Vokietija imasi iniciatyvos
Pasauliui toliau kovojant su pandemija, o Lietuvoje nuo trečiadienio įvedant privalomą darbą iš namų tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, Vokietijos valdžia taip pat svarsto, kaip paskatinti darbuotojus likti dirbti namuose.
Angelos Merkel Vyriausybė pranešė planuojanti lengvinti mokestinę naštą tiems, kurie pandemijos metu dirba iš namų, skelbė portalas Thelocal.de.
Buvo aiškinama, kad toks siūlymas dirbantiems namuose leistų metinę mokesčių sumą sumažinti 5 Eur už kiekvieną darbo dieną, tačiau ji turėtų lubas – suma negalėtų būti didesnė nei 600 Eur per metus.
Taip pat portalas rašė, kad Vokietijos mokesčių įstatymai numato, kad tokiomis lengvatomis galėtų pasinaudoti tik tie namuose dirbantys darbuotojai, kurių vienas būsto kambarys yra naudojamas tik darbo tikslais.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Delfi“ teigė, kad toks Vokietijos Vyriausybės siūlymas jai atrodo nelogiškas, mat su darbu susijusias išlaidas turi prisiimti ne Vyriausybė ir visi mokesčių mokėtojai, o tiesioginis darbdavys.
„Pirmiausia, kalbant apie darbą nuotoliniu būdu, su darbu susijusias išlaidas turi prisiimti tiesioginis darbdavys. Ar tai būtų kompiuteris, ar elektra, ar rašomasis stalas, kėdė, visko, ko reikia darbui, tai turi parūpinti darbdavys ir suteikti darbuotojui. Tačiau ne valstybė.
Jeigu mes apie valstybę kalbame kaip apie vieną iš pagrindinių darbdavių, kuri viešą sektorių taip pat išleidžia dirbti nuotoliniu būdu, tai jai galioja tie patys kompensacijų mechanizmai, kaip ir privačiam darbdaviui, bet apie mokestines kompensacijas kalbėti būtų nelogiška, nes tai yra darbdavio ir darbuotojo santykiai, kurie turi būti sureguliuoti tarpusavio sutarimu“, – aiškino ji ir pridūrė, kad mokesčių mokėtojų pinigai turi būti skiriami tik bendriems tikslams, tam, kad šalyje būtų užtikrintos bendrosios funkcijos.
I. Ruginienės teigimu, Lietuvoje yra darbdavių, kurie darbuotojams, dirbantiems iš namų, šiandien kompensuoja elektros išlaidas, tačiau, kaip teigė, reikia suprasti, kad tai dar visai nauja forma, o dar praėjusiais metais daugelis darbdavių apie darbą iš namų išvis nenorėjo nieko girdėti.
„Šiandien tai įgauna didesnį pagreitį, yra antroji banga, vis daugiau žmonių dirba iš namų ir tik dabar pradeda formuotis ta praktika, kaip iš tikrųjų turi dirbti darbuotojas ir kokie tada turi būti tarpusavio santykiai.
Mokesčiai čia išvis yra ne prie ko ir nesusiję. Jeigu mes kalbėtume apie kažkokias viešąsias paslaugas arba visai kitus dalykus, arba tiesiog visiems piliečiams norėtume sumažinti mokestinę naštą, būtų kitas klausimas, bet šiuo atveju galvotume tik apie dalį piliečių. O kuo blogas tas, kuris dirba biure? Kuo mes tada skiriamės?“, – klausimus kėlė ji ir palaikė idėją, kad kompensuoti su darbu susijusias išlaidas turi ne valstybė, tačiau darbdavys.
Didintų pajamų nelygybę, kurtų gyvulių ūkį
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė taip pat nepalaikantis idėjos, kad su darbu susijusius kaštus turėtų kompensuoti valstybė. Jo teigimu, iš namų dirbantys asmenys kasdien nevykdami į darbą dar ir sutaupo.
„Aš manyčiau, kad tai tik įpiltų žibalo į ugnį ir būtų netikslingas sprendimas, todėl, kad asmenys, dirbantys iš namų, patiria ne tik didelius kaštus, bet taip pat ir nemažai sutaupo, ypatingai, jeigu reikėdavo keliauti į darbą, tai yra sutaupomos išlaidos transportui, taip pat sėdint namuose nereikia apsauginių priemonių, jokių kaukių. Taip pat susitaupo nemažai laiko, ypatingai tiems asmenims, kurie į darbą turi keliauti pakankamai nemažą atstumą, be to, ir saugumas didesnis, nes tie žmonės turi mažiau kontaktų.
Aš manau, kad nereikėtų tokiu keliu eiti ir kurti to gyvulių ūkio, kurio mes ir taip labai vengiame“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Vokietijos sprendimą mažinti mokestinę naštą dirbantiems iš namų, Ž. Mauricas sakė tokį sprendimą labiau siejantis su A. Merkel į šalies ekonomiką įlieti daugiau pinigų vartojimui.
„Bet tai tikrai gali sukelti dalies gyventojų pyktį, ypatingai tų, kurie privalomai turi eiti į darbą, tarkime, medikų.
Jie negali dirbti nuotoliniu būdu. Tada atsirastų daug diskusijų ir niuansų, kodėl vieni lygesni už kitus. Manau, kad tikrosios šio sprendimo šaknys yra kitos ir, manau, kad jos net pačioje Vokietijoje gali sukelti labai daug dviprasmiškų reakcijų“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad iš namų, didesne dalimi, šiandien daugiau gali dirbti viešojo sektoriaus, savivaldybių, ministerijų darbuotojai, taip pat įprastai dirbantys biuruose.
„O tai sukeltų daug erzelio lygioje vietoje, nes tie, kurie dirbo biuruose, o dabar iš namų, jie galėtų sutaupyti, o statybos, pramonės sektoriaus darbuotojai, jie neturi galimybių dirbti iš namų, tai drįsčiau teigti, kad toks sprendimas net padidintų pajamų nelygybę“, – komentavo jis.
Nėra lėšų, mato, kaip galimą priemonę ateičiai
Finansų analitikas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas „Delfi“ teigė, kad kalbant apie Vokietijos pavyzdį, tokia ar panaši priemonė tikrai galėtų atsirasti Lietuvoje tiek ateities ekonomikos transformavimo plane, tiek egzistuoti viruso aspektu, tačiau šiandien į traukinį jau kiek pavėluota.
„Bet čia, jei būtume kalbėję dar vasarą, ši priemonė būtų buvusi labiau savalaikė, bet dabar mes apskirtai neturime pakankamai lėšų bet kokiems papildomiems skatinimams.
Aiškėja, kad dabar norime remti verslą su 150 mln. Eur, kurių kiekvienam išeina po 2,5 tūkst. Eur, kas susidūrė su COVID-19, tai akivaizdu, kad apie tokias lengvatas dabar nelabai galime kažką ir kalbėti, todėl, kad šiandienos biudžetas toks įtemptas, kad naujų paramos skatinimo priemonių turbūt net reikėtų vengti.
Vargu, ar čia dabartinės stadijos klausimas, nes dabar namie turime gaisrą ir jį reikia užgesinti, o ta skatinimo priemonė labiau yra ilgalaikė“, – sakė jis ir aiškino, kad dabar Lietuvai reikia stiprių veiksmų ir sprendimų viruso suvaldyme.
M. Dubnikovo manymu, šiandien darbas iš namų gyventojams kaip tik kainuoja mažiau nei būtų vykstama į biurą.
„Sakyčiau, čia labiau galėtų būti paskata patiems žmonėms suprasti, kad jie gali dirbti iš namų ir juos skatinti per mokestinę sistemą, bet, kaip minėjau, tai turėtų būti ateities ekonomikos transformavimo plane“, – pabrėžė jis.
Nuo trečiadienio – darbas iš namų
„Delfi“ primena, kad Vyriausybė pirmadienį neeiliniame posėdyje priėmė naują draudimą – privatus sektorius nuo trečiadienio privalės organizuoti darbą lygiai taip pat, kaip iki šiol tą darė ir valstybės ar savivaldybės organizacijos ar jų įmonės.
„Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje“, – nurodoma nutarime.
Darbo vietose, kurios bus užpildytos privaloma užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
„Yra privaloma nurodyti dirbti nuotoliniu būdu tiek viešoms tiek privačioms įstaigoms, išskyrus tais atvejais, kada neįmanoma užtikrinti darbo režimo dirbant nuotoliniu būdu“, – po priimto sprendimo kalbėjo laikinasis premjeras Saulius Skvernelis.
Taip pat buvo teigiama, kad, tikėtina, gali būti vykdoma ir griežtesnė kontrolė arba dažnesnis darbdavių tikrinimas.
