Apklausos duomenimis, 69 proc. šalies gyventojų finansinė padėtis per pandemiją nepakito arba net pagerėjo. Dešimtadalis apklausos dalyvių prisipažino pandemijos metu patirią daugiau išlaidų, 21 proc. yra priversti labiau taupyti. Dėl sumažėjusių pajamų labiausiai taupyti turintys pripažino nedirbantys žmonės (60 proc.) ir dirbantys savarankiškai (38 proc.).

Daugiau progų sutaupyti karantino metu dažniausiai atranda jaunesni, 18–29 metų, gyventojai – net 39 proc. jų atsideda daugiau lėšų negu iki karantino. Pagal padidėjusias galimybes sutaupyti taip pat išsiskiria biurų darbuotojai (41 proc.) ir studentai (50 proc.), didesnes nei 1500 eurų pajamas gaunantys asmenys (36 proc.) ir gyvenantys didmiesčiuose (29 proc.). Visgi teigusieji, kad per karantiną gali sutaupyti daugiau, reikšmingą dalį gyventojų sudaro visose sociodemografinėse grupėse.

Anot „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko duomenys taip pat rodo, kad vartojimas šalyje išliko stabilus, o atsiskaitymų skaičius ir apimtis nesumažėjo.

Apklausa atskleidė ir tai, kad pandemija reikšmingai paveikė gyventojų mokėjimų bei pirkimo įpročius. Maždaug trečdalis (30 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad per pandemiją ėmė naudoti mažiau grynųjų pinigų, dažniau atsiskaito banko kortele ar kitomis moderniomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis. Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs šalies gyventojas pradėjo dažniau pirkti internetu.

Lietuvos gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis vyresnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvoje.