiam ir dirbančiam žmogui tokią sumą kas mėnesį grąžinti paprastai nėra sudėtinga. Tačiau kredito biuro ekspertai pastebi, kad būtent studijų paskolos grąžinimas padeda sukurti ilgalaikę kredito grąžinimo istoriją.

„Laiku grąžinamos įmokos kas mėnesį gerina finansinę reputaciją, o ateityje padeda skolintis palankesnėmis sąlygomis. Bet kuri lizingo bendrovė ar bankas noriau bendraus su klientu, kuris atsakingai dengia prisiimtus įsipareigojimus“, – teigia kredito biuro vadovas.

Šiai nuostatai pritaria ir Lietuvos bankų asociacija.

„Teikdami pirmąją paskolą naujam klientui bankai pirmiausia įvertina jo ankstesnę kreditų grąžinimo istoriją. Sąžiningiems ir disciplinuotiems vartotojams paskolų teikėjai visada bus pasirengę taikyti palankesnes sąlygas – juk ir bankai konkuruoja dėl patikimų klientų“, – sako Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Užsienyje rekomenduoja registruoti ir būsto nuomos sutartis

Aurimas Kačinskas pastebi, kad užsienyje duomenų analizė apie gyventojų finansinę discipliną pažengė dar toliau. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje bei keliose Vakarų Europos šalyse įprasta registruoti ir būsto nuomos sutartis. Taip stebima, ar nuomininkai laiku atsiskaito su būsto savininkais.

„Tikėtina, kad jau po kelerių metų daugiau Europos šalių apjungs savo registrų centrų duomenų bazes. Todėl būstus nuomojantiems žmonėms, pavyzdžiui, gyvenantiems ar besimokantiems svetur, patariame kuo skaidriau deklaruoti savo finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą – ateityje ši istorinė informacija gali labai praversti ir padės gauti geresnes finansavimo sąlygas perkant nuosavą būstą Lietuvoje “, – aiškina A. Kačinskas.

Žvilgsnis į ateitį: skatina atsakingai naudotis kredito kortele

Kredito eksperto pasakojimu, naudinga žinoti, kaip jaunuolių finansinė atsakomybė ugdoma kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikams tėvai gali suteikti galimybę naudotis jų kreditinėmis kortelėmis. Tokiu būdu atžalos ne tik gali patogiai atsiskaityti už pirkinius, bet ir stiprinamos jų finansinės žinios, lavinamas supratimas apie atsakingą išlaidų planavimą. Tuo pačiu pradedami kaupti pirmieji įrašai, apibūdinantys būsimo kliento finansinę discipliną ir patikimumą.

„Lietuvoje toks elgesys dar nėra paplitęs, nes šalia privalumų kyla nemažai rizikų: naudojimosi tėvų kreditinėmis kortelėmis privalumus patirtų tik vaikai, o visą atsakomybę turėtų prisiimti tėvai, – pastebi A. Kačinskas. – Vis dėlto kredito biurai nuolat tobulina gyventojų kreditingumo vertinimo algoritmus, analizuoja vis daugiau naujų duomenų apie pirkėjų elgesį. Tikėtina, kad neužilgo ir Lietuvoje gyventojų finansinis elgesys bus pradėtas vertinti nuo paauglystės – tai prisidės prie vaikų finansinio raštingumo ir skatins juos elgtis atsakingiau.“