Ne visi klubai imasi asmeninių treniruočių

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas Delfi pasakoja, kad šiuo metu sporto klubai orientuojasi į individualias treniruotes – darbą su asmeniniu treneriu, tačiau tikrai ne visi klubai gali tuo užsiimti.

„Pavyzdžiui, „Lemon“ grupės veikia du sporto klubai – Kaune ir Vilniuje. Ekonomiškai neapsimoka laikyti didelių plotų, didžioji dalis užsidarė, palikti tik keli atraminiai sporto klubai. Mažose studijose – viskas gerai, vidutiniuose klubuose kai kurie dirba, kai kurie ne“, – sako A. Mačiukas.

LSKA prezidentas nurodo, kad asmeninių treniruočių kainos išlikusios kaip ir prieš karantiną – 15-20 Eur už vieną užsiėmimą. Anot jo, individualios treniruotės – išgyvenimas treneriams, tačiau tikrai ne klubams.

„Didesniame sporto klube dirba 20 asmeninių trenerių, iš jų pusė vienu metu gali būti, jie dirba su 10 klientų, o klubo pajėgumai daug didesni – gali priimti 100 ar net 200 klientų vienu metu“, – komentuoja jis.

Sporto klubai taip pat organizuoja nuotolines treniruotes internetu. Jos dažniausiai yra nemokamos, tačiau didelio klientų rato nepritraukia. Anot pašnekovo, prisijungia keli arba keliolika žmonių.

„Nuotolinės treniruotės – tik palaikymui, tai nėra uždarbis. Didelio apkrovimo klube, kuris turi 2-3 tūkst. klientų, prie nuotolinių treniruočių prisijungia keli ar keliolika. Tai rodo, kad žmogui reikia realios aplinkos, namuose per televizorių jis gali pasileisti bet ką – pilnas internetas treniruočių“, – kalba A. Mačiukas.

Aurimas Mačiukas
Foto: Organizatorių nuotr.

Nuotolines treniruotes renkasi maža dalis klientų

Impuls“ ir „Lemon“ vadovas Vidmantas Šiugždinis sako, kad dauguma asmeninių ar grupinių užsiėmimų trenerių Lietuvoje dirba individualios veiklos pagrindu – dalis jų šiuo metu teikia paslaugas klientams nuotoliniu būdu, dalis dirba asmeniškai su klientais Vyriausybės nustatyta tvarka. Anot jo, nuotolines treniruotes renkasi itin maža dalis klientų.

„Dar iki griežtesnio karantino pastebėjome, kad žmonių klubuose mažėja – visuotinė nerimo atmosfera sumažino motyvaciją judėti, daliai lankytojų pasidarė nejauku ateiti į klubus, nors užsikrėtimo atvejų nebuvo. Jiems dar iki klubų uždarymo pasiūlėme nuotolines treniruotes, dalis jų atviros visiems – transliuojamos „Impuls“ ir „Lemon“ feisbuko paskyrose. Tačiau nuotoliniu būdu sportuojančių yra labai menka dalis – matome iš prisijungimų, kad tik keli procentai nuo bendro sporto klubų klientų kiekio tuo naudojasi“, – sako V. Šiugždinis.

Šiuo metu „Impuls“ ir „Lemon“ klubuose dirba 27 treneriai, tačiau, anot pašnekovo, kiek klientų renkasi asmenines treniruotes, pasakyti sunku, nes dėl individualių treniruočių klientas su treneriu tariasi asmeniškai. Vidutiniškai kiekvienas treneris esą turi apie 8-10 klientų. Treniruočių kaina svyruoja nuo 15 iki 30 Eur už vieną kartą, priklausomai nuo trenerio kompetencijos.

„Tokių treniruočių populiarumas kyla dienomis ir baimė mažėja, nes žmonės įsitikina, jog užtikrinamas saugus atstumas ir saugumo priemonės“, – sako jis.

Vidmantas Šiugždinis
Foto: Organizacijos nuotr.

Išnuomojo beveik visus treniruoklius

Mažesni sporto klubai imasi dar išradingesnių būdų, kaip išgyventi šį sunkų laikotarpį. Pavyzdžiui, Klaipėdoje įsikūręs sporto klubas „Central gym“ siūlo treniruoklių nuomą. Išsinuomojus dviratį šiame sporto klube galima namuose prisijungti prie nuotolinių treniruočių su dviračiais. Savininkas Tadas Vilkas pasakoja, kad ši idėja kilo dar per pirmąjį karantiną.

„Kai viskas užsidarė, pajamų nebėra, dalimi reikėjo prisidėti ir prie algų, ir mokesčius susimokėti, tada pradėjom svarstyti, kaip užsidirbti. Padarėme nuotolines treniruotes ir pradėjome dviračių nuomą. Pasiteisino – beveik visus dviračius per pirmąjį karantiną ir išnuomojome. Vėliau po truputį susigrąžinome atgal treniruoklius iš klientų. Dabar, kai užsidarėme antrą kartą, didžiąją dalį treniruoklių jau išnuomojome – iš daugiau nei 30 liko tik keli“, – pasakoja T. Vilkas.

Klientai dviračių treniruoklius išsinuomoja skirtingam laikotarpiui – vieni mėnesiui, kiti ir pusei metų. Mėnesio nuomos kaina – 35 Eur.

Bėgimo takelių sporto klubas nenuomoja, mat jie itin daug sveria, o dviračius transportuoti paprasčiau – telpa automobilio bagažinėje ir patys klientai išsiveža.

Sporto klubas
Foto: PA / Scanpix

Į nuotolines treniruotes susirenka 400 žmonių

Sporto klubas vykdo ir nuotolinių treniruočių, kurias veda T. Vilko buvusi žmona. Treniruotės sporto klubas nusprendė daryti mokamas, kad jos būtų kokybiškos.

„Kai gauni pinigėlius, stengiesi ir pateiki kitaip, tobulėji. Iškart kilo klausimas, kaip mes viską sukontroliuosim – kaip pinigus surinksime, kada pratęsti abonementus, kaip sukurti grupę, 400 žmonių reikėjo suvaldyti. Viskas per pirmą karantiną vyko spontaniškai ir vėliau jau veikė gerai“, – sako pašnekovas.

Jis tikina, kad ir šiuo metu į nuotolines treniruotes susirenka apie 400 žmonių

„Jeigu žmonės nori, jungiasi prie Rasos (buvusios T. Vilko žmonos – Delfi), ji nuotoliniu būdu vykdo dviračių treniruotes, kartą per savaitę jos būna nemokamai, kiti kartai – mokami“, – pažymi jis.

Paprastai mėnesio abonementas kainuoja 24 Eur, įsigijus metinį abonementą, mėnesio kaina – 12 Eur. Už tai klientai šiuo metu gauna įvairių nuotolinių treniruočių – su dviračiais, tempimo, viso kūno ir t. t.

Klientai šluoja sporto inventorių

Užsiimti sporto inventoriaus nuoma sugalvojo ir Kauno sporto klubo „Nero fitness“ savininkas Nerijus Tamošiūnas. Idėją sugalvojęs sporto klubo savininkas sako, kad iš pradžių didelių lūkesčių neturėjo, bet po kelių valandų – telefonas įkaito, skelbia LNK žinios.

Sporto klubas
Foto: Scanpix

Tik paskelbus šią žinią, per vieną dieną klientai išsivežė dviratį, irklavimo aparatą ir svarmenų. Žmonėms reikia visko, pavyzdžiui, bėgimo takeliai sveria kelis šimtus kilogramų, bet žmonės ir jų prašo.

„Viena moteris rašė, kad nori takelio. Klausiu, kur gyvena, sako – bute. Sakau, kad takelio į butą negalima įnešti, nes jis pakankamai didelis, sunkus, todėl pasiūliau pasirinkti elipsinį ir dviratį“, – pasakojo N. Tamošiūnas.

Sporto įrangą reikia išsivežti patiems klientams arba tą gali padaryti nuomotojas už papildomą kainą. Įranga išnuomojama mažiausiai trims mėnesiams. Štangą mėnesiui čia galima išsinuomoti už 10 eurų, dviratį – už 50 Eur, bėgimo takelį – už 100 Eur.

Bėgimas nuo realybės

LSKA prezidentas A. Mačiukas tikina dar negirdėjęs, kad sporto klubai nuomotų treniruoklius, esą tuo galėtų užsiimti nedideli sporto klubai.

„Dar negirdėjau tokių, kas treniruoklių pristatytų, nelabai prasminga į namus nuomoti. Rimta įranga yra didelė, tai neįsivaizduoju nei į privačius namus, nei dar kažkur. Ir iš žmogaus pusės – kad vieną treniruoklį gaus, tai čia ne išeitis. Tai bėgimas nuo realybės“, – pažymi jis ir priduria, kad kol nebus atnaujinta sporto klubų veikla, klubai „vegetuos“, jeigu užsitęs – bus ir bankrotų.

„Impuls“ ir „Lemon“ vadovo V. Šiugždinio teigimu, treniruoklių nuoma gal skamba originaliai, bet iš tiesų tai esą nepraktiškas ir neįgyvendinamas dalykas.

„Per visą turime Lietuvą apie 100 tūkst. sporto klubų lankytojų, absoliuti dauguma gyvena daugiabučiuose, kur nei pristatyti, nei pastatyti rimtesnio treniruoklio neįmanoma. Galima nuomoti smulkią įrangą bei laisvus svorius, dalis mažesnių klubų tai daro. Tačiau pirma ir svarbiausia mažėjančio fizinio aktyvumo priežastis – ta, kad žmonės tiesiog neturi motyvacijos sportuoti ir nesvarsto kitų variantų, o laukia, kol klubai atsidarys.

Mūsų klientų apklausoje klausėme, kodėl nesportuojate. Ir atsakymas buvo paprastas – beveik 40 proc. atsakė tiesiog „nes užsidarė klubas“. Dar vienas iš išskirtinių atsakymų – padidėjęs darbo krūvis. Beveik 15 proc. respondentų atsakymuose užsiminė, kad nebeturi kada sportuoti“, – pažymi V. Šiugždinis.

Foto: Organizatorių nuotr.

Sporto klubai iš asmeninių treniruočių ir nuomos neišgyvens

Kol klubai uždaryti, „Impuls“ ir „Lemon“ sporto klubų tinklai visai negauna pajamų, kaip tikina, bando pralaukti šį laikotarpį. „Tikimės, kad naujoji valdžia supras fizinio aktyvumo svarbą ir pradės ieškoti būdų sporto klubams saugiai veikti ir gerinti visuomenės sveikatą.

Beveik visi darbuotojai šiuo metu yra prastovose, dirba vos keli procentai nuo bendro darbuotojų kiekio. Daugiausia – suteikiantys klientams informaciją arba dirbantys su partneriais“, – sako pašnekovas.

Anot A. Mačiuko, sporto klubų veikimui individualios ir nuotolinės treniruotės nepadeda, asmeninės treniruotės daugiau prisideda prie trenerių išlaikymo ir ryšio palaikymo su klientu: „Tai nepadengia išlaidų: nuomos kaštų, o jei klubas pasiėmęs lizingu įrangą, tai – tiesus kelias į bankrotą, tik laiko klausimas, kada apyvartinės lėšos baigsis.“

Pasak „Central gym“ vadovo, iš treniruoklių nuomos ir nuotolinių treniruočių šiuo metu pragyventi neužtenka, gautomis pajamomis jis apmoka einamąsias sąskaitas: už telefoną, baseino vandens filtravimą, elektrą, atlyginimas buhalterei ir pan.

T. Vilkas pažymi, kad šiuo metu – laikotarpis, kai paprastai sporto klubas užsidirba pavasariui ir vasarai, kai žmonių srautai drastiškai sumažėja – sportuoti lieka tik apie 30 proc. klientų.