Siekiant apmokestinti gyventojų pajamas ne tik pagal jų dydį, bet ir pagal išlaikytinius, naujoji Vyriausybė planuoja ilgainiui pereiti prie šeimos kaip pajamų mokesčio mokėtojo principo.
„Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas „atsižvelgia“ ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Kaip taikomas principas
„Šeimoje dažnai gyvena žmonės, kurie negauna pajamų ir kuriuos išlaiko vienas dirbantis asmuo. Taigi jei prižiūri vyresnio amžiaus žmogų, neįgalų asmenį ar vaikus, yra papildomų išlaidų. Taikyti progresyvumą vienam asmeniui, įsivaizduojant, kad jis gyvena vienas, matyt, būtų nesąžininga, jeigu lygintume su kitu asmeniu, kuris iš tikrųjų gyvena vienas ir visos pajamos skirtos tik jam“, – komentuoja M. Majauskas.
M. Majausko teigimu, tai Vakarų Europos šalyse taikomas principas, kai skaičiuojama ne individo, o šeimos, t. y. namų ūkio, pajamos. Joms taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, atsižvelgiant, kiek šeimoje yra išlaikoma asmenų ir kiek asmenų dirba.
„Tai reiškia, kad jei vienas asmuo dirba, o kitas – žmona arba vyras – nedirba ir augina du vaikus, progresyvumas taikomas ne vienam asmeniui, o sudedant visus asmenis, atsižvelgiant, kiek yra išlaikomų asmenų šeimoje. Taigi jei išlaikomi du vaikai ir plius žmona ar vyras nedirba, neapmokestinamas dydis atitinkamai didėja.
Jeigu išlaikomi vyresnio amžiaus žmonės ar neįgalieji, į tai atsižvelgiama – skaičiuojama ne vieno asmens, jei jis labai daug uždirba ir tada jam taikomas didelis progresinis mokestis, bet žiūrima, kiek tas asmuo išlaiko žmonių šeimoje“, – paaiškina Seimo narys.
Įtraukiamos visų rūšių pajamos
Taip pat taikant šį principą, sudedamos visų rūšių pajamos – pasyvios ir aktyvios, t. y. ir darbo santykių, ir pasyvios pajamos – iš nekilnojamojo turto nuomos, dividendų ir pan.
„Tuomet skaičiuojamas progresyvumas – ne kiekvienai atskirai pajamų grupei taikomas apmokestinimas, bet pritaikomas progresyvumas, sudėjus visas mokestines pajamas“, – pažymi M. Majauskas.
Anot BFK pirmininko, Lietuvoje pradėjus taikyti šeimos, kaip pajamų mokesčio mokėtojo, principą, tai niekaip nepaveiktų šeimoms mokamų išmokų, pavyzdžiui, vaiko pinigų ir neturėtų įtakos kitiems mokesčiams.
„Reikėtų žiūrėti visą modelį, bet tikslas yra ne atimti, o sudaryti galimybes, atsižvelgiant į realią padėtį namų ūkyje, kiek yra išlaikomų, dirbančių ir gaunančių pajamas“, – tikina jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu neplanuojami jokie staigūs pakeitimai mokesčių sistemoje. Anot M. Majausko, tokio pobūdžio permainos gali įsigalioti ne anksčiau kaip po kelių metų.
„Pirmiausia turėsime pakalbėti apie tokio principo įgyvendinimą Lietuvoje, ar jis yra įmanomas, ar jis būtų tikslingas ir atitinkamai nustatyti progresinius tarifus ir neapmokestinamus papildomus dydžius. Tačiau niekas neskubės tokių dalykų daryti, pirmiausia kviesime visuomenę apie tai diskutuoti. (...) Realūs sprendimai būtų priimti ne anksčiau kaip po kelių metų, jeigu pavyktų mums susitarti“, – pabrėžia BFK pirmininkas.
Ekonomistas: daugiausiai naudos atneštų viduriniajai klasei
Finansų analitikas M/ Dubnikovas tokį naujos valdžios siūlymą vertina gana pozityviai, esą Lietuvoje būtų galima tai įgyvendinti, viskas priklauso nuo politinės valios. Anot jo, šis principas daugiausiai naudos atneštų viduriniajai klasei.
„Toks modelis iš tiesų atkreiptų dėmesį į šeimas ir jų pajamas. Tai galėtų pasitarnauti viduriniajai klasei, kuri sulauktų savo dėmesio. Vaikų turinčios šeimos, ypač daugiau vaikų, dažnai susiduria, kad šeimoje yra vienas didesnes pajamas nešantis žmogus ir kitas žmogus, kuris atidavė savo darbą šeimai – jos priežiūrai ir auginimui.
Pajamas nešantis žmogus yra stipriai apmokestinamas. Pavyzdžiui, didmiestyje žmogus uždirba solidų atlyginimą, lyginant su vidutiniu, dvigubai ar net tris kartus daugiau, jo apmokestinimas yra maksimalus – kaip daug uždirbančio žmogaus. Bet perskaičiavus, ką bendrai šeima uždirba vienam asmeniui, pasirodytų, kad šeimos gaunamos pajamos vienam asmeniui galbūt nesiekia vidurkio“, – komentuoja M. Dubnikovas.
„Velnias slypi detalėse, viskas priklauso nuo to, kaip viskas bus pasiūlyta: kokios pajamos įtraukiamos į apmokestinimą“, – priduria jis.
Kadangi, remiantis šiuo principu, būtų įtraukiamos visų rūšių pajamos, tai, pasak ekonomisto, – itin platu, todėl reikės didelės diskusijos.
„Jei būtų vykdoma tokia reforma, jai reikėtų milžiniškos diskusijos, nes tai apimtų daug įvairių apmokestinamų rūšių. Tai iš esmės yra geras siekis, bet tai reikalauja didelės diskusijos. Labai džiugu, kad šis klausimas keliamas kadencijos pradžioje“, – pažymi M. Dubnikovas.
Anot pašnekovo, pats principas ir požiūris yra geras, bet ar geras iki galo, bus galima spręsti tik tada, kai pamatysime projektus ir konkrečius skaičius – tarifus, įtraukiamas pajamas.
„Praeita valdžia daugiau dėmesio kreipė į pinigų dalijimą smulkiomis apimtimis labai plačiai. Šis siūlymas nukreiptas daugiau į viduriniąją klasę, „tyliąsias šeimas“, t. y. ganėtinai sunkiai dirbančias šeimas, kurios augina vaikus, kažko iš valdžios nereikalauja, nes užsidirba patys, bet kartais sumoka nepelnytai daug mokesčių“, – pažymi jis.
Mauricas: Lietuva nėra pribrendusi tokiam dalykui
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tokį pasiūlymą vertina kaip ankstyvą lūkestį, nes, kaip pažymi, Lietuva neturi nepriekaištingai veikiančios visuotinės pajamų ir turto deklaracijos. Naujas principas, anot jo, galėtų sukelti daugiau neapibrėžtumo ir iššūkių.
„Mokesčių tarifai yra skirtingų pajamų rūšims, sudėtingumo ir taip nemažai. Tačiau kaip viziją gerai būtų išsikelti. Visgi, manyčiau, kad tai sukeltų didelio neapibrėžtumo ir neaiškumų, jei būtų įgyvendintas modelis artimiausiu metu. (...) Įvairių šeimų yra, tad tai gali sukelti ir iššūkių: kas pildo deklaraciją, kokie pajamų šaltiniai, nes ne visi turi bendrą biudžetą“, – svarsto jis.
Anot jo, Lietuvos atveju geresnė sistema yra tiesioginių išmokų, tokių kaip vaiko pinigai, neįgaliojo pensija ir pan. Tokia sistema esą turėtų būti šiek tiek skaidresnė.
„Idealiu atveju, kai bus skaidrumo ateityje, nebus šešėlio, bus galima matyti, koks tas pajamų dydis, tada būtų galima spręsti, ar tikrai tikslinga (taikyti šeimos pajamų mokesčio mokėtojo principą – Delfi), bet, manau, kad Lietuva nėra pribrendusi tokiam dalykui.
Pirmiausia reikėtų susitvarkyti visas pajamas, užtikrinti, kad jos būtų deklaruotos, kad būtų visuotinė pajamų deklaracija. Šeimose ne visi nori rodyti savo pajamas ir ne visi žino, kiek uždirba (šeimos narys – Delfi). Visas procesas dar pasunkėja, jis turi būti skaidresnis ir aiškesnis“, – pažymi ekonomistas.
